LIETUVOS RESPUBLIKOS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS

ĮSTATYMAS

 

1996 m. sausio 16 d. Nr.I-1169

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio  įstatymo  paskirtis - sudaryti teisinį  pagrindą

saugiai,  atvirai  ir  efektyviai  funkcionuoti  vertybinių

popierių  rinkai,  kad  būtų  maksimaliai  apsaugoti   visų

investitorių  interesai  bei užtikrinta  konkurencija  tarp

šios rinkos dalyvių.

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos

Šiame įstatyme vartojamos sąvokos:

antrinė vertybinių popierių apyvarta - investitoriaus

ar   kito  asmens  (ne  emitento)  pasiūlymas  įsigyti  jau

išleistų  į  apyvartą  vertybinių  popierių,  taip  pat  jų

perleidimas kitiems investitoriams;

asmuo,  susijęs su emitentu, - įmonė ar organizacija,

kurioje  emitentas  turi akcijų (pajų ar  kitokių  kapitalo

dalių),  suteikiančių daugiau kaip 10 procentų  visų  balsų

skaičiaus,  emitento kontroliuojamas ar jį kontroliuojantis

subjektas,  emitento  vadovas,  taip  pat  asmuo,  turintis

emitento vertybinių popierių, suteikiančių daugiau  kaip  5

procentus visų balsų;

emisija  -  vertybinių  popierių,  suteikiančių   jų

savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, serijos

išleidimas;

emitentas - fizinis arba juridinis asmuo, savo  vardu

siūlantis leisti ar leidžiantis vertybinius popierius;

esminis  įvykis  - bet koks įvykis,  galintis  turėti

įtakos   investitoriaus  sprendimui  pirkti   ar   parduoti

emitento  vertybinius popierius arba galintis paveikti  šių

vertybinių popierių rinkos kainą;

finansų   maklerio   įmonė  -   bet   kokia   įmonė,

besiverčianti  tarpininkavimo veikla  viešojoje  vertybinių

popierių apyvartoje;

investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė - bet kokia

įmonė,  besiverčianti  konsultavimo  veikla  investavimo  į

vertybinius popierius klausimais;

investitorius  - fizinis arba juridinis  asmuo,  savo

vardu  nuosavybės  teise įsigijęs arba turintis  vertybinių

popierių;

kontroliuojamas  subjektas - įmonė  ar  organizacija,

kurioje  fizinis  ar  juridinis  asmuo,  būdamas  akcininku

(pajininku,  nariu), pats turi daugiau kaip  trečdalį  visų

balsų   arba   pagal   susitarimą  su  kitais   akcininkais

(pajininkais,  nariais)  vienas kontroliuoja  daugiau  kaip

trečdalį  visų  balsų, arba turi teisę išrinkti  (paskirti)

daugumą    stebėtojų    tarybos   (valdybos)    narių    ar

administracijos   vadovų,   arba   faktiškai   kontroliuoja

subjekto priimamus sprendimus;

makleris - asmuo, siūlantis, perkantis ar parduodantis

vertybinius   popierius  kliento  ar  viešosios   apyvartos

tarpininko vardu;

pirminė vertybinių popierių apyvarta - emitento  arba

jo   vardu   veikiančio   viešosios  apyvartos   tarpininko

pasiūlymas  įsigyti vertybinių popierių jų  išleidimo  metu

bei jų perleidimas investitorių nuosavybėn;

prospektas  -  investitoriams ir  visuomenei  skirtas

dokumentas,  atskleidžiantis  pagrindinę  informaciją  apie

emitentą bei jo siūlomus vertybinius popierius;

vadovas  - įmonės stebėtojų tarybos, valdybos  narys,

administracijos  vadovas  ar jo pavaduotojas,  vyriausiasis

finansininkas,  taip  pat  asmuo,  įgaliotas  įmonės  vardu

sudaryti sandorius;

vertybinių  popierių  birža  -  įmonė,  besiverčianti

vertybinių popierių biržos veikla;

vertybinių   popierių  biržos   veikla   -   veikla,

techninėmis   ir   organizacinėmis  priemonėmis   sudaranti

sąlygas  susitikti  (tiesiogiai ar naudojantis  techninėmis

priemonėmis)  asmenims, ketinantiems  pirkti,  parduoti  ar

kitaip perleisti vertybinius

popierius;

Vertybinių  popierių komisija -  vertybinių  popierių

rinkos  reguliavimo  ir  priežiūros institucija,  veikianti

pagal šio įstatymo septintojo skirsnio nuostatas;

vertybinių popierių paketas - 1/10 ar didesnė emitento

vienos klasės vertybinių popierių dalis;

vertybinių popierių portfelis - fizinio ar  juridinio

asmens turimų vertybinių popierių rinkinys;

vertybinių  popierių  viešoji apyvarta  -  vertybinių

popierių siūlymas, platinimas ar perleidimas per vertybinių

popierių  viešosios  apyvartos tarpininkus  ir  (arba)  per

reklamą  ar kaip kitaip viešai kreipiantis į visuomenę,  ir

(arba) kreipiantis į daugiau kaip 50 asmenų;

vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai -

finansų    maklerio   įmonės,   investicijų   valdymo    ir

konsultavimo įmonės bei komerciniai bankai;

vertybinių  popierių  viešosios apyvartos  tarpininkų

etikos   kodeksas  -  etikos  taisyklių  rinkinys,  skirtas

finansų    maklerio   įmonių,   investicijų   valdymo    ir

konsultavimo   įmonių   ir  maklerių   sąžiningai   veiklai

užtikrinti;

vertybiniai   popieriai  -  serijomis   išleidžiamos

finansavimo priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame

kapitale   arba   (ir)  teises,  kylančias  iš   kreditinių

santykių,   bei   suteikiančios  teisę  gauti   dividendus,

palūkanas   ar  kitas  pajamas.  Finansiniai  instrumentai,

patvirtinantys  teisę  ar pareigą pirkti  (parduoti)  šiame

apibrėžime  nurodytas finansavimo priemones, taip  pat  yra

vertybiniai popieriai.

 

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šiame įstatyme vertybiniais popieriais nelaikomi ir

šio įstatymo nereglamentuojami:

1)  komercinių bankų, kredito unijų ir  kitų  kredito

įstaigų,  veikiančių pagal Lietuvos Respublikos  įstatymus,

įsipareigojimai,  susiję  su indėlių  priėmimu  ar  kitokiu

terminuotu finansavimu, jeigu jie atsiranda tiesiogiai,  be

tarpininkų, teikiant paslaugas klientams ir nėra  viešosios

apyvartos objektai;

2)  draudimo organizacijų, veikiančių pagal  Draudimo

įstatymą,   sudarytos  draudimo  sutartys,   pagal   kurias

draudimo  organizacija įsipareigoja mokėti fiksuotą  pinigų

sumą   (vienąkart  ar  periodiškai)  su  sąlyga,  kad  šios

sutartys  neturėtų  draudimo poveikio vykdant  kito  asmens

įsipareigojimus,  atsirandančius dėl jo  turimų  vertybinių

popierių.

2.  Šio  įstatymo  nuostatos netaikomos  vertybiniams

popieriams, kurie:

1)  išleidžiami  pagal  Čekių  įstatymą  ar  Vekselių

įstatymą;

2) išleidžiami į apyvartą pagal įstatymą, nustatantį,

jog šis įstatymas jiems netaikomas.

3.  Šis  įstatymas reglamentuoja vertybinių popierių,

patvirtinančių valstybės įsiskolinimą ir (arba) išleidžiamų

Lietuvos  banko,  emisiją ir apyvartą, jeigu  jo  nuostatos

neprieštarauja šių vertybinių popierių emisiją ir  apyvartą

reglamentuojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOJI APYVARTA

 

4 straipsnis. Vertybinių popierių registravimas

1.  Emitentas  privalo įregistruoti savo  vertybinius

popierius  Vertybinių popierių komisijoje, jeigu  tenkinama

bent viena iš šių sąlygų:

1)  emitentas  yra  steigiama  ar  veikianti  akcinė

bendrovė arba reorganizuojama į akcinę bendrovę bet  kokios

kitos rūšies įmonė;

2)  paskutiniųjų  ūkinių metų  paskutiniosios  dienos

pabaigoje  emitento išleistų bent vienos klasės  vertybinių

popierių savininkų buvo daugiau nei 50;

3)   emitentas  ar  investitorius  ketina   išleisti

vertybinius popierius į viešąją apyvartą.

2.  Emitentas,  ketinantis  įregistruoti  vertybinius

popierius, Vertybinių popierių komisijai turi pateikti:

1) paraišką;

2)  prospektą (Jeigu vertybiniai popieriai skirti  ne

viešajai  apyvartai, vietoj prospekto gali  būti  pateiktas

sutrumpintas jo variantas - memorandumas.);

3)  notaro patvirtintus steigimo dokumentų  nuorašus,

jeigu vertybiniai popieriai registruojami pirmą kartą, arba

steigimo  dokumentų  pakeitimų, atsiradusių  po  paskutinio

vertybinių   popierių  įregistravimo,  notaro  patvirtintus

nuorašus;

4) sprendimų, kurių pagrindu emitentas yra išleidęs ar

ketina  išleisti vertybinius popierius, notaro patvirtintus

nuorašus;

5)   reorganizavimo  projektą,   jeigu   vertybiniai

popieriai registruojami dėl emitento reorganizavimo.

3. Prospekte (memorandume) emitentas pagal Vertybinių

popierių  komisijos  patvirtintas taisykles  turi  pateikti

finansinės  atskaitomybės duomenis, atskleisti  informaciją

apie   savo   veiklą,   išleistus  ir  numatomus   išleisti

vertybinius   popierius,  valdymo  organus  ir   jų   narių

sandorius  su  emitentu, su juo susijusiais  asmenimis  bei

emitento  veiklos  partneriais, taip  pat  kitą  taisyklėse

numatytą informaciją. Prospekte taip pat turi būti pateikta

nepriklausomo   auditoriaus,  veikiančio  pagal   auditorių

veiklą   reglamentuojančius  teisės  aktus,  išvada,   kaip

emitento   apskaita  ir  finansinė  atskaitomybė   atitinka

Lietuvos  Respublikos  įstatymus ir  bendruosius  apskaitos

principus.

4.  Vertybinių  popierių  komisija  pagal  iš  anksto

patvirtintas    taisykles   gali    nustatyti    skirtingus

informacijos   atskleidimo  reikalavimus  atsižvelgdama   į

emitento  dydį,  veiklos  pobūdį, išleistų  ar  išleidžiamų

vertybinių popierių rūšį bei vertybinių popierių  savininkų

skaičių.

5.  Vertybinių popierių komisija per  30  dienų  turi

išnagrinėti  vertybiniams popieriams registruoti  pateiktus

dokumentus ir raštu atsakyti emitentui. Vertybinių popierių

komisija  turi  teisę  reikalauti, kad  emitentas  pateiktų

papildomą   informaciją,  būtiną  investitorių   interesams

apsaugoti,  taip  pat  paaiškintų  ar  pataisytų  pateiktus

duomenis.  Tokiu  atveju  30 dienų  laikotarpis,  nurodytas

šioje   dalyje,  skaičiuojamas  iš  naujo  nuo   papildomos

informacijos  ar  paaiškinimų bei pataisų pateikimo.  Jeigu

emitento  pateikti duomenys neatitinka Vertybinių  popierių

komisijos nustatytų taisyklių arba jeigu emitentas atsisako

pateikti  šio  straipsnio antrojoje,  trečiojoje  ir  šioje

dalyje  nurodytus  dokumentus,  duomenis  ar  paaiškinimus,

Vertybinių   popierių   komisija  turi   teisę   atsisakyti

įregistruoti  vertybinius popierius. Sprendimas  atsisakyti

įregistruoti  vertybinius popierius turi  būti  motyvuotas.

Emitentas,  ištaisęs  nurodytus  trūkumus,  gali   pateikti

dokumentus   iš   naujo.  Iš  naujo   pateikti   dokumentai

nagrinėjami    bendra    tvarka.   Sprendimas    atsisakyti

įregistruoti  vertybinius  popierius  gali  būti  apskųstas

teismui.

6. Vertybinių popierių įregistravimas patvirtina, kad

emitento  teikiama informacija atitinka šiame  įstatyme  ir

kituose  teisės aktuose nustatytas informacijos atskleidimo

taisykles.  Vertybinių popierių įregistravimas nepatvirtina

atskleistos  informacijos teisingumo, taip pat negali  būti

laikomas   Vertybinių   popierių  komisijos   rekomendacija

investitoriams.

7.  Vertybinių popierių komisija "Valstybės  žiniose"

turi skelbti duomenis apie įregistruotų vertybinių popierių

klasę,  emisijos dydį ir emisijos kainą, taip pat  sudaryti

sąlygas    investitoriams    susipažinti    su    prospektu

(memorandumu). Emitentas turi sudaryti sąlygas  susipažinti

su vertybinių popierių registravimui pateiktais dokumentais

visiems to pageidaujantiems asmenims.

 

5 straipsnis. Periodinis informacijos atskleidimas

1.  Emitentas,  įregistravęs  vertybinius  popierius

Vertybinių   popierių   komisijoje,  laikomas   atskaitingu

emitentu.   Atskaitingas  emitentas   Vertybinių   popierių

komisijos nustatyta tvarka ir numatytu laiku turi rengti ir

šiai komisijai pateikti:

1) metų prospektus-ataskaitas;

2) periodines ataskaitas;

3) pranešimus apie akcininkus.

2.  Metų  prospekte-ataskaitoje turi būti  atskleista

informacija, analogiška nurodytai šio įstatymo 4 straipsnio

trečiojoje  dalyje. Metų finansinės atskaitomybės  duomenys

turi  būti  pateikti  kartu  su  nepriklausomo  auditoriaus

išvada,  kaip  emitento apskaita ir finansinė  atskaitomybė

atitinka  Lietuvos  Respublikos  įstatymus  ir  bendruosius

apskaitos principus.

3.  Periodinės  ataskaitos  gali  būti  ketvirčio  ir

pusmečio.  Šių  ataskaitų parengimo periodiškumą  pagal  iš

anksto  patvirtintas taisykles nustato Vertybinių  popierių

komisija,   atsižvelgdama  į  emitento   ir   jo   išleistų

vertybinių popierių apyvartos dydį. Periodinėse ataskaitose

turi būti atskleisti duomenys apie emitento finansinę būklę

bei  informacija  apie  esminius  ataskaitinio  laikotarpio

įvykius.

4.  Atskaitingo emitento valdyba privalo  visuotiniam

akcininkų   susirinkimui,  tvirtinančiam  metų  ataskaitas,

atskleisti  duomenis  apie  visus  akcininkus,  kurie,  jos

žiniomis,  turi  nuosavybės teise ar valdo daugiau  kaip  5

procentus   visų  balsų.  Šioje  informacijoje  turi   būti

nurodyti akcininkų vardai ir pavardės (įmonių pavadinimai),

kiekvieno  iš  jų  turimų akcijų skaičius bei  balsų  dalis

procentais. Šie duomenys turi būti pateikiami ir  skelbiami

kaip metų prospektų-ataskaitų priedai.

5.  Atskaitingas  emitentas  privalo  neatlygintinai

sudaryti   sąlygas  susipažinti  kiekvienam   jo   išleistų

vertybinių popierių savininkui su visomis šiame straipsnyje

numatytomis  ataskaitomis,  o jei  pastarasis  pareikalauja

raštu,  už  įstatuose nustatytą mokestį  padaryti  jam  šių

ataskaitų kopijas.

6.   Šio   straipsnio  pirmojoje  dalyje   nurodytas

ataskaitas  atskaitingas emitentas turi pateikti vertybinių

popierių   biržai,   kurios  prekybos  sąrašuose   yra   jo

vertybinių  popierių, tuo pačiu laiku  kaip  ir  Vertybinių

popierių komisijai.

 

6  straipsnis.  Informacijos  apie  esminius  įvykius

atskleidimas

1.  Atskaitingas emitentas ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas  turi  bent  vienai  šalies  visuomenės  informavimo

priemonei,  Vertybinių  popierių  komisijai  ir  vertybinių

popierių   biržai,  kurioje  prekiaujama  jo   vertybiniais

popieriais,    pateikti   vadovo   pasirašytą   informacinį

pranešimą   apie  kiekvieną  esminį  įvykį,  išskyrus   šio

straipsnio    antrojoje    dalyje    numatytus     atvejus.

Informaciniame  pranešime  turi  būti  atskleistas   įvykio

pobūdis   ir   trumpas   turinys.  Visuomenės   informavimo

primonės, kurioms bus pateikiama informacija apie  esminius

įvykius,   turi  būti  nurodytos  emitento   įstatuose   ir

prospekte.

2.  Jeigu,  atskaitingo  emitento  nuomone,  dėl  šio

straipsnio    pirmojoje   dalyje   numatyto    informacijos

atskleidimo   emitentas   gali   patirti   finansinės    ar

konkurencinės žalos, atskaitingas emitentas gali  neskelbti

šio   straipsnio  pirmojoje  dalyje  numatyto  informacinio

pranešimo  ir pateiktį jį tik Vertybinių popierių komisijai

su    žyma   "konfidenciali   informacija"   bei   rašytinį

paaiškinimą, kodėl negalima atskleisti informacijos.

3.  Atskaitingas  emitentas, pateikdamas  informacinį

pranešimą    pagal   šio   straipsnio   antrosios    dalies

reikalavimus,  privalo  jame  nurodyti  datą,  iki   kurios

informacija    turi   likti   konfidenciali.   Informacijos

konfidencialumo  pasibaigimo dieną ji turi būti  atskleista

šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.

4.  Fiziniai  ir juridiniai asmenys, žinantys  viešai

neatskleistą  informaciją  apie  esminius  įvykius,  neturi

teisės  sudaryti sandorių dėl vertybinių popierių,  kol  ši

informacija nebus atskleista pagal šio straipsnio pirmosios

dalies reikalavimus.

5. Prieš kiekvieną numatomą esminį įvykį atskaitingas

emitentas  turi  sudaryti sąrašą  asmenų,  kurie  kartu  su

emitento  vadovais turi teisę sužinoti šią informaciją  iki

jos  viešo atskleidimo. Konstatuojama, jog emitento vadovai

visuomet  žino informaciją apie esminius įvykius. Asmenims,

kurie dėl savo pareigų ar dėl kitų teisėtų priežasčių  žino

informaciją   apie  esminį  įvykį,  draudžiama   apie   tai

informuoti  kitus asmenis, kol ši informacija nebus  viešai

atskleista.

6.  Asmenys, sudarę sandorius dėl vertybinių popierių

pasinaudodami   neatskleista  informacija   apie   esminius

įvykius, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

7  straipsnis.  Pirminė viešoji  vertybinių  popierių

apyvarta

1.  Pirminė vertybinių popierių viešoji apyvarta gali

vykti,  kai  emitentas platina vertybinius  popierius  savo

jėgomis ar pagal vertybinių popierių platinimo sutartis  su

vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais.

2.  Pirminės viešosios vertybinių popierių  apyvartos

metu turi būti laikomasi šių taisyklių:

1)  draudžiama  reklamuoti vertybinius  popierius  ir

skelbti  apie  jų  pasirašymą, jeigu jie nėra  įregistruoti

Vertybinių  popierių  komisijoje.  Emitentas  ar  jo  vardu

veikiantis viešosios apyvartos tarpininkas turi  teisę  iki

vertybinių  popierių įregistravimo atlikti rinkos  tyrimus,

sudarydamas     sąlygas    potencialiems     investitoriams

susipažinti  su  Vertybinių  popierių  komisijai   pateikto

prospekto projektu;

2)   kiekvienam  galimam  investitoriui  turi   būti

sudarytos  sąlygos  susipažinti  su  prospektu  ir   kitais

dokumentais,  kurių  pagrindu  buvo  įregistruoti  emitento

vertybiniai popieriai;

3)  platinamų vertybinių popierių reklamoje gali būti

tik  prospekte,  metų prospekte-ataskaitoje ar  periodinėse

ataskaitose esanti informacija;

4)  kiekvienoje reklamoje turi būti nurodyta, kur  ir

kada   galima   susipažinti  su   prospektu   ir   emitento

ataskaitomis;

5)  visiems turi būti užtikrintos vienodos vertybinių

popierių įsigijimo sąlygos.

3.  Jeigu  pirminės  vertybinių  popierių  viešosios

apyvartos  metu pasikeičia prospekte pateikti  duomenys  ar

įvyksta  esminis įvykis, emitentas turi apie tai  paskelbti

šio   įstatymo  6  straipsnyje  nustatyta  tvarka.  Tokiais

atvejais   asmenys,   jau  pasirašę   emitento   vertybinių

popierių,  per 5 dienas nuo naujos informacijos atskleidimo

turi  teisę  jų  atsisakyti, o emitentas privalo  be  jokių

atskaitymų per 10 dienų grąžinti jų įnašus.

4.  Jeigu  emitentas ar jo vardu veikiantis viešosios

apyvartos    tarpininkas   nesilaiko   šiame    straipsnyje

nustatytos pirminės vertybinių popierių viešosios apyvartos

tvarkos   arba  paaiškėja,  kad  registruojant  vertybinius

popierius  buvo  pateikti ne visi ar  neteisingi  duomenys,

Vertybinių popierių komisija turi teisę sustabdyti emitento

vertybinių  popierių įregistravimą ir nustatyti laiką,  per

kurį  pažeidimai turi būti ištaisyti. Jeigu pažeidimai  per

nustatytą  laiką neištaisomi, Vertybinių popierių  komisija

atšaukia  vertybinių popierių įregistravimą. Jei Vertybinių

popierių  komisija sustabdo ar atšaukia vertybinių popierių

įregistravimą, juos platinti draudžiama.

 

8  straipsnis.  Antrinė vertybinių  popierių  viešoji

apyvarta

1.  Antrinė  vertybinių  popierių  viešoji  apyvarta

vykdoma  tik  per  vertybinių popierių viešosios  apyvartos

tarpininkus.

2.  Antrinė vertybinių popierių viešoji apyvarta turi

būti vykdoma vertybinių popierių biržoje, jeigu:

1) prekiaujama emitento, kurio įstatinis kapitalas yra

didesnis už 1 milijoną litų, akcijomis;

2) vertybiniai popieriai yra oficialiajame vertybinių

popierių  biržos prekybos sąraše, sudarytame šios  įstatymo

penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.

3.  Antrosios dalies nuostatos netaikomos, jeigu kiti

įstatymai  nustato  kitokią vertybinių  popierių  apyvartos

tvarką.

4. Antrinės vertybinių popierių apyvartos pirkimo  ir

(arba)   pardavimo   (įskaitant   mainus)   sandorius   dėl

atskaitingų  emitentų  vertybinių  popierių  per  viešosios

vertybinių popierių apyvartos tarpininkus privalo sudaryti:

1) investicinės bendrovės;

2) draudimo įmonės;

3)  institucijos,  besiverčiančios gyventojų  pensijų

draudimo veikla;

4) komerciniai bankai;

5)  kiti  juridiniai asmenys, pirkdami ar  parduodami

akcijų paketą.

5. Antrinės vertybinių popierių viešosios apyvartos už

vertybinių   popierių   biržos   ribų   taisykles   nustato

Vertybinių popierių komisija.

6.  Asmenys,  pagal  šį įstatymą antrinės  vertybinių

popierių apyvartos metu už vertybinių popierių biržos  ribų

įforminę sandorį dėl emitento vertybinių popierių, įtrauktų

į  biržos  prekybos sąrašus, Vertybinių popierių  komisijos

nustatytais  atvejais,  tvarka  ir  numatytu   laiku   turi

nurodyti sandoriu perleidžiamų vertybinių popierių  skaičių

ir vieneto kainą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ PAKETO ĮSIGIJIMAS

 

9 straipsnis. Informacija apie akcijų paketo įsigijimą

1.  Fizinis  ar  juridinis  asmuo,  kuris  veikdamas

savarankiškai  ar kartu su kitais asmenimis įgyja  Lietuvos

Respublikoje  įregistruoto  atskaitingo  emitento   akcijų,

suteikiančių daugiau kaip 1/10, 1/5, 1/3, 1/2 ar 2/3 balsų,

per  15  dienų  nuo  atitinkamos ribos  peržengimo  privalo

informuoti  Vertybinių popierių komisiją ir  emitentą  apie

bendrą jam priklausančių šio emitento akcijų skaičių.  Šios

nuostatos  taikomos ir tais atvejais, kai  nurodytos  ribos

peržengiamos mažėjimo tvarka.

2.  Asmenys, kuriems taikomi šio straipsnio pirmojoje

dalyje   numatyti  informacijos  atskleidimo  reikalavimai,

kartu privalo pateikti duomenis apie jų turimus vertybinius

popierius, suteikiančius ateityje teisę balsuoti ir  (arba)

turėti emitento akcijų.

3. Vertybinių popierių komisija nustato, kokia tvarka

apie  vertybinių  popierių  paketų  įsigijimą  informuojama

visuomenė.

4.  Šiame  straipsnyje  kartu  veikiančiais  laikomi

asmenys,  raštu susitarę, disponuodami akcijų suteikiamomis

turtinėmis  ir  neturtinėmis  teisėmis,  laikytis   bendros

politikos  emitento  atžvilgiu.  Konstatuojama,  kad   toks

susitarimas  be  rašytinio patvirtinimo  visada  egzistuoja

tarp :

1)  emitento  vadovų, išskyrus  asmenis,  kurie  nėra

emitento valdymo organų nariai;

2) emitento ir jo kontroliuojamų subjektų;

3) subjektų, kuriuos kontroliuoja tie patys asmenys;

4) sutuoktinių, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų.

5.  Kartu veikiantys asmenys solidariai ir asmeniškai

atsako   už  šiame  įstatyme  ir  poįstatyminiuose  aktuose

nustatytų prievolių vykdymą.

6. Asmuo, nepranešęs emitentui ar Vertybinių popierių

komisijai  apie  šio straipsnio pirmojoje  dalyje  nurodytų

ribų  peržengimą,  dvejiems  metams  nuo  teisingų  duomenų

paskelbimo  netenka visų balsų, kuriuos  suteikia  akcijos,

įsigytos  viršijant privalomą deklaruoti ribą, visuose  per

šį  laikotarpį šaukiamuose akcininkų susirinkimuose. Be to,

teismine  tvarka  gali  būti  panaikinti  visi  sprendimai,

priimti   nuo   akcijų  paketo  įsigijimo   iki   teisingos

informacijos  atskleidimo momento, jeigu šiais  sprendimais

buvo pakeisti emitento valdymo organai, pažeistos akcininkų

turtinės ar neturtinės teisės.

 

10 straipsnis. Oficialus pasiūlymas

1.  Asmenys,  ketinantys įsigyti emitento  vertybinių

popierių  paketą,  gali tai padaryti  oficialaus  pasiūlymo

būdu.  Oficialus  pasiūlymas -  tai  fizinio  ar  juridinio

asmens  ketinimo įsigyti dalį ar visus emitento vertybinius

popierius   paskelbimo   procedūra.  Oficialūs   pasiūlymai

įgyvendinami per vertybinių popierių biržą.

2.  Oficialūs pasiūlymai įsigyti atskaitingo emitento

akcijų  gali  būti privalomi ir savanoriški.  Jeigu  asmuo,

veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja

daugiau   kaip  50  procentų  balsų  emitento,   išleidusio

vertybinius   popierius  į  viešąją   apyvartą,   akcininkų

susirinkime,  jis   privalo  pateikti  oficialų   pasiūlymą

supirkti  likusias  emitento akcijas už pasiūlyme  nurodytą

kainą.   Ši   kaina   registruojama   Vertybinių   popierių

komisijoje  ir  ji turi būti ne mažesnė už  akcijų,  kurias

siūlytojas  įsigijo  per 12 mėnesių,  iki  peržengdamas  50

procentų ribą, kainų svertinį vidurkį.

3. Oficialius pasiūlymus registruoja bei jų pateikimo

ir   įgyvendinimo  taisykles  nustato  Vertybinių  popierių

komisija.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAI

 

11   straipsnis.  Draudimas  be  licencijos  verstis

tarpininkavimo viešojoje

vertybinių  popierių apyvartoje  veikla  ar

konsultavimu

tiesioginių investicijų klausimais

1. Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos

išduotą    licenciją,   ir   įstatymų   nustatyta    tvarka

licencijuoti  komerciniai  bankai,  kurių  licencijos  nėra

apribotos   vertybinių  popierių  operacijos,  turi   teisę

verstis   tarpininkavimo  viešojoje   vertybinių   popierių

apyvartoje   veikla   ar   konsultuoti   trečiąsias   šalis

investavimo  į  vertybinius  popierius  klausimais.   Šiame

įstatyme  konsultavimu investavimo į vertybinius  popierius

klausimais laikoma ši už atlyginimą atliekama veikla:

1)   kitų   asmenų  konsultavimas,  kaip   nustatyti

vertybinių popierių vertę;

2) patarimai investavimo į vertybinius popierius,  jų

pirkimo ar pardavimo klausimais;

3)   analitinių   tyrimų,   teikiančių   konkrečias

rekomendacijas   investicijų   į   vertybinius    popierius

klausimais, skelbimas ir publikavimas;

4)  kitų  fizinių  ar  juridinių  asmenų  vertybinių

popierių portfelio valdymas.

2.   Šio   straipsnio  pirmojoje  dalyje   numatytos

licencijos  konsultuoti  trečiąsias  šalis  investicijų   į

vertybinius popierius klausimais nereikia:

1) valstybei;

2) Lietuvos bankui;

3)  valstybinėms tarnyboms ar agentūroms, Vyriausybės

sprendimu   įsteigtoms   skatinti   vidaus   ar    užsienio

investicijas;

4)  visuomenės informavimo priemonėms, jų savininkams

ir   darbuotojams,   per   šias   priemones   skelbiantiems

finansines ar verslo žinias neapibrėžtai asmenų  grupei  ir

šiose  žiniose nesinaudojantiems duomenimis apie konkretaus

asmens vertybinių popierių portfelį.

3. Vienas asmuo gali būti tik vienos finansų maklerio

įmonės   ar  investicijų  valdymo  ir  konsultavimo  įmonės

savininkas  (akcininkas) ar darbuotojas.  Jeigu  asmuo  dėl

įmonių reorganizavimo ar kitų priežasčių tampa kelių  tokio

pobūdžio   įmonių  savininku  ar  akcininku,  jis   privalo

nedelsdamas   apie   tai  informuoti  Vertybinių   popierių

komisiją  ir imtis tinkamų priemonių šiai būklei ištaisyti.

Kol  ši  būklė  bus ištaisyta, toks asmuo negali  dalyvauti

daugiau kaip vienos įmonės valdyme ir veikloje.

4.   Komerciniai  bankai  turi  teisę  verstis   šio

straipsnio   pirmojoje   dalyje  nurodyta   veikla:   kurti

specializuotus vidaus struktūrinius padalinius arba steigti

dukterines  finansų maklerio įmones ar investicijų  valdymo

ir  konsultavimo  įmones. Komercinių bankų  operacijoms  su

vertybiniais   popieriais  ir  šių   operacijų   priežiūrai

taikomos  visos  šiame įstatyme ir kituose  teisės  aktuose

kitiems   viešosios   apyvartos   tarpininkams   nustatytos

taisyklės ir reikalavimai.

 

12 straipsnis. Finansų maklerio įmonės

1. Finansų maklerio įmonė gali būti bet kurios Įmonių

įstatyme   nustatytos  rūšies  įmonė,   šio   įstatymo   16

straipsnyje  nustatyta  tvarka  gavusi  licenciją   verstis

tarpininkavimo  viešojoje  vertybinių  popierių  apyvartoje

veikla.  Finansų maklerio įmonės išleidžiamos akcijos  gali

būti tik vardinės.

2. Finansų maklerio įmonės gali verstis šia veikla:

1)   tarpininkauti  vertybinių  popierių   viešojoje

apyvartoje,  būdamos  vienos ar kelių  vertybinių  popierių

biržų narėmis ar kitu įstatymų nedraudžiamu būdu;

2)  pirkti ar parduoti vertybinius popierius savo  ar

klientų vardu ir už savo ar klientų lėšas, laikydamosi  šio

įstatymo 13 straipsnio nuostatų;

3)  tiesiogiai  konsultuoti investitorius  vertybinių

popierių kainų, investavimo į vertybinius popierius bei  jų

pirkimo ar pardavimo klausimais;

4) valdyti savo klientų vertybinių popierių portfelius

bei  pinigines  lėšas, skirtas operacijoms su  vertybiniais

popieriais;

5) saugoti savo klientų vertybinius popierius;

6) konsultuoti emitentus vertybinių popierių emisijos

ir investicijų pritraukimo klausimais;

7) pagal susitarimą su emitentu organizuoti ir atlikti

jo vertybinių popierių emisiją;

8)  tvarkyti  emitentų  ir  investitorių  vertybinių

popierių apskaitą;

9)  pagal  Vertybinių popierių komisijos patvirtintas

taisykles skolinti klientams vertybinius popierius bei savo

lėšas vertybiniams popieriams įsigyti.

3.  Finansų maklerio įmonėms draudžiama verstis  kita

šiame straipsnyje nenurodyta veikla.

4.   Finansų  maklerio  įmonės  turi  teisę  steigti

dukterines  įmones tik šio straipsnio antrosios dalies  3-8

punktuose  numatytai veiklai vykdyti arba  jai  aptarnauti.

Finansų  maklerio  įmonėms  draudžiama  steigti  dukterines

įmones,   kurios  verstųsi  kita  šioje  dalyje  nenurodyta

veikla.

 

13 straipsnis. Finansų maklerio įmonių pareigos

1. Finansų maklerio įmonės privalo atskirai apskaityti

savo ir klientų vertybinius popierius bei pinigines lėšas.

2. Visos sutartys tarp finansų maklerio įmonių ir  jų

klientų turi būti sudarytos raštu pagal Vertybinių popierių

komisijos patvirtintas taisykles.

3.  Jeigu finansų maklerio įmonė negali atlikti  visų

klientų  pavedimų,  pirmiausia ji  turi  atlikti  pavedimus

parduoti  mažiausia  kaina ir pavedimus  pirkti  didžiausia

kaina.  Kai keli klientai pasiūlo vienodą kainą,  pirmenybė

teikiama  ankstesniems pavedimams, jei vertybinių  popierių

biržos,  kuriai  pateiktas  pavedimas,  prekybos  taisyklės

nenumato ko kita.

4.  Finansų maklerio įmonė gali vykdyti sandorius dėl

vertybinių  popierių  savo  lėšomis,  tik  įvykdžiusi  visų

klientų  pavedimus  atlikti šią operaciją  arba  pasiūliusi

geresnes  negu  kliento  sąlygas: didesnę  kainą,  turėdama

pavedimą pirkti vertybinius popierius, arba mažesnę  kainą,

turėdama pavedimą juos parduoti.

5. Finansų maklerio įmonei draudžiama teikti klientui

žinomai klaidingas rekomendacijas bei informaciją.

6.  Finansų maklerio įmonės turi laikytis  Vertybinių

popierių   komisijos   patvirtintų   kapitalo   pakankamumo

reikalavimų,  taip  pat  pagal šios komisijos  patvirtintas

taisykles tvarkyti apskaitos ir kitus dokumentus,  pateikti

savo     klientams     vertybinių    popierių     sandorius

patvirtinančius dokumentus, išrašus iš sąskaitų, ataskaitas

apie   jų  finansinę  būklę,  saugoti  klientų  vertybinius

popierius, rengti metų bei periodines ataskaitas apie  savo

veiklą bei finansinę būklę.

7.  Perkant  ir  parduodant  vertybinius  popierius,

konsultuojant  jų apyvartos klausimais, taip  pat  teikiant

klientams  vertybinių popierių portfelio valdymo paslaugas,

finansų   maklerio  įmonei  atstovauja  makleris,  išlaikęs

Vertybinių  popierių komisijos organizuotus kvalifikacinius

egzaminus  arba  turintis kitokį šios komisijos  pripažintą

kvalifikacijos  sertifikatą. Vertybinių  popierių  komisija

gali  nustatyti ir kitas operacijas, kurioms atlikti būtina

turėti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.

8.  Finansų  maklerio įmonė privalo  saugoti  klientų

konfidencialią   informaciją.  Įmonė   turi   pasitvirtinti

konfidencialios informacijos saugojimo taisykles,  taikomas

jos   makleriams,   valdymo  organų  nariams   ir   kitiems

darbuotojams.

 

14  straipsnis.  Investicijų valdymo ir  konsultavimo

įmonės

1. Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė gali būti

bet  kurios  Įmonių įstatyme nustatytos rūšies  įmonė,  šio

įstatymo  16 straipsnyje nustatyta tvarka gavusi  licenciją

konsultuoti   trečiąsias   šalis  investicijų   klausimais.

Investicijų  valdymo  ir konsultavimo  įmonės  išleidžiamos

akcijos gali būti tik vardinės.

2.  Investicijų  valdymo ir konsultavimo  įmonė  gali

verstis  šio  įstatymo 11 straipsnio pirmosios  dalies  1-4

punktuose nurodyta veikla.

3.   Investicijų  valdymo  ir  konsultavimo  įmonėms

draudžiama  dalyvauti  kitų  įmonių  veikloje,  turėti   jų

kapitalo   (akcijų,  pajų  ar  kitokių   kapitalo   dalių),

investuoti į vertybinius popierius.

 

15  straipsnis.  Investicijų valdymo ir  konsultavimo

įmonių pareigos

1. Valdymo sutartys, pagal kurias investicijų valdymo

ir   konsultavimo   įmonė  įgaliojama  valdyti   vertybinių

popierių  portfelį,  turi būti sudarytos  raštu,  laikantis

Vertybinių  popierių komisijos nustatytų taisyklių.  Tokios

sutarties  kopija  turi  būti  perduota  finansų   maklerio

įmonei,    kurioje   yra   deponuoti   sutartyje   nurodyti

vertybiniai  popieriai.  Jeigu finansų  maklerio  įmonė  iš

investicijų   valdymo   ir   konsultavimo   įmonės   priima

pavedimus,  prieštaraujančius  valdymo  sutarčiai,  už  šių

veiksmų pasekmes abi įmonės atsako solidariai.

2.  Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės  pagal

Vertybinių  popierių komisijos patvirtintas taisykles  turi

tvarkyti  apskaitos  ir  kitus  dokumentus,  pateikti  savo

klientams  vertybinių  popierių  sandorius  patvirtinančius

dokumentus,  išrašus  iš  sąskaitų,  ataskaitas   apie   jų

finansinę būklę, rengti metų bei periodines ataskaitas apie

savo veiklą bei finansinę būklę.

3.  Teikiant  profesines  konsultacijas  ar  valdant

klientų vertybinių popierių portfelius, investicijų valdymo

ir   konsultavimo  įmonei  atstovauja  makleris,   išlaikęs

Vertybinių  popierių komisijos organizuotus kvalifikacinius

egzaminus  arba  turintis kitokį šios komisijos  pripažintą

kvalifikacijos sertifikatą.

4.  Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė privalo

saugoti   klientų  konfidencialią  informaciją.  Tas   pats

reikalavimas  taikomas investicijų valdymo ir  konsultavimo

įmonės   makleriams,  valdymo  organų  nariams  ir  kitiems

darbuotojams.

 

16 straipsnis. Vertybinių popierių viešosios apyvartos

tarpininkų

 

licencijavimas

1. Įmonė gali pradėti verstis finansų maklerio įmonės

ar  investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės  veikla  tik

gavusi  Vertybinių  popierių komisijos  licenciją.  Finansų

maklerio  įmonės  bei investicijų valdymo  ir  konsultavimo

įmonės   gali   reorganizuotis  tik   gavusios   išankstinį

Vertybinių popierių komisijos sutikimą. Vertybinių popierių

komisija  turi teisę neduoti sutikimo reorganizuoti  įmonę,

jeigu:

1)  po reorganizavimo įmonė netenkintų šiame įstatyme

ir  Vertybinių popierių komisijos patvirtintose  taisyklėse

numatytų kapitalo pakankamumo reikalavimų;

2)  reorganizavimas  kelia  grėsmę  įmonei  patikėtų

klientų piniginių lėšų ir vertybinių popierių saugumui.

2.  Vertybinių popierių komisijos sprendimas  neduoti

sutikimo   reorganizuoti   finansų   maklerio   įmonę    ar

investicijų  valdymo  ir  konsultavimo  įmonę   gali   būti

apskųstas teismui.

3.  Pretendentas  gauti finansų  maklerio  įmonės  ar

investicijų   valdymo  ir  konsultavimo  įmonės   licenciją

Vertybinių  popierių komisijai pateikia  paraišką,  kurioje

turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas ir buveinės adresas;

2)  įmonės savininkų (akcininkų) vardai ir  pavardės,

adresai,   kapitalo  ir  balsų  dalis  bei  duomenys   apie

dalyvavimą  kitų  įmonių veikloje  ir  turimą  kitų  įmonių

kapitalo dalį;

3) veikla, kuriai vykdyti norima gauti licenciją;

4)  asmenų, atsakingų už paraiškoje nurodytos veiklos

organizavimą  ir  valdymą,  vardai  ir  pavardės,  adresai,

profesija,  kvalifikacija, darbovietės per  paskutiniuosius

penkerius metus;

5)  nuosavas kapitalas ir skolintų lėšų  suma,  kurią

numatoma    panaudoti    paraiškoje    nurodytai    veiklai

organizuoti, bei skolintų lėšų įgijimo šaltiniai;

6)   duomenys  apie  ankstesnę  įmonės   veiklą   ir

priežastys, dėl kurių ši veikla yra nutraukiama;

7)  asmenų, pagal šio įstatymo 17 straipsnį  turinčių

teisę   įmonės  vardu  sudaryti  sandorius  dėl  vertybinių

popierių, sąrašas;

8)  duomenys  apie  visų paraiškoje  nurodytų  asmenų

neišnykusį    teistumą    už    nusikaltimus    nuosavybei,

ūkininkavimo tvarkai, finansams.

4.   Prie  paraiškos  finansų  maklerio  įmonės   ar

investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės licencijai gauti

turi  būti  pridėtas  veiklos planas,  apibūdinantis,  kaip

įmonė  ketina organizuoti ir vykdyti savo veiklą, taip  pat

atskleidžiantis   kitus   Vertybinių   popierių   komisijos

taisyklėse numatytus duomenis apie įmonę.

5.  Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti

reikalavimus dėl šio straipsnio trečiosios dalies 5  punkte

numatyto  nuosavo  kapitalo  minimalaus  ir  skolintų  lėšų

maksimalaus dydžio, patalpų bei telekomunikacijų įrangos.

6.   Vertybinių  popierių  komisija   gali   išduoti

specializuotas   licencijas   finansų   maklerio   įmonėms,

suteikiančias  teisę  vykdyti  tik  dalį  šio  įstatymo  12

straipsnyje  numatytų funkcijų, taip pat nesuteikti  teisės

priimti  pinigines lėšas, vertybiniams popieriams  įsigyti,

atidaryti   pinigų   sąskaitas  klientams   bei   prekiauti

naudojantis  savo lėšomis. Specializuotos  licencijos  gali

būti išduodamos, jeigu įmonė neatitinka reikalavimų verstis

viena   ar  keliomis  12  straipsnyje  numatytomis  veiklos

rūšimis, arba pačios įmonės prašymu.

7.  Vertybinių  popierių  komisija  gali  atsisakyti

išduoti licenciją, jeigu:

1)  pretendento  paraiška neatitinka  šio  straipsnio

trečiojoje  dalyje numatytų reikalavimų arba joje  pateikti

ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys;

2) nuosavas kapitalas, kuriuo disponuoja pretendentas,

yra  mažesnis  už  Vertybinių popierių komisijos  nustatytą

minimumą  arba  skolintos  lėšos  yra  didesnės   už   šios

komisijos nustatytą maksimumą;

3)  pretendento  savininkai  ar  asmenys,  tiesiogiai

vadovaujantys  jo  veiklai,  turi  blogą  reputaciją   (yra

nesąžiningumo  ar nuolatinių finansinės drausmės  pažeidimų

įrodymų, turi nuobaudų dėl nusižengimų naudojantis tarnyba,

administracinių  nuobaudų  už  vertybinių  popierių   rinką

reglamentuojančių  teisės aktų pažeidimus,  yra  bausti  už

tyčinį bankrotą);

4)  bent vienas pretendento savininkas ar darbuotojas

yra vertybinių popierių biržos tarnautojas;

5)  bent vienam iš pretendento savininkų (akcininkų),

valdymo  organų narių, administracijos vadovų, maklerių  ar

jos  vyriausiajam finansininkui nėra išnykęs  teistumas  už

nusikaltimus nuosavybei, ūkininkavimo tvarkai, finansams;

6)   pretendentas,   bent   vienas   jo   savininkas

(akcininkas),   valdymo   organų   narys,   administracijos

vadovas,   makleris   ar  vyriausiasis  finansininkas   yra

šiurkščiai pažeidę vertybinių popierių viešosios  apyvartos

tarpininkų etikos kodeksą.

8.  Keičiantis finansų maklerio įmonės ar investicijų

valdymo   ir   konsultavimo  įmonės  savininkų  (akcininkų)

sudėčiai,   įmonės  vadovai  iš  anksto   turi   informuoti

Vertybinių popierių komisiją.

9.  Apie  sutikimą  ar atsisakymą  išduoti  licenciją

Vertybinių popierių komisija turi informuoti pareiškėją per

3   mėnesius  nuo  visų  dokumentų  ir  duomenų  pateikimo.

Vertybinių  popierių  komisija turi teisę  reikalauti,  kad

pareiškėjas pateiktų papildomų duomenų ar paaiškinimų. Šiuo

atveju  paraiškos  nagrinėjimo terminas  skaičiuojamas  nuo

paskutinių  dokumentų  ar  duomenų  pateikimo.  Atsisakymas

išduoti  licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali  būti

apskųstas teismui.

10.  Komercinis bankas įgyja teisę vykdyti vertybinių

popierių operacijas pagal Lietuvos banko išduotą licenciją.

Lietuvos  bankas,  išduodamas banko  licenciją  komerciniam

bankui,  apriboja  vertybinių  popierių  operacijas,  jeigu

komercinis bankas nepateikia Vertybinių popierių  komisijos

išvados apie jo pasirengimą šiai veiklai.

 

17 straipsnis. Makleriai

1.   Makleriu  gali  būti  fizinis  asmuo,  turintis

Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją. Vertybinių

popierių   komisija  gali  išduoti  generalinę   licenciją,

suteikiančią teisę vykdyti visas numatytas finansų maklerių

operacijas,   arba  specializuotą  licenciją,  suteikiančią

teisę   vykdyti   vieną   ar  kelias   numatytas   maklerių

operacijas.

2.  Asmuo,  pretenduojantis gauti maklerio licenciją,

turi išlaikyti Vertybinių popierių komisijos organizuojamus

egzaminus   ar  pateikti  šiai  komisijai  jos   pripažintą

kvalifikacijos  sertifikatą. Vertybinių  popierių  komisija

turi   teisę  nustatyti  pretendentams  išsimokslinimo   ir

profesinius reikalavimus.

3.  Vertybinių popierių komisija periodiškai, bet  ne

dažniau  kaip kartą per metus turi teisę surengti  maklerių

peratestavimą. Maklerio peratestavimo pagrindas  gali  būti

pasitvirtinę  jo  klientų skundai,  taip  pat  institucijų,

pagal  šį  įstatymą  įgaliotų tikrinti vertybinių  popierių

viešosios apyvartos tarpininkų veiklą, ataskaitos,  išvados

ar  kiti  dokumentai,  patvirtinantys nepakankamą  maklerio

kvalifikaciją.  Pagal  peratestavimo rezultatus  gali  būti

mažinama  funkcijų, kurias turi teisę atlikti  makleris,  o

jeigu    nustatoma,    kad   makleris   visiškai    prarado

kvalifikaciją, - panaikinama jo licencija.

 

18  straipsnis. Licencijos galiojimo  sustabdymas  ir

panaikinimas

1. Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti

finansų    maklerio   įmonei,   investicijų   valdymo    ir

konsultavimo  įmonei ar makleriui išduotą licenciją,  jeigu

licencijos savininkas:

1) pats raštu kreipiasi dėl licencijos panaikinimo;

2)  per  12 mėnesių nepradeda ja naudotis ar  daugiau

kaip 12 mėnesių nutraukia savo veiklą;

3) įgijo licenciją pateikęs klaidingą informaciją  ar

kitais neteisėtais būdais;

4)  nebetenkina sąlygų, kuriomis remiantis  licencija

jam buvo išduota;

5)  nebetenkina  jam  nustatytų  minimalaus  nuosavo

kapitalo  bei  kapitalo  pakankamumo reikalavimų,  nebegali

įvykdyti savo prievolių kreditoriams ir ypač jeigu  dėl  to

iškyla grėsmė jam patikėto turto saugumui;

6) šiurkščiai pažeidžia vertybinių popierių viešosios

apyvartos tarpininkų etikos kodeksą;

7)  nuslėpė informaciją apie teistumą už šio įstatymo

16   straipsnio  septintosios  dalies  5  punkte  nurodytas

veikas;

8)  nesilaiko  šio  įstatymo ar  Vertybinių  popierių

komisijos priimtų taisyklių ir kitų sprendimų.

2.  Licencijos  panaikinimas  įsigalioja  iškart  po

sprendimo  ją panaikinti paskelbimo, nepaisant to,  ar  jis

yra ginčijamas, ar ne.

3.  Vertybinių  popierių  komisija  gali  sustabdyti

licencijos  galiojimą,  jeigu  finansų  maklerio  įmonė  ar

investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė, jos makleris  ar

kitas darbuotojas pažeidžia šį įstatymą ar kitus vertybinių

popierių   apyvartą   reglamentuojančius   teisės    aktus.

Licencijos   galiojimas  sustabdomas  ne  ilgiau   kaip   3

mėnesiams.  Per  šį  laiką  Vertybinių  popierių   komisija

išsprendžia  klausimą dėl licencijos galiojimo  atnaujinimo

ar   jos   panaikinimo.  Licencijos  galiojimo   sustabdymo

laikotarpiu gali būti įšaldomos įmonės sąskaitos.

4. Prieš priimdama sprendimą panaikinti ar sustabdyti

licencijos  galiojimą,  Vertybinių popierių  komisija  turi

informuoti   įmonę   ar  maklerį,  kurių   atžvilgiu   toks

sprendimas  gali būti priimtas, ir sudaryti  jiems  sąlygas

pasiaiškinti.

5.  Panaikinus maklerio licenciją ar sustabdžius  jos

galiojimą,  makleris  netenka teisės tęsti  savo  profesinę

veiklą.  Maklerio licencijos panaikinimas ar jos  galiojimo

sustabdymas sąlygoja finansų maklerio įmonės ar investicijų

valdymo ir konsultavimo įmonės, kurioje šis makleris dirba,

licencijos panaikinimą ar jos galiojimo sustabdymą tik  tuo

atveju,  jeigu  įmonė  nebeatitinka  sąlygų,  pagal  kurias

licencija jai buvo išduota.

6.  Laikotarpiui,  kai  finansų  maklerio  įmonės  ar

investicijų  valdymo  ir  konsultavimo  įmonės   licencijos

galiojimas  sustabdytas, Vertybinių popierių komisija  turi

teisę  paskirti  administratorių  jos  veiklai  prižiūrėti.

Paskyrus administratorių, įmonės vadovai ir makleriai  turi

gauti  jo sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio

sprendimo.  Kitas  administratoriaus  teises  ir   pareigas

nustato Vertybinių popierių komisija.

7.  Panaikinus licenciją, finansų maklerio  įmonė  ar

investicijų valdymo ir konsultavimo įmonė likviduojama arba

reorganizuojama pagal atitinkamos rūšies įmonių likvidavimą

ar    reorganizavimą   reglamentuojančius   įstatymus    ir

licencijos panaikinimo atveju Vertybinių popierių komisijos

nustatytas  klientų vertybinių popierių ir pinigų  sąskaitų

tvarkymo  taisykles. Apie licencijos panaikinimą Vertybinių

popierių   komisija  praneša  atitinkamam  įmonių  registro

tvarkytojui ir paskelbia "Valstybės žiniose".

8.   Šio   straipsnio  pirmojoje  dalyje   nurodytos

priežastys  yra pagrindas Lietuvos bankui taikyti  poveikio

priemones komerciniams bankams. Poveikio priemonės taikomos

paties  Lietuvos  banko  ar Vertybinių  popierių  komisijos

iniciatyva.  Poveikio priemonės, kurios buvo  taikytos  dėl

šio  straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų priežasčių,  gali

būti  atšauktos  tik  turint Vertybinių popierių  komisijos

sutikimą.  Taikydamas poveikio priemones,  Lietuvos  bankas

turi  laikytis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje  numatytų

procedūrų.

 

19 straipsnis. Vertybinių popierių viešosios apyvartos

tarpininkų asociacija

1. Finansų maklerio įmonės bei investicijų valdymo ir

konsultavimo  įmonės  gali jungtis  į  vertybinių  popierių

viešosios apyvartos tarpininkų asociacijas.

2.  Pagrindiniai  asociacijos, kaip  savireguliacijos

institucijos, tikslai turi būti šie:

1)  išreikšti  asociacijai  priklausančių  vertybinių

popierių   viešosios   apyvartos   tarpininkų   požiūrį   į

vertybinių popierių rinkos funkcionavimo problemas;

2)  parengti  asociacijai  priklausančių  vertybinių

popierių  viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodeksą  ir

prižiūrėti, kaip jo laikomasi;

3)  taikyti  nariams asociacijos įstatuose  numatytas

sankcijas   už  vertybinių  popierių  viešosios   apyvartos

tarpininkų etikos kodekse numatytų taisyklių nesilaikymą.

3.  Narystės asociacijoje tvarką ir sąlygas apibrėžia

jos įstatai. Asociacijos įstatai ir bet kokie jų pakeitimai

iki  jų  įregistravimo  turi būti suderinti  su  Vertybinių

popierių komisija.

4. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų

asociacija  kartu  su  įstatais turi parengti  ir  pateikti

Vertybinių  popierių komisijai suderinti savo narių  etikos

kodeksą.  Naujai  kuriama asociacija gali  nerengti  etikos

kodekso,  jeigu ji priima sprendimą pripažinti ir  laikytis

jau   veikiančios   asociacijos   narių   etikos   kodekso.

Neasocijuotiems  viešosios  vertybinių  popierių  apyvartos

tarpininkams etikos kodeksą parengia ir tvirtina Vertybinių

popierių komisija.

5. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų

asociacija gali nustatyti pinigines sankcijas už vertybinių

popierių  viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodekso  ar

asociacijos  įstatų  pažeidimus.  Apie  tokius   pažeidimus

asociacija turi informuoti Vertybinių popierių komisiją.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA

 

20 straipsnis. Vertybinių popierių biržos samprata ir

paskirtis

1.  Verstis  vertybinių popierių biržos  veikla  turi

teisę  tik  vertybinių popierių birža,  turinti  Vertybinių

popierių komisijos leidimą.

2. Vertybinių popierių birža yra Lietuvos Respublikoje

įregistruota  specializuota tik vertybinių popierių  biržos

veikla besiverčianti ne pelno įmonė. Jos paskirtis:

1)  koncentruoti  vertybinių  popierių  paklausą  bei

pasiūlą;

2)  organizuoti prekybą vertybiniais  popieriais,  jų

įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų

sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;

3) skatinti sąžiningą prekybą vertybiniais popieriais

ir   užkirsti   kelią  manipuliavimui  kaina  bei   kitiems

nesąžiningiems veiksmams;

4)   skleisti  unifikuotą  informaciją,  leidžiančią

įvertinti  biržoje kotiruojamus vertybinius  popierius  bei

leisti oficialų biuletenį, kuriame kartu su biržos kainomis

pateikiama  informacija apie emitentus,  kurių  vertybiniai

popieriai yra prekybos sąrašuose;

5)  vykdyti apibendrintus vertybinių popierių  rinkos

tyrimus ir skelbti jų rezultatus.

3.  Biržos įstatinis kapitalas padalijamas  į  lygias

dalis,   kurios   įforminamos  dividendų  nesuteikiančiomis

akcijomis.  Birža  yra  juridinis asmuo,  turi  pavadinimą,

antspaudą  ir sąskaitą banke. Biržos pavadinime  turi  būti

žodžiai   "vertybinių  popierių  birža"  arba  šių   žodžių

santrumpa   -   VPB.  Biržos  pavadinimas   turi   atitikti

Vyriausybės patvirtintų įmonių, įstaigų, organizacijų vardų

nuostatų   reikalavimus.  Ginčus  dėl   biržos   pavadinimo

nagrinėja teismas.

4. Birža yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo

prievoles  ji  atsako  visu savo  turtu.  Akcininkai  pagal

biržos  prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti

už  įnašus į įstatinį kapitalą. Įnašai į įstatinį  kapitalą

įforminami     dividendų    nesuteikiančiomis    vardinėmis

akcijomis, kurios suteikia teisę dalyvauti biržos prekyboje

ir  valdyme.  Viena biržos akcija suteikia  jos  savininkui

vieną balsą. Vertybinių popierių biržos akcijų gali įsigyti

tik   finansų  maklerio  įmonės,  komerciniai  bankai,  šio

įstatymo nustatyta tvarka gavę licenciją atlikti vertybinių

popierių   operacijas,  Finansų  ministerija  ir   Lietuvos

bankas.  Eilinio  akcininkų  susirinkimo  sprendimu   birža

privalo  išleisti  tiek naujų akcijų, kiek  yra  Vertybinių

popierių  komisijos  licenciją  turinčių  finansų  maklerio

įmonių  ir bankų, iki susirinkimo dienos pateikusių  biržai

paraiškas įsigyti akcijų.

5. Biržos akcininkas, nutraukęs savo, kaip vertybinių

popierių viešosios apyvartos tarpininko, veiklą, ne  vėliau

kaip  per  30  dienų privalo parduoti turimą biržos  akciją

kitam  asmeniui,  turinčiam teisę  būti  biržos  akcininku.

Jeigu   per  šį  laikotarpį  akcijos  parduoti  nepavyksta,

akcininkas   turi  kreiptis  į  biržą,  kuri  tarpininkauja

parduodant jam priklausančią akciją tuo metu egzistuojančia

rinkos   kaina.  Jeigu  per  vienerius  metus   neatsiranda

norinčių  įsigyti  šios  akcijos, birža  ją  išperka  pagal

nominalią  vertę.  Supirktos  savos  biržos  akcijos   gali

sudaryti   ne  daugiau  kaip  10  procentų  jos   įstatinio

kapitalo.   Akcijos,   viršijančios  šią   ribą,   įstatymų

nustatyta   tvarka  turi  būti  anuliuotos  ir   sumažintas

įstatinis kapitalas.

6. Vienas akcininkas, išskyrus Finansų ministeriją ir

Lietuvos   banką,  gali  turėti  ne  daugiau   kaip   vieną

Vertybinių popierių biržos akciją.

7.  Vertybinių  popierių birža neturi teisės  įsigyti

savo vardu vertybinių popierių, išskyrus atvejus, kai:

1)  birža  superka  savo akcijas dėl  šio  straipsnio

penktojoje dalyje numatytų priežasčių;

2) emitentas, kurio akcijų įsigyja birža, vykdo biržos

prekybos  taisyklėse  numatytas prekybos,  atsiskaitymų  ar

kitas  su biržos paskirtimi tiesiogiai susijusias funkcijas

ir jo vertybinių popierių nėra biržos prekybos sąrašuose;

3)  birža  investuoja laikinai laisvas savo  lėšas  į

valstybės   vardu   išleidžiamus   vertybinius   popierius,

įsigydama  jų  pirminės apyvartos metu ir  laikydama  šiuos

vertybinius popierius iki išpirkimo termino.

 

21 straipsnis. Vertybinių popierių biržos steigimas ir

registravimas

1.Vertybinių popierių biržos gali būti steigiamos tik

Vyriausybės sprendimu.

2.  Vertybinių popierių biržos steigėjais  gali  būti

fiziniai  ir juridiniai asmenys, atitinkantys šio  įstatymo

20  straipsnio ketvirtosios dalies reikalavimus ir notarine

tvarka sudarę steigimo sutartį.

3. Vertybinių popierių birža negali pradėti ir vykdyti

savo  veiklos,  jeigu neturi Vertybinių popierių  komisijos

leidimo  ir  nėra  įregistruota šioje komisijoje  pagal  šį

įstatymą   ir   poįstatyminius  aktus,   reglamentuojančius

Vertybinių  popierių biržų registravimo tvarką.  Vertybinių

popierių  birža  gali būti reorganizuota ar likviduota  tik

gavusi išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą.

4. Norintys gauti leidimą steigti biržą jos steigėjai

Vertybinių popierių komisijai turi pateikti:

1)   paraišką,  kurioje  nurodomas  biržos  steigimo

tikslas,  pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus  ir

kitus už biržos steigimą ir jos veiklą atsakingus asmenis;

2) steigimo sutartį;

3)  biržos  veiklos ekonominį, finansinį ir  techninį

pagrindimą (veiklos planą);

4) biržos įstatus;

5) biržos prekybos taisykles;

6)   ne  mažiau  kaip  10  finansų  maklerio  įmonių

įsipareigojimą   veikti  steigiamoje  vertybinių   popierių

biržoje.

5.  Vertybinių  popierių biržos įstatuose  turi  būti

nurodyti šie duomenys:

1) biržos pavadinimas ir buveinės adresas;

2) biržos įstatinis kapitalas ir jo struktūra;

3) prekybos taisyklių keitimo procedūra;

4) biržos valdymo struktūra;

5) biržos narių susirinkimo kompetencija, susirinkimo

sušaukimo,  sprendimų priėmimo procedūra bei jų negaliojimo

sąlygos;

6)  biržos  valdybos  sudarymo  tvarka,  atstovavimo

principai ir jos funkcijų apibrėžimai;

7) biržos pajamos ir jų paskirstymo tvarka;

8)  biržos  veikimo terminas, likvidavimo sąlygos  ir

tvarka.

6. Vertybinių popierių biržos prekybos taisyklės turi

nustatyti:

1)  vertybinių  popierių įtraukimo į biržos  prekybos

sąrašus principus;

2) dėl biržos sandorių kylančių ginčų sprendimo būdus

ir procedūrą;

3) biržoje sudaromų sandorių rūšis;

4) prekybos vertybiniais popieriais biržoje tvarką;

5) vertybinių popierių įtraukimo į oficialųjį prekybos

sąrašą bei išbraukimo iš šio sąrašo tvarką ir sąlygas;

6)  biržos  prekybos  sesijų organizavimo  dienas  ir

valandas;

7)  biržos prekyboje dalyvaujančių asmenų  teises  ir

pareigas;

8) vertybinių popierių kainos nustatymo ir paskelbimo

tvarką;

9) biržos informacinę sistemą;

10) biržos sandorių apskaitos ir atsiskaitymų sistemą.

7.   Vertybinių  popierių  komisija,  gavusi   visus

reikiamus  dokumentus,  per  3  mėnesius  privalo   išduoti

leidimą  steigti biržą arba raštu pateikti  jos  steigėjams

motyvuotą  atsisakymą.  Vertybinių popierių  komisija  gali

pareikalauti,  kad  vertybinių  popierių  biržos  steigėjai

pateiktų  papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus

duomenis.  Šiuo  atveju  3 mėnesių  laikotarpis  pradedamas

skaičiuoti  iš naujo nuo atitinkamų duomenų ar  paaiškinimų

pateikimo.

8.  Vertybinių  popierių  komisija  atsisako  išduoti

leidimą steigti biržą, jeigu:

1) biržos įstatai, steigimo sutartis ar kiti pateikti

dokumentai  prieštarauja  Lietuvos Respublikos  įstatymams,

Vyriausybės ar Vertybinių popierių komisijos sprendimams;

2)   pateiktuose  dokumentuose  nurodyta  neteisinga

informacija;

3) pateiktas biržos veiklos ekonominis pagrindimas yra

nepakankamas, kad birža tinkamai vykdytų savo funkcijas;

4)  biržos  prekybos taisyklės neatitinka  Vertybinių

popierių komisijos reikalavimų.

9.  Vertybinių  popierių komisija, išduodama  leidimą

steigti  biržą,  kartu įregistruoja biržos įstatus.  Biržos

įstatų  ir  prekybos  taisyklių  pakeitimai  ar  papildymai

įsigalioja   nuo   jų  įregistravimo  Vertybinių   popierių

komisijoje.

10. Biržos valdyba pateikia komisijai paraišką biržai

įregistruoti po to, kai:

1) visos pasirašytos akcijos yra apmokėtos;

2)   įvyko   steigiamasis   dalininkų   (akcininkų)

susirinkimas;

3)  valdyba  gali  disponuoti  lėšomis,  gautomis  už

įnašus.

11.  Kartu su paraiška biržai įregistruoti pateikiami

šie dokumentai:

1)  biržos  steigimo  ataskaita ir  biržos  revizijos

komisijos išvados apie šią ataskaitą;

2)  dokumentai apie biržos nuomojamas  ar  nuosavybės

teise valdomas patalpas (pastatus).

12. Biržą atsisakoma įregistruoti, jeigu:

1) pažeista biržos steigimo tvarka;

2)  ataskaitoje apie biržos steigimą yra ne visa arba

klaidinga informacija;

3) nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimas neatitinka

šių įnašų tikrosios vertės;

4) nepateikti šiame įstatyme nurodyti dokumentai.

13.   Biržos   steigėjai  arba   valdyba,   pašalinę

dvyliktojoje   dalyje  nurodytas  priežastis,  trukdžiusias

įregistruoti  biržą,  turi  teisę  dar  kartą  kreiptis   į

Vertybinių popierių komisiją dėl įregistravimo. Ginčus  dėl

biržos įregistravimo nagrinėja teismas.

14.  Vertybinių popierių birža įgyja juridinio asmens

teises nuo jos įregistravimo dienos.

 

22 straipsnis. Vertybinių popierių biržos nariai

1. Vertybinių popierių biržos akcininkai vadinami jos

nariais.  Vertybinių popierių biržos nariais gali būti  tik

šio  įstatymo  20  straipsnio ketvirtojoje dalyje  nurodyti

asmenys, išskyrus 41 straipsnio trečiojoje dalyje numatytus

atvejus.

2. Vertybinių popierių biržos nariai turi šias teises:

1) dalyvauti biržos valdyme ir gauti informaciją apie

biržos veiklą ir jos finansinę būklę;

2) dalyvauti biržos prekyboje, šio įstatymo nustatyta

tvarka gavę Vertybinių popierių komisijos licenciją;

3) naudotis biržos teikiamomis paslaugomis.

3.  Vertybinių  popierių biržos narys, įgyvendindamas

savo  teises  ir vykdydamas savo pareigas biržoje,  privalo

laikytis šio įstatymo bei biržos taisyklių.

4.  Tais atvejais, kai biržos narys pažeidžia  biržos

veiklą  nustatančias taisykles, biržos valdyba gali  iki  3

mėnesių  sustabdyti  jo teisę dalyvauti  biržos  prekyboje.

Tokių   pažeidimų   sąrašas  pateikiamas  biržos   prekybos

taisyklėse.  Sprendimas sustabdyti nario dalyvavimą  biržos

prekyboje  priimamas 2/3 visų biržos valdybos narių  balsų.

Jeigu  biržos  narys,  pažeidęs biržos veiklą  nustatančias

taisykles,  dalyvauja  biržos valdyme  (tiesiogiai  ar  per

atstovą),   biržos  taryba  gali  tokiam  pat  laikotarpiui

sustabdyti jo įgaliojimus arba pašalinti šį narį iš valdymo

organų. Šiame punkte numatytos sankcijos gali būti taikomos

ir  biržoje  veikiančioms finansų maklerio įmonėms,  kurios

nėra biržos narės.

5. Tais atvejais, kai biržos narys per vienerius metus

pakartotinai  padaro  šiame įstatyme nurodytus  pažeidimus,

biržos  valdyba  1/2 visų biržos valdybos  narių  sprendimu

gali  siūlyti visuotiniam biržos narių susirinkimui (toliau

- visuotinis susirinkimas) pašalinti tokį narį iš biržos ir

iki  šio susirinkimo sustabdyti jo teises dalyvauti  biržos

prekyboje.  Biržos  taryba šiam laikotarpiui  sustabdo  šio

nario (jo atstovo) įgaliojimus dalyvauti biržos valdyme.

6.  Pašalintam iš biržos narių fiziniam ar juridiniam

asmeniui  įnašai į biržos įstatinį kapitalą negrąžinami,  o

jam   priklausiusi   akcija  parduodama  kitam   vertybinių

popierių  viešosios apyvartos tarpininkui, norinčiam  tapti

biržos  nariu, arba anuliuojama. Nuostoliai, kuriuos padaro

biržai   iš   jos  pašalintas  narys,  išieškomi   įstatymų

nustatyta tvarka.

7.   Biržos   valdybos  ir  visuotinio   susirinkimo

sprendimus  dėl  narystės sustabdymo ar panaikinimo  biržos

narys  gali  apskųsti  teismui. Skundo  pateikimas  teismui

nepanaikina   vertybinių  popierių   biržos   valdybos   ar

visuotinio susirinkimo sprendimo.

8.  Biržos  įstatuose gali būti  numatytos  ir  kitos

biržos  narių teisės bei pareigos, jeigu jos neprieštarauja

įstatymams.

 

23 straipsnis. Vertybinių popierių biržos valdymas

1. Vertybinių popierių biržos valdymas organizuojamas

pagal  Akcinių  bendrovių įstatymą, atsižvelgiant  į  šiame

įstatyme numatytus ypatumus.

2.  Stebėtojų  tarybos funkcijas vertybinių  popierių

biržoje vykdo biržos taryba. Ją sudaryti yra privaloma. 1/3

vertybinių  popierių  biržos tarybos  narių  turi  sudaryti

emitentų,   investitorių,  jų  susivienijimų   (asociacijų,

konfederacijų   ir  pan.)  pasiūlyti  asmenys,   neturintys

nuosavybės   ar  darbo  santykių  su  viešosios   apyvartos

tarpininkais - biržos akcininkais.

3.  Vertybinių popierių komisijos įgaliotas  atstovas

turi teisę dalyvauti biržos tarybos ir valdybos posėdžiuose

su patariamuoju balsu.

 

24  straipsnis. Vertybinių popierių biržos  įstatinis

kapitalas ir rezervai

1.  Biržos  įstatinis kapitalas  formuojamas  iš  jos

steigėjų  ir  narių  (akcininkų) piniginių  ir  nepiniginių

(turtinių) įnašų.

2.   Įstatinio  kapitalo  dydis  nustatomas   biržos

įstatuose.  Minimalų  biržos  įstatinio  kapitalo  dydį  ir

minimalią vienos akcijos nominalią vertę nustato Vertybinių

popierių komisija.

3.  Biržos  pajamos,  atskaičius  einamosios  veiklos

sąnaudas, sudaro biržos pelną. Gautas pelnas skirstomas į:

1)  biržos  pelno  rezervą,  naudojamą  pagrindinėms

priemonėms įsigyti, biržos veiklai plėsti bei tobulinti;

2)  biržos  privalomųjų  atsargų  rezervą,  naudojamą

galimiems nuostoliams padengti;

3)  metines išmokas (tantjemas), kurios gali sudaryti

ne daugiau kaip 1/10 biržos metinio grynojo pelno;

4) kitus biržos įstatuose numatytus rezervus.

4. Biržos įstatinis kapitalas gali būti didinamas tik

išleidžiant naujas akcijas.

5.  Biržos  įstatinį kapitalą draudžiama  didinti  iš

biržos  privalomųjų atsargų rezervo, pelno rezervo ir  kitų

biržos  rezervų.  Bet  koks įstatinio  kapitalo  pakeitimas

galimas tik turint Vertybinių popierių komisijos leidimą.

6.  Biržos  įstatinis kapitalas  laikomas  padidintu,

visiškai  apmokėjus akcijas ir atitinkamai jį  įregistravus

Vertybinių popierių komisijoje.

 

25 straipsnis. Vertybinių popierių biržos pajamos

1. Biržos veiklos pajamas gali sudaryti:

1)  komisinis  mokestis  už  biržoje  registruojamus

sandorius;

2) metinis nario mokestis;

3)  vertybinių popierių įtraukimo į prekybos  sąrašus

mokestis;

4)  mokestis  už vertybinių popierių  rinkos  dalyvių

mokymą;

5)  mokestis  už darbo vietų įrengimą ir  naudojimąsi

jomis;

6) mokestis už informacines ir ryšių paslaugas;

7)  mokestis  už leidimą lankytis biržoje  be  teisės

dalyvauti biržos prekyboje;

8)   pajamos  iš  leidybos  ir  reklaminės  veiklos,

susijusios su vertybiniais popieriais.

2. Konkrečius šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytų

mokesčių  ir  rinkliavų dydžius nustato biržos valdyba,  iš

anksto  (iki  jų  įsigaliojimo)  suderinusi  su  Vertybinių

popierių komisija.

3. Kitos rinkliavos už biržos teikiamas paslaugas gali

būti   nustatomos  tik  su  Vertybinių  popierių  komisijos

leidimu.

 

26   straipsnis.  Prekyba  vertybiniais   popieriais

vertybinių popierių biržoje

1. Prekyba vertybiniais popieriais vertybinių popierių

biržoje  vyksta pagal šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytas

prekybos   taisykles,   kurias  biržos   teikimu   tvirtina

Vertybinių popierių komisija.

2. Vertybinių popierių biržoje gali būti sudaromi  du

prekybos sąrašai: einamasis ir oficialusis.

3.  Vertybiniai  popieriai  įtraukiami  į  vertybinių

popierių  biržos  einamąjį prekybos sąrašą biržos  valdybos

sprendimu  pagal vertybinių popierių emitento arba  finansų

maklerio įmonės paraišką. Prie paraiškos turi būti  pridėti

prospektas  ir paskutinis metų prospektas-ataskaita.  Jeigu

paraišką įtraukti vertybinius popierius į einamąjį prekybos

sąrašą pateikia finansų maklerio įmonė, ji papildomai  turi

pateikti bent vieno pavedimo pirkti ar parduoti atitinkamus

vertybinius popierius nuorašą.

4.  Visi  Vertybinių popierių komisijoje įregistruoti

vertybiniai  popieriai  gali  būti  įtraukti  į  vertybinių

popierių  biržos einamąjį prekybos sąrašą.  Biržos  valdyba

neturi  teisės atsisakyti įtraukti vertybinius popierius  į

biržos  einamąjį  prekybos sąrašą,  išskyrus  atvejus,  kai

nepateikiami  šio  straipsnio  trečiojoje  dalyje  nurodyti

dokumentai   arba   toks  sąrašas  apskritai   nesudaromas.

Emitentas,   kurio  vertybiniai  popieriai  yra  einamajame

biržos  prekybos  sąraše, šios biržos nustatyta  tvarka  ir

numatytu laiku turi pateikti jai informaciją apie:

1)  įstatinio kapitalo pokyčius (jeigu emitentas  yra

akcinė bendrovė);

2)  kotiruojamų vertybinių popierių nominalios vertės

ar skaičiaus pasikeitimą;

3)  kotiruojamų vertybinių popierių rūšies ar  klasės

keitimą;

4)  emitento  reorganizavimą, bankroto paskelbimą  ar

likvidavimą.

5.  Vertybiniai  popieriai  įtraukiami  į  vertybinių

popierių  biržos oficialųjį prekybos sąrašą biržos valdybos

sprendimu  pagal emitento ar jo įgaliotos finansų  maklerio

įmonės   paraišką.   Prie  paraiškos  turi   būti   pridėti

prospektas,  paskutinis  metų  prospektas-ataskaita,  visos

einamųjų   metų  periodinės  ataskaitos  bei  kita   biržos

prekybos taisyklėse numatyta informacija.

6.   Vertybinių   popierių  birža   turi   nustatyti

reikalavimus,  kuriuos privalo tenkinti emitentas,  kad  jo

vertybiniai  popieriai būtų įtraukti į oficialųjį  prekybos

sąrašą.  Į  šį  sąrašą  gali  būti  įtraukti  tik  visiškai

apmokėti,   be  perleidimo  teisių  apribojimų  vertybiniai

popieriai.  Kiti  reikalavimai  nustatomi  biržos  prekybos

taisyklėse,  tačiau  jie  negali būti  mažesni  negu  šiame

įstatyme nustatyti atskaitingiems emitentams.

7. Vertybinių popierių įtraukimas į oficialųjį biržos

prekybos   sąrašą   nebegalioja,  jeigu   šie   vertybiniai

popieriai nepateikiami parduoti per 3 mėnesius nuo nutarimo

juos  įtraukti į šį sąrašą priėmimo. Šiuo atveju  emitentas

turi  teisę  antrą  kartą kreiptis  į  biržos  valdybą  dėl

vertybinių popierių įtraukimo į oficialųjį biržos  prekybos

sąrašą.

8.  Vertybinių popierių birža gali ne daugiau kaip  3

mėnesiams sustabdyti prekybą oficialiajame prekybos  sąraše

esančiais vertybiniais popieriais, jeigu:

1)  daugiau kaip 6 mėnesius biržoje nevyksta  prekyba

šiais vertybiniais popieriais;

2) vertybinių popierių emitentas ar patys vertybiniai

popieriai   nebeatitinka   oficialiojo   prekybos    sąrašo

reikalavimų;

3)  prekybos sustabdymas yra būtinas norint apsaugoti

investitorių interesus;

4) to reikalauja Vertybinių popierių komisija.

9.  Sustabdžiusi  prekybą  kai  kuriais  vertybiniais

popieriais,  vertybinių popierių birža turi nedelsdama,  tą

pačią   dieną,   apie  tai  pranešti  Vertybinių   popierių

komisijai  ir emitentui. Jeigu per 3 mėnesius nuo  prekybos

sustabdymo    šį    sprendimą    sąlygojusios    priežastys

nepašalinamos,   vertybinių  popierių  birža   turi   teisę

išbraukti  vertybinius  popierius iš  oficialiojo  prekybos

sąrašo.

10.  Vertybinių  popierių birža turi  skelbti  bendrą

kiekvienos prekybos vertybiniais popieriais dienos prekybos

apimtį  ir  vertybinių popierių, kuriais buvo  prekiaujama,

prekybos apimtį ir kainas.

11.   Vertybinių  popierių  birža  turi   informuoti

Vertybinių popierių komisiją apie:

1)   biržoje  sudarytus  sandorius  dėl   vertybinių

popierių;

2) neįvykdytus pavedimus;

3)  vertybinių  popierių įtraukimą į biržos  prekybos

sąrašus ar jų išbraukimą iš šių sąrašų.

12.  Vienuoliktojoje  dalyje  numatytos  informacijos

pateikimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

13.  Vertybinių  popierių biržos  valdybos,  tarybos,

revizijos komisijos nariai, arbitražo darbuotojai, taip pat

visi  biržos tarnautojai neturi teisės be specialaus biržos

valdybos      įgaliojimo     atskleisti     konfidencialios

informacijos, kurią jie sužino dirbdami biržoje.

14.  Ketindama  sudaryti sandorį vertybinių  popierių

biržoje,  finansų maklerio įmonė turi pateikti  savo  vardu

pavedimą  ir  garantuoti vertybinių popierių apmokėjimą  ar

pateikimą kitai sandorio šaliai.

15. Vertybinių popierių birža turi sudaryti garantinį

fondą, kuris padėtų ištaisyti padėtį, jeigu viena ar kelios

finansų  maklerio įmonės nesugeba įvykdyti  įsipareigojimų.

Garantinis  fondas  formuojamas  iš  biržoje  prekiaujančių

vertybinių  popierių viešosios apyvartos tarpininkų  įnašų.

Garantinio fondo formavimo ir naudojimo taisykles  tvirtina

visuotinis biržos akcininkų susirinkimas. Garantinio  fondo

lėšos  negali būti naudojamos biržos einamosioms  išlaidoms

finansuoti.   Vertybinių  popierių  komisija   turi   teisę

nustatyti minimalius garantinio fondo dydžio ir jo  veiklos

reikalavimus.

 

27    straipsnis.   Vertybinių   popierių    biržos

reorganizavimas ir likvidavimas

1.  Vertybinių  popierių birža  reorganizuojama  arba

likviduojama Lietuvos Respublikos įstatymų, šio įstatymo ir

biržos įstatų nustatyta tvarka.

2. Vertybinių popierių birža likviduojama, jeigu:

1) susidaro situacija, numatyta biržos įstatuose;

2)  narių  susirinkimas priima  sprendimą  likviduoti

biržą;

3)  nuosavi biržos aktyvai sumažėja daugiau  kaip  50

procentų biržos įstatinio kapitalo;

4)  Vertybinių  popierių komisija  panaikina  leidimą

verstis vertybinių popierių biržos veikla;

5)  biržos  registracija yra  panaikinama  teismo  ar

valstybės institucijos sprendimu.

3.   Likviduodamasi  ar  sustabdydama  savo  veiklą,

vertybinių popierių birža turi nedelsdama pranešti apie tai

Vertybinių  popierių  komisijai.  Bent  vieną   iš   biržos

likviduotojų skiria Vertybinių popierių komisija.

4.  Atsiskaičius su kreditoriais ir  sumokėjus  visus

mokesčius, likviduojamos vertybinių popierių biržos turtas,

atskaičius   šio  straipsnio  penktojoje  dalyje   nurodytų

rezervų   vertę,  proporcingai  padalijamas   jos   nariams

akcininkams.

5.   Vertybinių  popierių  biržos  pelno   rezervas,

privalomieji   rezervai   ir   kiti   biržos   visuotiniame

susirinkime patvirtinti rezervai perduodami kitoms ne pelno

organizacijoms   (įmonėms)   arba   valstybės    biudžetui.

Kiekvienas  biržos  narys akcininkas  per  3  mėnesius  nuo

atsiskaitymo  pagal  biržos  prievoles  dienos  turi  teisę

nurodyti    ne    pelno   organizaciją   (įmonę),    kuriai

likviduotojai  turi  perduoti jo įnašui proporcingą  biržos

rezervų  dalį.  Kitoms  ne  pelno organizacijoms  (įmonėms)

neperduota  likviduojamos biržos rezervų dalis  Vyriausybės

nustatyta tvarka pervedama į valstybės biudžetą.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITA

 

28 straipsnis. Vertybinių popierių forma ir apskaita

1.  Visi  vertybiniai  popieriai,  kurie  gali  būti

viešosios    apyvartos   objektais,   fiksuojami    įrašais

asmeninėse   vertybinių  popierių  sąskaitose,  atidaromose

vertybinių  popierių  savininkų  vardu.  Įrašas  vertybinių

popierių  sąskaitoje  yra tiesioginis nuosavybės  teisės  į

jame  nurodytus vertybinius popierius įrodymas.  Vertybinių

popierių  sąskaitos  gali  būti tvarkomos  popieriuje  arba

kompiuteriniu būdu.

2. Vertybinių popierių asmenines sąskaitas turi teisę

atidaryti  ir tvarkyti emitentai, išleidžiantys į  apyvartą

vertybinius popierius, arba viešosios apyvartos tarpininkai

(finansų  maklerio įmonės arba bankai) - Lietuvos centrinio

vertybinių  popierių  depozitoriumo  (toliau  -   Centrinis

depozitoriumas),  veikiančio šio  įstatymo  29  straipsnyje

nustatyta  tvarka, dalyviai. Jeigu šio įstatymo  apibrėžtos

vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo nuostatos taikomos ir

emitentams, ir viešosios apyvartos tarpininkams, toliau jie

vadinami sąskaitų tvarkytojais.

3. Emitentas turi teisę atidaryti ir tvarkyti tik savo

išleistų  vertybinių popierių asmenines sąskaitas, išskyrus

atvejus, kai jis kartu yra ir vertybinių popierių viešosios

apyvartos  tarpininkas.  Emitentas privalo  atidaryti  savo

išleistų vertybinių popierių asmenines sąskaitas kiekvienam

investitoriui,  kuris  nėra raštu pareiškęs,  kad  perduoda

sąskaitos   tvarkymą   viešosios   apyvartos   tarpininkui.

Sutartimi,  patvirtinta  notaro,  emitentas  gali  perduoti

tokių sąskaitų tvarkymą viešosios apyvartos tarpininkui, ne

vėliau  kaip  10  dienų iki perdavimo informavęs  apie  tai

Vertybinių  popierių  komisiją bei Centrinį  depozitoriumą.

Tokiai  sutarčiai  sudaryti  investitorių  sutikimas   nėra

būtinas.

4. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai

gali  atidaryti  ir tvarkyti asmenines vertybinių  popierių

sąskaitas  tik sudarę rašytines sutartis su investitoriais,

išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytą  atvejį.

Viešosios  apyvartos tarpininkas gali  apsiriboti  tik  kai

kurių  emitentų  ar  kai  kurių vertybinių  popierių  rūšių

sąskaitų  tvarkymu. Apie tokį sprendimą viešosios apyvartos

tarpininkas   turi   raštu  pranešti  Vertybinių   popierių

komisijai ir Centriniam depozitoriumui. Viešosios apyvartos

tarpininkams draudžiama atsisakyti atidaryti ir tvarkyti jų

veiklos sričiai priklausančių vertybinių popierių asmenines

sąskaitas.

5.  Investitorius savo vertybinių popierių  asmeninių

sąskaitų   tvarkytoju  gali  pasirinkti  vieną   ar   kelis

vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.

6.  Emitentas  turi teisę bet kada pareikalauti,  kad

viešosios  apyvartos  tarpininkai, tvarkantys  jo  išleistų

vardinių  vertybinių popierių sąskaitas pagal  sutartis  su

investitoriais,   pateiktų  jam  šių  vertybinių   popierių

savininkų   sąrašus.   Ši  teisė  įgyvendinama   pateikiant

paklausimą Centriniam depozitoriumui.

7.   Kiekvienoje  vertybinių  popierių   sąskaitoje,

atidarytoje vertybinių popierių savininko vardu, turi  būti

nurodyta:

1)  vertybinių popierių sąskaitą atidariusio sąskaitų

tvarkytojo pavadinimas ir adresas;

2) vertybinių popierių sąskaitos numeris;

3) sąskaitoje esančių vertybinių popierių skaičius;

4)  vertybinių  popierių klasė,rūšis ir  išleidimo  į

apyvartą data;

5)  vertybinių  popierių  emitento  vardas,  pavardė

(įmonės pavadinimas) ir adresas;

6) vertybinių popierių nominali vertė;

7)  vertybinių  popierių  savininko  vardas,  pavardė

(įmonės pavadinimas) ir adresas;

8) apribojimai, taikomi vertybinių popierių suteikiamų

teisių perleidimui;

9)  vertybinių popierių sąskaitos atidarymo vieta  ir

laikas;

10)  Centrinio  depozitoriumo  suteiktas  vertybinio

popieriaus kodas.

8. Vertybinių popierių sąskaitų tvarkytojas sąskaitos

savininkui privalo raštu pranešti apie bet kokį pasikeitimą

jo  sąskaitoje,  jeigu ko kita nenumato  tarp  jų  sudaryta

sutartis.   Pasibaigus  kalendoriniams  metams,  vertybinių

popierių  sąskaitų  tvarkytojai  per  15  dienų  kiekvienam

sąskaitos   savininkui  privalo  pateikti  ataskaitą   apie

vertybinių  popierių  sąskaitos būklę paskutinės  praėjusių

metų  dienos  pabaigoje. Dokumentai, išduoti  pagal  įrašus

vertybinių   popierių  sąskaitose,  nelaikomi  vertybiniais

popieriais ir negali būti viešosios apyvartos objektais.

9.  Sąskaitų  tvarkytojo vardu tvarkyti  investitorių

vertybinių popierių sąskaitas turi teisę tik raštu įgalioti

jo  darbuotojai.  Tokių asmenų sąrašą  kiekvienas  sąskaitų

tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Keisti

investitoriaus  vertybinių popierių sąskaitos  turinį  turi

teisę  tik  ją  tvarkantis  sąskaitų  tvarkytojo  įgaliotas

darbuotojas.

10. Sąskaitų tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo

užtikrinti  informacijos,  kurią  jie  sužinojo  tvarkydami

investitorių sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus  atvejus,

kai pagal šį ar kitus įstatymus jie yra įpareigoti suteikti

tokią informaciją.

11.  Vertybinių  popierių sąskaitos  tvarkomos  pagal

dvejybinio buhalterinio įrašo principą. Vertybinių popierių

sąskaitų  tvarkytojai  turi  tvarkyti  suvestinį  operacijų

žurnalą,   kuriame   chronologine  tvarka   nurodomi   visi

sandoriai,  susiję  su  atitinkamose  sąskaitose  esančiais

vertybiniais  popieriais,  ir kitos  operacijos,  turinčios

įtakos  sąskaitos  būklei. Kiekvienos  emisijos  vertybinių

popierių  apskaitai naudojami atskirų suvestinio  operacijų

žurnalo skyriai arba atskiras žurnalas. Detalias vertybinių

popierių  apskaitos taisykles tvirtina Vertybinių  popierių

komisija.

 

29 straipsnis. Lietuvos centrinis vertybinių popierių

depozitoriumas

1.    Lietuvos   centrinis   vertybinių    popierių

depozitoriumas  yra  ne  pelno  įmonė,  kurios  pagrindinis

tikslas  -  vykdyti bendrąją vertybinių popierių  apskaitą,

rengti  ir diegti apskaitos sistemas sąskaitų tvarkytojams,

jas aptarnauti ir prižiūrėti.

2.  Centrinio  depozitoriumo  steigėjai  yra  Finansų

ministerija,  Lietuvos  bankas  ir  Nacionalinė  vertybinių

popierių  birža.  Centrinio  depozitoriumo  steigėjai  turi

sudaryti  sąlygas tapti jo akcininkėmis visoms šio įstatymo

nustatyta  tvarka  įsteigtoms vertybinių popierių  biržoms,

tačiau  Finansų  ministerijos  ir  Lietuvos  banko  turimos

akcijos  turi  suteikti ne mažiau kaip  51  procentą  balsų

Centrinio  depozitoriumo akcininkų  susirinkime.  Centrinis

depozitoriumas  veikia pagal šį įstatymą  ir  jo  savininkų

susirinkimo patvirtintus įstatus.

3. Centrinis depozitoriumas vykdo šias funkcijas:

1)  rengia  ir  teikia Vertybinių popierių  komisijai

tvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos

taisykles;

2)  rengia ir tvirtina vertybinių popierių  apskaitos

instrukcijas,    detalizuojančias    atskiras    taisyklėse

numatytas procedūras;

3)  atidaro  sąskaitų tvarkytojų vertybinių  popierių

sąskaitas ir jas tvarko;

4)  užtikrina,  kad vykdant sandorius dėl  vertybinių

popierių  šie popieriai būtų laiku perregistruoti iš  vieno

sąskaitų  tvarkytojo vertybinių popierių sąskaitos  į  kito

sąskaitų tvarkytojo vertybinių popierių sąskaitą;

5)  kontroliuoja, kad išleistų į apyvartą  kiekvienos

emisijos  vertybinių popierių skaičius  atitiktų  faktiškai

cirkuliuojančių šių vertybinių popierių skaičių;

6)   rengia   ir  diegia  priemones,  užtikrinančias

vertybinių   popierių  apskaitos  sistemos  vientisumą   ir

saugumą;

7)   tikrina,  kaip  sąskaitų  tvarkytojai   laikosi

vertybinių popierių apskaitos taisyklių ir instrukcijų;

8)  kaupia,  apdoroja  ir  platina  informaciją  apie

vertybinių   popierių  apskaitą,  rengia   ir   konsultuoja

vertybinių popierių apskaitos specialistus;

9)  emitentams, viešosios apyvartos tarpininkams  bei

investitoriams  teikia  kitas  paslaugas,   susijusias   su

vertybinių popierių sąskaitų aptarnavimu;

10)  išduoda  sąskaitų tvarkytojams išrašus  apie  jų

vertybinių popierių sąskaitos būklę.

4. Centrinio depozitoriumo narių ir dalyvių teises ir

pareigas  apibrėžia  šio depozitoriumo  įstatai.  Centrinio

depozitoriumo  įstatai bei jų pataisos turi būti  suderinti

su Vertybinių popierių komisija.

5.   Vertybinių  popierių  komisijos   atstovas   su

patariamuoju   balsu   turi   teisę   dalyvauti   Centrinio

depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose.

6. Centrinio depozitoriumo instrukcijos bei nurodymai

vertybinių  popierių  apskaitos  klausimais  yra  privalomi

visiems sąskaitų tvarkytojams.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA

 

30   straipsnis.  Vertybinių  popierių  komisija   -

vertybinių popierių rinkos

priežiūros institucija

1. Vertybinių popierių viešąją apyvartą reguliuoja ir

prižiūri  Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija

(Vertybinių popierių komisija).

2.  Vertybinių popierių komisija yra juridinis asmuo,

turi herbinį antspaudą ir sąskaitą banke.

3. Vertybinių popierių komisiją steigia ir likviduoja

Seimas Vyriausybės teikimu.

 

31  straipsnis. Vertybinių popierių komisijos sudėtis

ir sudarymo tvarka

1. Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko

ir  keturių narių. Vertybinių popierių komisijos pirmininką

ir  narius  penkeriems  metams  skiria  Seimas  Respublikos

Prezidento teikimu.

2.  Sudarant pirmąją Vertybinių popierių komisiją  po

šio    įstatymo    įsigaliojimo,   komisijos    pirmininkui

įgaliojimai  suteikiami 5 metams. Kiti komisijos  nariai  į

pirmąją   Vertybinių  popierių  komisiją  po  šio  įstatymo

įsigaliojimo   Respublikos  Prezidento   teikimu   skiriami

atitinkamai  ketveriems, trejiems, dvejiems  ir  vieneriems

metams,  kad  kiekvienais vėlesniais metais  komisija  būtų

atnaujinama  vienu  nariu.  Vertybinių  popierių  komisijos

pirmininkas   vieną   iš  komisijos   narių   skiria   savo

pavaduotoju.

3.  Pasibaigus  įgaliojimų laikui,  komisijos  nariai

atskiru  Seimo sprendimu savo pareigas gali eiti  tol,  kol

bus paskirti nauji nariai.

4. Jeigu pirmininkas ar komisijos nariai atsisako savo

pareigų  arba  dėl  objektyvių priežasčių  negali  jų  eiti

nesibaigus  įgaliojimų terminui, Respublikos Prezidentas  į

jų  vietas  likusiam  jų  įgaliojimų  laikui  skiria  kitus

asmenis.

5.  Vertybinių  popierių  komisijos  pirmininkas  ir

komisijos  nariai per savo kadenciją gali būti atleisti  iš

pareigų  tik jų pačių prašymu, taip pat įsiteisėjus  teismo

nuosprendžiui,  kuriuo jie nuteisiami  už  nusikaltimą,  ar

šiurkščiai  pažeidę  šio įstatymo 34  straipsnio  pirmojoje

dalyje  numatytą  Vertybinių popierių  komisijos  narių  ir

tarnautojų etikos kodeksą.

6.  Vertybinių popierių komisijos narys  negali  eiti

jokių  kitų  renkamų  ar skiriamų pareigų,  dirbti  verslo,

komercijos  ar kitokiose privačiose įstaigose  ar  įmonėse,

išskyrus  pedagogo ar kūrybinį darbą. Jis taip  pat  negali

gauti  jokio  kito  atlyginimo,  išskyrus  komisijos  nario

atlyginimą bei užmokestį už pedagogo ar kūrybinę veiklą.

 

32   straipsnis.   Vertybinių   popierių   komisijos

uždaviniai ir funkcijos

1. Vertybinių popierių komisijos uždaviniai yra:

1) prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos  ir

konkurencijos   taisyklių  vertybinių  popierių   viešojoje

apyvartoje;

2) imtis priemonių, užtikrinančių efektyvų vertybinių

popierių rinkos funkcionavimą ir investitorių apsaugą;

3)   bendradarbiaujant  su  ministerijomis,  kitomis

Vyriausybės įstaigomis, Lietuvos banku, vertybinių popierių

viešosios  apyvartos  tarpininkais ir  dalyviais,  formuoti

valstybės   ekonominę   politiką,  skatinančią   vertybinių

popierių rinkos plėtrą;

4)  skleisti  žinias apie vertybinių popierių  rinkos

funkcionavimo principus;

5)  imtis  kitų priemonių šiam įstatymui  ir  kitiems

teisės  aktams,  susijusiems su vertybinių popierių  rinka,

įgyvendinti.

2.  Įgyvendindama  šio  straipsnio  pirmojoje  dalyje

numatytus  uždavinius, Vertybinių popierių  komisija  vykdo

šias funkcijas:

1)   rengia,   tvirtina,   keičia   ir   pripažįsta

negaliojančiomis  taisykles, reglamentuojančias  vertybinių

popierių   biržų   bei   viešosios   apyvartos   tarpininkų

licencijavimą,  steigimą,  reorganizavimą,  likvidavimą  ir

veiklą, vertybinių popierių emisiją ir viešąją apyvartą;

2)   rengia,   tvirtina,   keičia   ir   pripažįsta

negaliojančiomis  prospektų, metų bei periodinių  ataskaitų

formas vertybinių popierių emitentams, taip pat nustato šių

dokumentų pateikimo ir paskelbimo tvarką;

3)  teikia  oficialius išaiškinimus ir rekomendacijas

vertybinių popierių viešosios apyvartos klausimais;

4)  vertybinių  popierių  biržoms,  finansų  maklerio

įmonėms,   investicijų  valdymo  ir  konsultavimo  įmonėms,

makleriams   bei   kitiems   vertybinių   popierių   rinkos

dalyviams,    kurių   licencijavimas   numatytas    kituose

įstatymuose,  išduoda ir panaikina leidimus bei  licencijas

ar sustabdo jų galiojimą;

5)  stebi,  analizuoja, tikrina bei  kitaip  prižiūri

vertybinių  popierių  viešosios  apyvartos  tarpininkų,  jų

asociacijos,    vertybinių   popierių   biržų,    Centrinio

depozitoriumo bei jo narių veiklą;

6)  tvirtina ir panaikina vertybinių popierių  biržų,

vertybinių    popierių   viešosios   apyvartos   tarpininkų

asociacijos    bei   Centrinio   depozitoriumo    priimamas

taisykles,  turinčias ar galinčias turėti įtakos vertybinių

popierių  rinkos dalyvių funkcionavimui bei  jų  finansinei

būklei;

7)  taiko  šiame  bei  kituose  Lietuvos  Respublikos

įstatymuose  numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems  šį

įstatymą,   taip   pat   Vertybinių   popierių   komisijos,

Vertybinių    popierių   viešosios   apyvartos   tarpininkų

asociacijos  bei  vertybinių  popierių  biržų  patvirtintas

taisykles ar instrukcijas;

8) registruoja vertybinių popierių emisiją;

9)   organizuoja  kursus,  publikuoja  ar  dalyvauja

publikuojant  bendro pobūdžio ir specialius leidinius  apie

vertybinių popierių rinkos funkcionavimą ir reguliavimą;

10)  rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių

žinioms ir kompetencijai įvertinti.

3.  Vertybinių popierių komisijos patvirtinti  teisės

aktai  bei  sprendimai, rekomendacijos ir  išimtys  taikomi

visiems privatinės ir viešosios teisės subjektams, išskyrus

atvejus,    kai    teismo   sprendimu   jie    pripažįstami

neatitinkančiais  šio  įstatymo ar  kitų  didesnę  juridinę

galią turinčių teisės aktų.

4.  Vertybinių  popierių  komisija  privalo  rengti,

pateikti visuomenei ir Seimui metų ataskaitą, apibūdinančią

vertybinių   popierių   rinkos  plėtrą   bei   pagrindinius

ataskaitinio laikotarpio įvykius.

33  straipsnis.  Vertybinių popierių komisijos  darbo

organizavimas

1.  Vertybinių  popierių komisijos  darbui  vadovauja

pirmininkas, o kai jo nėra, - pirmininko pavaduotojas.

2. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas:

1) užtikrina, kad būtų reguliariai šaukiami komisijos

posėdžiai,   nustato   kiekviename  posėdyje   nagrinėtinus

klausimus,   teikia  komisijos  veiklos  ataskaitas,   tarp

posėdžių duoda komisijos nariams pavedimus ir tikrina, kaip

jie vykdomi;

2)  vadovauja  komisijos administracijai,  atsako  už

norminių  dokumentų rengimą, organizuoja komisijos  priimtų

sprendimų vykdymo kontrolę;

3) parašu tvirtina komisijos sprendimus (nutarimus).

3. Kiekvienas Vertybinių popierių komisijos narys yra

atsakingas  už  jam  pavestą  komisijos  veiklos  sritį  ir

dalyvauja   svarstant   bei  priimant   sprendimus   visais

komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais.

4. Vertybinių popierių komisija organizuoja viešus ir

uždarus    posėdžius.   Uždaruose   posėdžiuose   svarstomi

klausimai, susiję su rinkos dalyvių padarytais šio įstatymo

ir  kitų  teisės  aktų pažeidimais arba  tik  vieno  rinkos

dalyvio   interesais.  Kiti  klausimai  svarstomi  viešuose

posėdžiuose.

5. Vertybinių popierių komisijos posėdis gali įvykti,

jeigu  jame  dalyvauja ne mažiau kaip 3  komisijos  nariai.

Sprendimai   priimami  paprasta  posėdžio   dalyvių   balsų

dauguma,  išskyrus  atvejus,  kai  priimami,  keičiami   ar

pripažįstami  negaliojančiais teisės aktai. Šiais  atvejais

sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau

kaip  3  komisijos  nariai. Komisijos  nariai  turi  lygias

sprendžiamojo  balso  teises. Jei  komisijos  narių  balsai

pasiskirsto  po lygiai, lemia komisijos pirmininko  balsas.

Komisijos  posėdžio sprendimai priimami vardiniu balsavimu,

jeigu to reikalauja bent vienas komisijos narys.

6. Vertybinių popierių komisijos funkcijoms realizuoti

formuojama   etatinių   darbuotojų   administracija.    Jos

struktūrą  ir  etatus, neviršijant Seimo nustatyto  metinio

darbo apmokėjimo fondo, tvirtina komisijos pirmininkas.

7.  Kai kuriems darbams atlikti ir klausimams spręsti

komisija  gali  pasitelkti ministerijų, departamentų,  kitų

valstybinių tarnybų, vietos savivaldybių, mokslo ir  mokymo

įstaigų, organizacijų, suinteresuotų institucijų atstovų ir

specialistų,   susitarusi  su   jų   vadovais,   taip   pat

pasikviesti užsienio specialistų ir ekspertų.

 

34 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos narių ir

tarnautojų pareigos

1.  Siekdama išvengti interesų konflikto,  Vertybinių

popierių komisija parengia etikos kodeksą, nustatantį esamų

ir   buvusių  komisijos  narių  ir  tarnautojų  veiklą  šio

įstatymo  reguliuojamose srityse. Šis kodeksas  įsigalioja,

kai jį patvirtina Seimas.

2. Esami ir buvę Vertybinių popierių komisijos nariai

ir  tarnautojai neturi teisės patys pasinaudoti ar skleisti

kitiems  asmenims konfidencialios informacijos,  įgytos  jų

darbo komisijoje metu.

3.  Šio  straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys

negali   kitiems  asmenims  atskleisti  dirbant  komisijoje

įgytos konfidencialios informacijos. Tokia informacija gali

būti  atskleista tik valstybės pareigūnams ir tarnautojams,

kontroliuojantiems, kaip laikomasi šio įstatymo.

4. Asmuo, įstatymų nustatytais atvejais turintis teisę

gauti  iš Vertybinių popierių komisijos narių ar tarnautojų

konfidencialią informaciją, privalo laikytis šio straipsnio

pirmosios, antrosios ir trečiosios dalies nuostatų.

 

35 straipsnis. Įgaliojimų perdavimas

Vertybinių  popierių komisija gali priimti  sprendimą

įgalioti  komisijos narį ar tarnautoją  atlikti  bet  kurią

savo  funkciją,  išskyrus  taisyklių  priėmimą,  pakeitimą,

sustabdymą  ar  panaikinimą  bei  šiame  įstatyme  numatytų

sankcijų taikymą.

 

36   straipsnis.   Vertybinių   popierių   komisijos

finansavimas

Vertybinių popierių komisija finansuojama iš valstybės

biudžeto.

 

37  straipsnis. Vertybinių popierių komisijos  teisės

nagrinėjant vertybinių

popierių      rinkos      funkcionavimą

reglamentuojančių norminių

aktų pažeidimus

1. Vertybinių popierių komisija turi teisę organizuoti

ir  atlikti patikrinimus, kad nustatytų šio įstatymo bei jo

pagrindu priimtų poįstatyminių aktų pažeidimus.

2.   Atlikdami   patikrinimą,  Vertybinių   popierių

komisijos pareigūnai turi teisę:

1)  gauti  paaiškinimus  iš  asmenų,  susijusių   su

tiriamais pažeidimais;

2) laikinai (iki 30 dienų) paimti tikrinamų vertybinių

popierių   viešosios   apyvartos   tarpininkų,   vertybinių

popierių    biržų,   Centrinio   depozitoriumo,    emitentų

dokumentus,  kurie  gali  būti  panaudoti  kaip   pažeidimo

įrodymai,   palikdami  motyvuotą  sprendimą  dėl  dokumentų

paėmimo bei paimtų dokumentų apyrašą;

3)   išreikalauti   padaryti  apskaitos   dokumentų,

sutarčių, įsakymų, memorandumų bei kitų dokumentų,  kuriuos

komisija laiko svarbiais tyrimui, kopijas;

4)  pateikę tarnybinį pažymėjimą ir komisijos ar  jos

pirmininko   motyvuotą   sprendimą,  atlikti   patikrinimą,

laisvai  įeiti  į  vertybinių popierių viešosios  apyvartos

tarpininkų,    vertybinių   popierių    biržų,    Centrinio

depozitoriumo,   emitentų  patalpas,   tikrinti   apskaitos

knygas,   dokumentus  ir  kitus  patikrinimui   reikalingus

informacijos šaltinius;

5)  pateikę  komisijos  ar jos  pirmininko  motyvuotą

sprendimą,  gauti  iš  banko įstaigų duomenis,  pažymas  ir

dokumentų kopijas apie finansines operacijas, susijusias su

tikrinamuoju objektu.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

 

38 straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės

1. Ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo:

1)  vykdyti  Vertybinių popierių komisijos  nurodymus

nutraukti  veiksmus,  atkurti ankstesnę  padėtį,  nutraukti

arba pakeisti sutartis, atlikti kitus įpareigojimus;

2) atlyginti investitoriams padarytus nuostolius;

3)   vykdyti  šiame  įstatyme  numatytas  Vertybinių

popierių komisijos paskirtas sankcijas.

2.  Vertybinių  popierių komisija pagal  patvirtintas

taisykles turi teisę skirti pinigines baudas:

1)   emitentams,  pagal  šio  įstatymo  4  straipsnį

turintiems   įregistruoti   vertybinius   popierius,    bet

vengiantiems  ar  atsisakantiems tai  padaryti,  -  iki  10

procentų   registruotinų   vertybinių   popierių    bendros

nominalios vertės;

2)  emitentams,  viešosios apyvartos tarpininkams  ar

kitiems  ūkio subjektams, organizuojantiems ar  vykdantiems

Vertybinių  popierių  komisijoje neįregistruotų  vertybinių

popierių, taip pat vertybinių popierių, kurių registravimas

sustabdytas ar panaikintas, viešąją apyvartą pirmą kartą, -

siūlytųjų viešojoje apyvartoje vertybinių popierių  bendros

nominalios  vertės  dydžio,  kitais  kartais,  -   trigubos

siūlytųjų viešojoje apyvartoje vertybinių popierių  bendros

nominalios vertės dydžio;

3)   emitentams,  nesilaikantiems  šio  įstatymo   6

straipsnio reikalavimų, - iki 100 tūkstančių litų;

4)  ūkio  subjektams, nesilaikantiems šio įstatymo  8

straipsnio reikalavimų, - iki 100 tūkstančių litų;

 

5)  ūkio  subjektams,  veikiantiems  kaip  vertybinių

popierių viešosios apyvartos tarpininkai be šio įstatymo 11

straipsnyje numatytos licencijos, - iki dvigubo  neteisėtai

gautų pajamų dydžio;

6)    vertybinių   popierių   viešosios   apyvartos

tarpininkams,  nesilaikantiems  šio  įstatymo  13   ir   15

straipsnių reikalavimų, - iki 100 tūkstančių litų;

7)   ūkio  subjektams,  besiverčiantiems  vertybinių

popierių  biržos  veikla  be šio  įstatymo  21  straipsnyje

numatyto  Vertybinių  popierių  komisijos  leidimo,  -  iki

dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio.

3.  Vertybinių popierių komisija, prieš skirdama  šio

straipsnio  antrojoje  dalyje numatytas  pinigines  baudas,

turi  sudaryti  sąlygas  baudžiamo ūkio  subjekto  vadovams

pateikti paaiškinimus apie padarytą pažeidimą.

4.  Šio straipsnio antrojoje dalyje numatytų sankcijų

taikymas ūkio subjektams neatleidžia jų vadovų nuo įstatymų

numatytos   civilinės,  administracinės  ir   baudžiamosios

atsakomybės.

 

39 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

1. Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne

vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai ūkio subjektas

gavo Vertybinių popierių komisijos sprendimą skirti baudą.

2.  Jeigu ūkio subjektas per šio straipsnio pirmojoje

dalyje  nustatytą laikotarpį nesumoka paskirtos  baudos  ir

nepateikia  Vertybinių popierių komisijai teismo  nutarties

dėl  jos  sprendimo  skirti piniginę  baudą  sustabdymo  ar

panaikinimo,  piniginė  bauda  iš  ūkio  subjekto   įplaukų

išieškoma ne ginčo tvarka.

 

40 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos sprendimų

apskundimas

1.  Ūkio  subjektai per vieną mėnesį  nuo  Vertybinių

popierių komisijos sprendimo gavimo dienos gali kreiptis  į

teismą dėl minėto sprendimo atšaukimo arba jo pakeitimo.

2. Kreipimasis į teismą nesustabdo Vertybinių popierių

komisijos  nurodymų  ir  sprendimų  vykdymo,  jei   teismas

nenurodo kitaip.

3.  Vertybinių  popierių komisijos sprendimai  ir  jų

motyvai skelbiami viešai.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

41 straipsnis. Pereinamasis laikotarpis

1.   Vertybinių  popierių  komisija  yra  Vertybinių

popierių komisijos prie Finansų ministerijos turto,  teisių

ir  pareigų  perėmėja.  Vertybinių popierių  komisija  prie

Finansų  ministerijos tęsia savo veiklą  pagal  Vyriausybės

patvirtintus  nuostatus,  kol  Seimas,  vadovaudamasis  šio

įstatymo   31   straipsniu,  paskirs  Vertybinių   popierių

komisijos pirmininką ir narius.

2.    Lietuvos   centrinis   vertybinių    popierių

depozitoriumas,   įsteigtas  Vyriausybės   sprendimu,   bei

vertybinių popierių biržos, įregistruotos iki šio  įstatymo

įsigaliojimo,  turi  ne vėliau kaip  per  vienerius  metus,

remdamiesi šiuo įstatymu, priimti savo įstatų ir  taisyklių

pataisas.

3.  Veikiančių vertybinių popierių biržų  akcininkai,

neatitinkantys  šio  įstatymo  20  straipsnio  ketvirtosios

dalies   nuostatų,  turi  teisę  toliau   disponuoti   savo

akcijomis,  tačiau gali jas perleisti tik  asmenims,  kurie

atitinka nurodytąsias nuostatas.

 

Skelbiu   šį  Lietuvos  Respublikos  Seimo   priimtą

įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS  ALGIRDAS BRAZAUSKAS