2004 m. gegužės 12 d. vykusios viešnagės tikslas buvo susipažinti su Estijos ir Švedijos valstybių patirtimi sprendžiant regioninės 
politikos, kaimo vietovių ir plėtros klausimus.
Estijoje šie klausimai aptarti susitikimo su Regionų ministru Jaanu Junapuu metu. Atkreiptas dėmesys į teritorinės sandaros tobulinimo problemas. Konstatuota, kad įgyvendinant Europos Sąjungos sutarties 128 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl kalbų ir kultūrų įvairovės ir regionų identiteto išsaugojimo Europoje bei formuojant regionus būtina taikyti kompleksinį regionų teritorijos išskyrimo principą. Savitai teritorijai susiformuoti turi įtakos ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir gamtos bei žmogaus sukurtas kultūrinis kraštovaizdis, etnokultūrinės tradicijos regionuose. Valstybės teritorinė sandara turi būti pritaikyta regionų identitetui išlaikyti.
Susitikime su Estijos Kultūros ministerijos valstybės sekretore Reet Mikkel pasidalinta Lietuvos patirtimi taikant etninės kultūros teisinės pasaugos priemones, aptartas šios ministerijos parengtas Estijos Respublikos liaudies meno ir folkloro apsaugos įstatymo projektas.
Švedijoje lankytasi Stokholme ir Halsinglando regione Gavlėje, Soderhamne, Tronte, Narraloje, Jarvse, taip pat Dalarnos regione Moroje ir Sollerone bei jų apylinkėse. Čia su vietos valdžia ir bendruomenės vadovais diskutuota regioninės plėtros klausimais. Tarybos ekspertai pasidžiaugė Švedijos regioninės politikos racionalumu. Vertintinos švedų pastangos išsaugoti Švedijos regionų identitetą, atsispindinčiame tradicinį kraštovaizdį, savitą architektūrą ir vietos bendruomenės tradicijas.
Švedai atkreipė Lietuvos delegacijos dėmesį į tai, kad šios šalies regionai sudaryti XVII-XVIII a. Nemažai jų išties išsiskiria teritorijos savitumu, tačiau įtaką regionų formavimui padarė karaliaus administracijos siekis pritaikyti valstybės teritorinę sandarą karaliaus mokesčių rinkliavai. Kolegų manymu, Švedijoje dabar egzistuojantis 21 regionas tik iš dalies atspindi regioninius savitumus. Artimiausioje ateityje ketinama tobulinti Švedijos valstybės teritorinę sandarą ir vietoje 21 regiono suformuoti 8 regionus, kurių pagrindinis išskyrimo kriterijus būtų XII a. etnografinės regionų ribos, žyminčios architektūros, tradicinio kraštovaizdžio ir tradicinių amatų paplitimo ribas. Tai būtų daroma siekiant pasitelkus ES struktūrinių fondų lėšas išlyginti atskirų teritorijų išsivystymo lygį.
Švedijos valstybės patirtis regioninės politikos srityje ir šios valstybės veiksmai regionų identiteto išsaugojimo ir tolygios regionų plėtros užtikrinimo srityje yra puikus pavyzdys Lietuvai sprendžiant užsisenėjusias regioninės politikos ir plėtros, grindžiamos etnokultūriniais kriterijais, problemas.
Vizito metu Stokholme lankęsi Tarybos nariai susitiko su Industrijos, panaudojimo ir komunikacijos ministerijos valstybės sekretoriumi ir ekspertais bei Žemės, maisto ir prekybos ministerijos, Aplinkos ir kaimo vystymo departamento direktoriaus pavaduotoju ir ekspertais. Susitikimo metu Lietuvos delegacijai buvo pristatyta Švedijos valstybės valdymo sistema ir valstybės institucijų tikslai regioninei politikai įgyvendinti, paramai iš ES struktūrinių fondų panaudoti. Kalbėdami apie kaimo kultūrinių tradicijų išsaugojimą Švedijos ekspertai pažymėjo, kad šiam tikslui pasiekti žemės ūkio ir kaimo plėtojimo strategijoje yra numatytos atskiros priemonės, kurių įgyvendinimas leidžia užtikrinti kaimo kultūros paveldo išsaugojimą ir vietos tradicijų plėtrą.
Tarybos ekspertus sudomino tai, kad kaimo plėtros klausimams spręsti yra įsteigtas departamentas, kurio kompetencijoje yra žemės ūkis, aplinkosauga, turizmas ir iš dalies kaimo kultūros paveldas. Kompleksinis problemų sprendimas kaime leidžia užtikrinti kaimo gyvybingumą. Švedijos patirtis taikytina ir Lietuvoje, kadangi kompleksinis Lietuvos kaimo problemų sprendimas užtikrintų greitesnį ir efektyvesnį kaimo infrastruktūros pritaikymą vietos gyventojų poreikiams tenkinti. Švedijos kaimo plėtros strategijoje etnokultūrinių tradicijų ir paveldo apsaugos priemonės aptariamos specialiai tam skirtame skyriuje, kurio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Švedijos kaimo plėtra nėra grindžiama vien inovacijomis. Priešingai, stengiamasi išlaikyti tradicinę kaimo aplinką, o naujovės diegiamos saikingai ir tik tose regionų teritorijose, kuriose tradicinis gyvenimo būdas ir gamybinė veikla neužtikrina kaimo gyvybingumo.
Susipažinus su Estijos ir Švedijos regioninės politikos principais bei aplankius Švedijos regionus ir atskiras kaimo vietoves Švedijoje darytina išvada, kad Lietuvai ypač naudinga yra Švedijos valstybės patirtis, kurios pagrindinis akcentas Švedijos valstybės identiteto ir kultūrinės savasties, besireiškiančios regioninėje ir kaimo plėtros politikoje, išsaugojimas. Tarybos ekspertai, susipažinę su šių valstybių patirtimi, galės pasinaudoti įgytomis žiniomis ir jas taikyti įgyvendindami Lietuvos Vyriausybės 2003 m. priimtą Lietuvos etnografinių kaimų išsaugojimo ilgalaikės programos priemones.
Tarybos pirmininko pavaduotoja
Tarybos sekretoriato vadovė Virginija Kondratienė
