Tarptautinės etnologijos ir folkloro asociacijos jubiliejinis, penkiasdešimtasis simpoziumas Amsterdame

2014 m. rugsėjo 12 d. Nyderlandų Karalystėje, Amsterdamo universitete vyko Tarptautinės etnologijos ir folkloro asociacijos SIEF (Societe Internationale d´Ethnologie et de Folklore) Ypatingojoji generalinė asamblėja ir Auksinio jubiliejaus simpoziumas, kuriame nuo Etninės kultūros globos tarybos ( EKGT ) dalyvavo pirmininko pavaduotojas dr. Vytautas Tumėnas.

Simpoziumas, pavadintas ,,Išsiveržti iš dėžės” (“Out of the box”) buvo skirtas permąstyti etnologijos ir folkloristikos mokslų ir šios mokslinės asociajacijos Europoje raidą bei įžvelgti šių mokslų esmines ateities perspektyvas.

Peteris Janas Margry (SIEF viceprezidentas, Amsterdamo universitetas, Meertens institutas, Olandija), nagrinėdamas organizacijos vardo ir veiklos ypatybes, atkreipė dėmesį į tai, kad SIEF’ą įkūrė UNESCO organizacijos aktyvistai. Ilgainiui iš kuklios draugijos SIEF išaugo į didelę profesionalių mokslininkų bendruomenę. Jis atskleidė, kad šios organizacijos reikšmė auga, ji itin aktuali sprendžiant aktualias pasaulyje problemas, tokias, kaip ekonomikos ryšys su tradicijomis, naujosios regionalizmo ir nacionalizmo formos globalizacijos kontekste. Jis pabrėžė didelį UNESCO vaidmenį augant susidomėjimui autentiška tradicija ir stiprėjant pačių įvairiausių kultūrinės veiklos apraiškų įpaveldinimui.

Konradas Köstlinas (Vienna, Austrija, SIEF eksprezidentas), antropologiškai nagrinėdamas sukakčių semantinę prasmę, atskleidė, koks reikšmingas šiuolaikiniame pasaulyje tapo jubiliejų šventimas, padedantis įpaveldinti kultūrinę atmintį.

Regina Bendix (Göttingeno universitetas, SIEF eksprezidentė) kritiškai pasisakė apie sausai suklasifikuoto žinių apie kultūrą įpaveldinimo, ,,įdėžinimo” tendenciją etnologijoje ir folkloristikoje, kurią skatina įvairios ekonomiškai naudingos, versliškos prigimties paveldo skaitmeninimo, katalogizavimo programos. Tai tampa priešprieša interpretatyviam, naujoviškam mąstymui, kuris būtinas fundamentaliuosiuose tyrimuose.

Kviestinis pranešėjas Orvaras Löfgrenas (Lundo universitetas), pasidalino metodologinėmis įžvalgomis, apie menkai išplėtotas namų erdvės tyrimo aktualijas. Jo požiūriu namų esmę sudaro ne pastatas – tai daugybės kasdienybės realijų konglomeratas, surėdytas pagal tam tikras tvarkas, tai ir kintančių žmonių santykių kalvė, moralės raiškos laboratorija, tai ir artefaktų bei emocijų ryšiai, jausmų etnografijos tyrimų sritis.

Jasna Čapo Žmegac (SIEF tarybos narė, Etnologijos ir folkloro tyrimų institutas, Zagrebo Universitetas, Kroatija) atkreipė dėmesį į tai, kad Europos etnologija ir folkloristika iki šiol perdėm nevieninga, paskendusi ir užsisklendusi vietinėse ir kiek didesnėse regioninėse problemose. Todėl SIEF turėtų prisidėti plėtojant stipresnį tarpkultūrinį, mokslinį dialogą Europoje.

Valdimaras Hafsteinas (SIEF prezidentas, Islandijos universitetas, ,,Ethnologia Europaea” leidybos tarybos narys, žurnalo ,,Cultural Analysis” leidybos tarybos narys, buvęs Islandijos UNESCO komisijos pirmininkas) pabrėžė, kad viena iš SIEF aktualijų – atlikti etnologijos ir folkloristikos mokslo padėties stebėseną Europos mokslo instutucijose. Šiuo tikslu buvo pristatytas SIEF rengiamas etnologijos ir folkloristikos dėstymo Europos aukštosiose mokyklose ir universitetuose žemėlapis. Jame fiksuojama, kad šios specialybės Lietuvoje rengiamos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. (Tačiau tenka apgailestauti, kad SIEF internetinio tinklapio puslapyje, pateikiančiame nuorodas į etnologijos ir folkloristikos tyrimo centrų internetinius puslapius (http://www.siefhome.org/links.shtml#disc), sekant Baltijos folkloro instituto (Baltic Institute of Folklore) nuorodą, atrandame, kad lyginant su 4 Estijos ir 4 Latvijos folkloristikos institucijomis, Lietuvoje tėra tik viena – Lietuvių literatūros ir folkoro institutas. O SIEF pateiktame tyrimo institucijų ir archyvų nuorodų sąraše iš Baltijos šalių tėra tik Estijos literatūros muziejus. Švietimo institucijų specialybių sąraše neminimas nei vienas Lietuvos universitetas. Vadinasi Lietuvos folkloristikos ir etnologijos institucijoms reikėtų aktyviau susirūpinti savo tarptautine reprezentacija tarptautinėje mokslinėje internetinėje erdvėje.

Asamblėjos metu jos dalyviai, iškilūs SIEF organizacijos moklininkai etnologai ir folkloristai pasirašė kreipmąsi į LR Seimą, kuriame išreiškiamas nepritarimas projektui sujungti EKGT ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kadangi pastarosios veiklos pobūdis ir tvarka, išplėtota paveldosaugos administracinė, mokslinė ir švietimo sistema labai skiriasi nuo etninės kultūros globos pobūdžio. Skirtingo pobūdžio institucijas neracionalu jungti, nes paveldosaugos įgyvendinimo sistema yra nesulyginamai efektyvesnė ir pranašesnė nei pirmuosius žingsnius žengianti, kitokiais veiklos, tyrimo, skatinimo principais kuriama nematarialaus paveldo (etninės kultūros) apsaugos sistema.

Dr. Vytautas Tumėnas