Regionų politika ir plėtra 

Nuomonė ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos suskirstymo į savivaldos regionus dr. Martynas Purvinas, Marija Purvinienė


ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS IR TARYBOS EKSPERTŲ NUOMONĖ IR PASIŪLYMAI DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKIRSTYMO Į SAVIVALDOS REGIONUS

A. Paaiškinimai

Autoriai (kartu su dr. J.Minkevičiumi, archit.R.Stulpinu) 1994 m. pagal Aplinkos ministerijos užsakymą atliko darbą „Metodika statybinės veiklos reglamentavimui saugomose teritorijose“. Jame buvo nagrinėjami įvairių sričių specialistų parengti Lietuvos dabartinės teritorijos rajonavimai pagal įvairius kriterijus (archeologinį, antropologinį, istorinį, administracinį, tautinės sudėties, etnografinį, kultūrinį, architektūrinį-istorinį ir kt.).

Apžvelgus per 50 Lietuvos rajonavimo schemų pagal įvairius kriterijus nustatyta, kad:

  • per kelis tūkstančius metų etninės ribos (įvairių archeologinių kultūrų plotai) kito įvairiai; istoriniu laikotarpiu (XII-XX a.) taip pat būta sudėtingos etninių ribų dinamikos; pagal atskirus kriterijus (tarmės, apranga, liaudies architektūra ir kt.) išvedamos rajonavimo ribos pilnai nesutampa; etnokultūrinėms zonoms būdingos apytikrės ir negriežtos ribos (atskirų požymių persiliejimas tarp gretimų zonų);

  • kartu iki pat XX a. II pusės išlieka pakankamai ryškūs skirtumai tarp didžiųjų Lietuvos etnokultūrinių regionų ( Žemaitijos, Aukštaitijos, Sūduvos-Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos), susiklostę per kelis pastaruosius šimtmečius ir turintys savitų bruožų kompleksus;

  • XX a. II pusėje fiksuojamas Vilnijos kaimo architektūros paveldo savitumas paaiškinamas specifine to ploto istorine situacija: kai tarpukariu Lietuvos Respublikoje sparčiai vyko žemės reforma, išardant senuosius kaimus ir statant gausius vienkiemius, Vilniaus krašte pokyčių beveik nebūta - ten liko senosios Aukštaitijos ir senosios Dzūkijos fragmentai;

  • kaimų architektūrinis-etnografinis paveldas (ryškiau atspindintis etnokultūrinius savitumus atskirose Lietuvos dalyse) rodo, kad iki pat sovietinio režimo įsigalėjimo ir visuotinio terpės niveliavimo Lietuvoje buvo ryškūs skirtumai tarp Žemaitijos, Aukštaitijos, Sūduvos- Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos.

Skirstant Lietuvos Respublikos teritoriją į naujus savivaldos regionus, nebūtų tikslinga ignoruoti per šimtmečius susiklosčiusius Lietuvos atskirų dalių etnokultūrinius savitumus. Kaip rodo ne vienos Europos šalies patirtis, jų administracinės-teritorinės reformos vykdavo tokia seka:

  • kovojant su istorinių žemių savarankiškumu, valstybės stiprintojai ir administracinių galių centralizuotojai praeityje įvesdavo naujus formalius rajonavimo vienetus (pavyzdžiui, departamentai Prancūzijoje ir pan.);

  • suvienytoje valstybėje XXa. ieškant atskirų teritorijų istorinių šaknų bei etnokultūrinio savitumo simbolių, vėl grįžtama prie rajonavimo istorinėmis žemėmis ( pvz., Rytų Vokietija, Lenkija ir kt.), nes valstybės suskilimas jau nebegresia, o istorinis bei etninis tapatumas gali tapti reikšmingu faktoriumi skatinant atskirų regionų piliečių istorinį tapatumą bei vietinį patriotizmą, ugdant pilietinę savimonę ir net siekiant ekonominių tikslų ( skatinant turizmą ir pan.); grįžtama prie istorinių žemių pavadinimo plataus ir viešo vartojimo, regioninę etnokultūrą panaudojant visos valstybės tikslams.

B. Pasiūlymai

Atsižvelgiant į bendras tendencijas civilizuotose Vakarų šalyse bei į stambiųjų etnokultūrinių regionų Lietuvoje pakankamai ryškius savitumo pėdsakus, būtina ir mūsų šalyje būsimą administracinę-teritorinę struktūrą sieti su tradicinės etnokultūros zonomis. Tuo būdu bus pabrėžtas Lietuvos valstybės istoriškumas, jos sąsajos su senoviniais kraštais, žinomais Europos istorijoje ( pavyzdžiui, Žemaitija, Sūduva ir kt.). Tam reikalingi su istoriniais-etnokultūriniais regionais susieti ir būsimųjų savivaldos regionų vardai.

Tikslingais laikome tokius būsimųjų regionų pavadinimus: Žemaičių, Aukštaičių, Sūduvių, Dainavių žemės (apskritys ar kraštai). Taip nekiltų kolizijų dėl senosios Žemaitijos ar Sūduvos bei naujųjų regionų netapatumo ( kartu išlaikant prasmines sąsajas su senaisiais kraštais). Jei naujieji regionai būtų vadinami miestų - apskričių centrų vardais, tai labai sumenkintų regiono savitumą.

Atsižvelgiant į tai, kad naujasis Lietuvos regioninis suskirstymas turi būti kompromisinis (reikia atsižvelgti į labai daug faktorių - ne vien į etnokultūrinį), tinkamesniu laikome dr.V.Čapliko parengtą Lietuvos suskirstymo į savivaldos regionus projektinį variantą ( su 4 būsimais regionais, pakankamai išbalansuotais savo dydžiu, gyventojų skaičiumi). Tokių regionų centrams labiausiai tinkami Telšiai, Panevėžys, Marijampolė bei Alytus. Etnokultūriniu požiūriu dar būtina išskirti kaip subregioną Mažąją Lietuvą su centru Šilutėje, apimant Klaipėdos, Šilutės rajonus, Pagėgių savivaldybę, Kuršių neriją).

Tokio subregiono išskyrimas labai svarbus politiniu bei istoriniu požiūriu. Jis primintų sunaikintus vakarinius baltus - prūsus, pažymėtų istorinę kuršių bei skalvių žemę, kur iki pat sovietinės okupacijos gyvavo savita baltiškosios kultūros atmaina.

Dr. V.Čapliko siūlomos regionų ribos galėtų būti dar kiek patikslintos.

C. Išvados

Atsižvelgiant į civilizuotų Europos kraštų patirtį, būsimasis Lietuvos Respublikos suskirstymas turėtų būti susietas ir su atskirų regionų etnokultūriniais savitumais (nors ir niveliuotais okupacijų metais, tačiau vis dar pakankamai ryškiais). Tai pabrėžtų Lietuvos valstybės istorinį tęstinumą, jos atskirų dalių savitumus. Tikslinga Lietuvoje išskirti 4 panašaus dydžio regionus (žemes, kraštus, apskritis): Žemaičių, Aukštaičių, Sūduvių ir Dainavių, kurių vardai simbolizuotų Lietuvos istoriją, jos etnokultūros ypatumus. Žemaičių regione turi būti išskirtas Mažosios Lietuvos subregionas, simboliškai primenantis vakarų baltus bei jų savitą etnokultūrą.

Priedas: Lietuvos suskirstymo į savivaldos regionus  projektinis variantas (2001.05.11 d. siūlymas).

Etninės kultūros globos tarybos ekspertai: 

Martynas Purvinas, Marija Purvinienė,

2001 m. gegužės 14d.

 


Naujausi pakeitimai - 2002-12-12




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2231&p_d=21322&p_k=1