2014
m. lapkričio 11 d.
2014 m. gruodžio 17 d.
Etninės kultūros globos tarybos patalpose
J. Tumo-Vaižganto g. 4-1, Vilniuje
Aukštaitija
didžiausias ir margiausias Lietuvos etnografinis regionas.
Margiausias tarmėmis, tautinio kostiumo spalvomis, etnoarchitektūros
įvairove.
Parodoje pristatomi Panevėžio ir Utenos krašto tautodailininkų
darbai. Tai aukštaitiškų vilnonių juostų pynėjų Vilių šeima
iš Panevėžio: Irena Ona Vilienė, Lina Vilienė ir Gvidas Vilys.
Aukštaitiškas juostas pinti dar tarybiniais metais pradėjo Irena
Vilienė, šio amato išmokė savo sūnus Gvidą, Remigijų ir
Rolandą. Visi trys sūnūs pasirinko profesionalių muzikų kelią,
bet vaikystėje mamos išmokytas Gvidas ir šiandien pina ir veja
juostas, to išmokė ir savo žmoną Liną. Visų trijų Vilių
darbai nuolat eksponuojami Panevėžio krašto tautodailės parodose,
yra atrenkami į respublikines tautodailės parodas. I. ir G. Vilių
pinamoms aukštaitiškoms juostoms suteiktas Tautinio paveldo
produkto sertifikatas. Aukštaitiškos pintinės ir vytinės juostos
nors yra paprastų geometrinių raštų, bet išsiskiria spalvingumu.
Jos buvo plačiai naudojamos: tai neatskiriama tautinio kostiumo
detalė, jomis buvo puošiami kiti tekstilės gaminiai, jos
naudojamos krikštynų ir laidotuvių apeigose, buityje naudotos kaip
puošnios vadelės.
Greta aukštaitiškų juostų puikiai dera uteniškio policininko ir
tautodailininko Albino Šileikos drožtos prieverpstės. A. Šileika
priklauso Utenos tautodailininkų klubui Svirnas, dažnai
rengia savo darbų parodas ne tik Aukštaitijoje, bet ir kituose
šalies miestuose. Jo drožybos
darbai yra pasklidę po visą Lietuvą, iškeliavę į daugiau kaip
20 pasaulio šalių.Ypatingai uteniškių vaikų mėgiami A.
Šileikos rengiami edukaciniai užsiėmimai, kuriuose jis berniukus
moko medžio drožybos ir raižymo paslapčių. A. Šileikos darbai
žavi tradicine kompozicija, išlaikytomis verpsčių formomis, itin
kruopščia drožyba. Jo sukurtos verpstės, prieverpstės,
rankšluostinės puikus aukštaitiškas suvenyras.
Dar viena uteniškė tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė
be galo kūrybingas žmogus. Ji ir poetė, ir karpinių meistrė,
ir margučių margintoja, ir sodų rišėja, ir grafikė. Nuo 1984 m.
Lietuvos tautodailės sąjungos narė, o 2005 m. jai suteiktas Meno
kūrėjo statusas. 2007 m. ji tapo geriausia Lietuvos liaudies
meistre ir apdovanota Aukso vainiku. O. Bražėnienė su savo
darbais dalyvavo apie 150 parodų Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje,
JAV, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kt. O. Bražėnienės
darbai yra išleisti atskirais atvirukais, tapę daugiau kaip 10
knygų iliustracijomis. Ji pati yra parengusi ir išleidusi knygas
Mokomės karpyti, Aukštaičių margučiai, Popierinės
užuolaidėlės. Meistrė Odeta yra puiki mokytoja: ji Utenos
tradicinių amatų centre vaikus moko karpyti, marginti margučius,
rišti sodus. Jos mokiniai yra tapę Lietuvos moksleivių liaudies
dailės konkurso Sidabro vainikėlis laureatais. Parodoje
pristatomi O. Bražėnienė karpiniai ir grafikos darbai.
Keramikas Vytautas Valiušis Lietuvos puodžių karalius, garsus
senųjų puodžių tradicijų
tęsėjas, keramikos plenerų ir parodų organizatorius, originalių
tradicinės ir šiuolaikinės keramikos darbų kūrėjas. V.
Valiušis garsiausias Aukštaitijos puodžius, amato
paslapčių išmokęs iš savo tėvo panevėžiškio muzikanto ir
puodžiaus Aleksandro Valiušio. Susidomėjęs
liaudies keramikos dirbiniais jis sukaupė didžiulę jų kolekciją
ir 2002 m. Leliūnuose (Utenos r.) įsteigė
keramikos muziejų. Šiandien jame ne tik puikios ekspozicijos, bet
ir edukacinės klasės su nauja puodų žiedimo įranga. Kaip
teigia pats keramikas, puodų žiedimas jam ir pomėgis, ir
pragyvenimo šaltinis, ir gyvenimo būdas. Jis puikiai jaučia
tradicinių keramikos dirbinių formas, proporcijas. Anot profesorius
Juozo Adamonio, Vytautas žiedžia puodus kaip dievas.
Parodos puošmena aukštaitės
tautinis kostiumas, kurį sukūrė tekstilininkai iš Panevėžio
Marija ir Kęstutis Simonavičiai. Kęstutis yra audėjas, o Marija
siuvėja. Jie profesionaliai gilinasi į tautinio kostiumo istoriją,
renka medžiagą Lietuvos nacionaliniuose ir regionų muziejuose,
pagal autentiškus pavyzdžius atkuria skirtingų Lietuvos regionų
tautinius kostiumus. Marijos ir Kęstučio sukurtais kostiumais yra
aprengti daugelio Lietuvos folkloro ansamblių dalyviai, pasaulio
lietuvių bendruomenių nariai. Jų kurti tautiniai kostiumai dažnai
yra eksponuojami muziejuose, tautodailės parodose. Aukštaičių
tautinis kostiumas išsiskiria pintinėmis juostomis, puošniais
galionais, baltomis, raudonais žičkais puoštomis drobinėmis
prijuostėmis, baltais nuometais.
Visus aukštaičių skirtingumus į
vieną visumą sujungia 2006 m. Heraldikos komisijos patvirtinta
Aukštaitijos vėliava, kurioje įrašas lotynų kalba Patriam
tuum mundum existima skelbia, jog savo tėvynę laikyk visu
pasauliu. Čia tavo pasaulio pradžia.
Paroda
veiks iki 2014 m. gruodžio 17 d., aplankyti ją galima prieš dieną
paskambinus ar parašius: tel. (8
5) 210 7161, el. p. etnolangas@lrs.lt
Parengė EKGT specialistė Vitalija Vasiliauskaitė
