Etninės kultūros globos taryba bendradarbiauja su UNESCO, Tarptautine liaudies meno organizacija bei su kitų valstybių etninės kultūros ekspertais ir parlamentarais. Šioje srityje nuveikta nemažai - parengti bendri projektai bei tobulinta etninės kultūros globos teisinė bazė, surengti susitikimai su kitų šalių etninės kultūros ekspertais ir parlamentarais.
Regionų plėtros ekspertų komisijos nariai R. Balčius ir D. Micutienė parengė specialią informaciją apie euroregiono "Nemunas" veiklą ir kultūrinį bendradarbiavimą Lenkijos, Gudijos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities pasieniuose. Šis bendradarbiavimas, jo ypatumai svarbūs ir kitiems Lietuvos regionams, nes įstojus į ES, atsiras galimybė naudotis dar vienos ypatingos programos INTERREG lėšomis. Kaip patvirtina ES euroregionų patirtis, stipresnis bendradarbiavimas pasienyje prasideda nuo kultūrinių, o ne nuo ekonominių (ūkinių) projektų.
Į Tarybos veiklos planą buvo įtrauktas ir Antrojo Dzūkijos kultūros kongreso, skirto Dainavos krašto 750 metų sukakčiai paminėti, organizavimas (27 pozicija). Apie pasiruošimą ir dalyvavimą jame buvo svarstoma regionų komisijos posėdžiuose. Pradžioje susidomėjimas kongresu buvo vangus, tačiau atkreipus Lietuvos Respubliko Seimo parlamentinės dzūkų grupės dėmesį į ypatingą kongreso reikšmę ir vaidmenį telkiant regioninę bendruomenę, organizavimo procesas ir lėšų ieškojimas sparčiai pajudėjo į priekį. Dzūkijoje išrinkti Seimo nariai į pasiruošimo eigą įtraukė Alytaus apskrities administraciją, o šioji savivaldybes. Labai aktyvus buvo Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas A. Černiauskas. Jis įtikino organizacinę komisiją, kad pagrindiniai kongreso renginiai turi vykti istoriniame šio krašto mieste Merkinėje. 2003 m. birželio 6 d. ir 8 d. Dzūkijos kultūros kongresas vyko Merkinėje, o jo dainų šventė Varėnoje birželio 7 d.
Etninės kultūros globos taryba kongreso mokslinę konferenciją pratęsė Vilniuje. Čia 2003 m. rugsėjo 18 d. surengtas tarptautinis Lietuvos ir Suomijos Vietos ir regioninės savivaldos asociacijos seminaras, kurio tema - "Pagrindiniai Suomijos regioninės politikos bruožai ir decentralizacija regionų plėtros procesuose". Seminarą vedė specialiai į Vilnių atskridęs Keijo Sahrman, Suomijos Vietos ir regioninės savivaldos asociacijos direktorius, atsakingas už ūkinę ir regioninę plėtrą. Seminaro dalyviai buvo supažindinti su pagrindiniais Suomijos regioninės politikos bruožais ir decentralizacija vykdant regionų plėtrą, šalies tikslais ES regioninėje politikoje.
Įgyvendinant Etninės kultūros globos tarybos ir ekspertų komisijų veiklos plano 24 punktą, Tarybos ekspertai V. Kondratienė, I. Čepienė, V. Čaplikas ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotojas (Tarybos sekretoriato specialistas) V. Jazerskas 2003 m. rugsėjo 24-25 d. lankėsi Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje. Joje domėtasi, kaip etninė kultūra integruojama į švietimo sistemą. Susitikime su Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretore Sarmite Vegere, kitais ministerijos darbuotojais pasikeista informacija apie etninės kultūros būklę švietimo įstaigose. Konstatuota, kad Latvijos švietimo sistemoje iš esmės atsisakyta etninės kultūros kaip dalyko dėstymo, žinias apie etninę kultūrą perteikiant papildomo ugdymo pamokose, būreliuose. Latvijos valstybės pareigūnų manymu, tai neužtikrina kokybiško ir sisteminio žinių apie etninę kultūrą įsisavinimo. Ministerijos darbuotojai apgailestavo, kad atgimimo pradžioje patriotinius jausmus žadinusi idėja sukurti modernią, tradicijomis paremtą Latvijos valstybę vis labiau blėsta. To galima būtų išvengti sekant Lietuvos pavyzdžiu ir priimant latvių kultūros raiškos formas globojantį įstatymą. Kolegos pasidžiaugė, kad Latvijoje leidžiama nemažai mokymo priemonių, padedančių atskleisti savitą Latvijos tradicinės kultūros grožį. Ypač pagerėjo mokyklinių vadovėlių turinys. Vizito Latvijoje metu lankytasi ir Regionų ir vietos savivaldos ministerijoje, domėtasi Latvijos regionine politika. Latvijoje daug dėmesio skiriama regioninei plėtrai - čia nėra įsteigtų apskričių, o išskiriami kelių tipų regionai. Lietuvos delegacijos narius sudomino etnografiniu principu sudaryti regionai. Kooperuodamos pastangas paramai iš Latvijos regioninės plėtros bei kitų tarptautinių fonų gauti, savivaldybės jungiasi į teritorinius darinius, kurie sutampa su susiformavusiomis savitomis teritorijomis, turinčiomis senus istorinius pavadinimus Žiemgala, Kuršžemė, Vidžemė, Latgala ir kt. Šių regionų savitumus išlaikiusių teritorijų išskyrimas padeda išsaugoti ir plėtoti etnokultūrinį Latvijos savitumą, išlaikyti latviams būdingą gyvenimo būdą, tradicijas ir papročius.
Lietuvos narystės Tarptautinėje folkloro festivalių ir tradicinio meno organizacijoje klausimas
Atgavusi nepriklausomybę, Lietuva buvo priimta į Tarptautinę folkloro festivalių ir tradicinio meno organizaciją CIOFF (Council Internacional des Organisations de Festivals de Folklore et dArts Traditionnels) ir 1992 m. įkūrė Nacionalinę CIOFFo sekciją. Tačiau per pastaruosius keletą metų Lietuva nebevykdė plačiai atstovaujamos Nacionalinės CIOFFo sekcijos funkcijų ir per ją nebuvo siūliusi Lietuvos atstovų į įvairius folkloro festivalius, nutrūko kontaktai su centrine CIOFFo būstine. Nebuvo mokamas narystės mokestis šioje organizacijoje, todėl Lietuvos narystė šioje organizacijoje nutrūko. CIOFFo prezidentas Kari Bergholm kreipėsi į Etninės kultūros globos tarybą bei į Lietuvių etninės kultūros draugiją, siūlydamas inicijuoti Lietuvos narystės šioje organizacijoje atnaujinimą. Taryba dar 2003 m. pabaigoje raštu informavo Seimą apie Lietuvos narystės CIOFFo organizacijoje problemas.
Nacionalinės CIOFFo sekcijos veikla negalėjo būti tęsiama be reikiamos valstybės paramos, todėl Tarybos vardu pakartotinai buvo kreiptasi į Kultūros ministeriją dėl lėšų skyrimo kasmetiniam Nacionalinės sekcijos narystės mokesčiui ir sekretoriaus funkcijas atliekančio asmens darbui apmokėti. Kultūros ministrė R. Dovydėnienė pažadėjo atkūrimo etapu teikti paramą (mokėti Lietuvos narystės CIOFFo organizacijoje mokestį -500 dolerių kasmet), tačiau skirti lėšų sekretoriaus etatui išlaikyti atsisakė. Sutarta, kad Lietuvos narystės šioje organizacijoje atkūrimu rūpinsis Lietuvių etninės kultūros draugija.
Tarptautinis regioninių tarybų bendradarbiavimas
2003 m. pradėti ir toliau vykdomi reguliarūs susitikimai su Suvalkų regioninio kultūros centro ir Bialystoko muziejaus (Lenkija), etninės kultūros specialistais, pristatant lenkų liaudies meno parodas Sūduvos krašte (Kaune, Marijampolėje, Zyplių dvare Lukšiuose, Paežerių dvare Vilkaviškyje). Susitikimuose aptartos galimybės aktyvinti ir koordinuoti etninės kultūros veiklą pasienio regionuose, dalyvauti bendruose tarptautiniuose projektuose, pasitelkiant besiribojančių regionų valstybines institucijas ir visuomenines organizacijas.
2004 m. liepos 5 d. susitikime su Suvalkų regioninio kultūros centro direktore Marija Jolanta Lauryn, pavaduotoja Anna Augustinovicz, etnomuzikologu Miroslawu Nalaskowskiu, Bialystoko muziejaus liaudies meno skyriaus vadovu Voiciechu Kowalczuku, Lenkijos liaudies meno draugijos Suvalkų skyriaus vadovu Juzefu Murawskiu ir Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos Punske vadove Aldona Vaicekauskiene aptarta bendros veiklos perspektyva, ilgalaikės bendradarbiavimo sutarties parengimo galimybė ir poreikis dalyvauti bendruose Lietuvos ir Lenkijos tarptautiniuose etninės kultūros plėtros projektuose.
2004 m. Vengrijos Respublikos ambasados Lietuvoje kvietimu Suvalkijos regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas Valentinas Jazerskas lankėsi Vengrijos kultūros dienų renginiuose Kaune ir užmezgė tiesioginius kontaktus su Vengrijos ambasada. 2004 m. birželio 28 d. Dzūkijos regioninės tarybos pastangomis buvo surengtas Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir Marijampolės savivaldybės atstovų susitikimas su Vengrijos ambasadoriumi Sandoru Juhashu, garbės konsule kūrybiniams ryšiams Ilona Jočioniene Mieszaros. Susitikime aptartos plataus bendradarbiavimo tarp atskirų šalių regionų galimybės ir perspektyvos. Rugsėjo mėnesį susitikime su Vengrijos Respublikos garbės konsule I.J. Mieszaros papildomai aptartos bendradarbiavimo perspektyvos etninės kultūros srityje.
2004 m. gruodžio 18 d. Suvalkuose (Lenkija) pasirašyta ilgalaikė, daugiašalė sutartis dėl Suvalkijos (Sūduvos) ir Suvalkų kraštų regioninės kultūros paveldo globos ir plėtros 2005 2009 m. Sutartį pasirašė Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos tarybos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos, Suvalkijos (Sūduvos) regioninio kultūros centro atstovai ir Suvalkų regioninis kultūros centras, Punsko Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos, Lenkijos liaudies meno draugijos Suvalkų skyriaus atstovai. Atsižvelgiant į prasidėjusį konstruktyvų bendradarbiavimą, tautodailininkai iš Lenkijos buvo kviečiami dalyvauti Sūduvos krašte rengiamuose kūrybiniuose simpoziumuose.
2004 m. liepos 26-rugpjūčio 1 d. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos organizuotame kūrybiniame plenere "Zyplių žiogai" dalyvavo ir Lenkijos kalviai iš Bialystoko.
