Rugsėjo 19 d. LR Seimas pritarė siūlymui lapkričio 2-ąją
Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną skelbti šventine nedarbo
diena. Už šį siūlymą balsavo 31, prieš 2, susilaikė, 9
Seimo nariai.
Siūlymą Vėlines skelbti nedarbo diena pateikė Seimo narai
Edvardas Žakaris, Vytautas Juozapaitis, Valerijus Simulik, Edmundas
Jonyla, Alma Monkauskaitė. Siūlymas pateiktas,
atsižvelgiant į Etninės kultūros globos tarybos (toliau EKGT)
kreipimąsi.
EKGT ekspertų nuomone, Vėlinių paskelbimas
nedarbo diena sudarytų palankesnes sąlygas Lietuvos žmonėms
toliau puoselėti mūsų kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo
tradicijas ir užtikrinti Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti
UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją.
EKGT ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad
senoji lietuvių kalendorinė šventė Vėlinės Lietuvoje yra
išlaikiusi ypač ryškias tradicijas. Ši šventė iki šiol yra
labai svarbi daugumai Lietuvos žmonių. Šios dienos
pavadinimas turi gilias šaknis ir tiesiogiai siejasi su vėlių
pagerbimu. Mūsų protėviai švęsdavo Vėlines (arba joms
analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą
savaičių, o ir šiais laikais žmonės Vėlinių laikotarpiu yra
įpratę vykti į atkampiausias Lietuvos kapines pagerbti savo
mirusių artimųjų, susitikti su giminėmis. 2006
m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo
apsaugos konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti
išskirtinio statuso kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu
pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų
valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų
sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės
tradicijas.
Vis dėlto dar nuo sovietmečio Vėlinės yra
darbo diena, iki šiol Lietuvos žmonėms nesudaromos galimybės tą
dieną aplankyti tolimesnius artimųjų kapus. Vėlinių negali
pakeisti religinė Visų šventųjų
šventė, švenčiama lapkričio 1 d.,
kuri skirta pagerbimui tų šventųjų, kurie bažnytiniame katalikų
kalendoriuje neturi savo atskiros dienos. Iš esmės Visų šventųjų
dienos paskirtis nėra susijusi su kapų lankymu, tačiau žmonės,
pasinaudodami tik tuomet gaunamu laisvadieniu, pavertė šią dieną
pagrindine kapų lankymo diena. Kita vertus, vienos dienos nepakanka
aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančius kapus, ypač dėl
sumažėjusių galimybių pasinaudoti visuomeniniu transportu, šiais
sunkmečio metais kursuojančiu labai retai.
Naujų nedarbo dienų įvedimo priešininkai kalba
apie tai, kad Lietuva ir taip turi per daug nedarbo dienų. Tačiau
EKGT pirmininkės Dalios Urbanavičienės atlikta Šventinių dienų Europos valstybėse analizė atskleidžia, kad Lietuva
per metus turi 12 švenčių dienų (skaičiuojant
be šventinių sekmadienių ir šeštadienių). Tiek pat kaip Lietuva
švenčių dienų be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi
6 Europos šalys Austrija, Belgija, Čekija, Latvija, Lenkija,
Slovėnija. Mažiau už Lietuvą švenčių be šventinių
sekmadienių ir šeštadienių turi 11 šalių Suomija, Italija
ir Graikija (po 11), Estija, Norvegija, Nyderlandai, Rumunija ir
Vengrija (po 10 dienų), Airija (9 d. + 1 regione), Danija ir
Rumunija (po 9 dienas). O 13 Europos šalių turi daugiau švenčių
be šventinių sekmadienių ir šeštadienių: Kipras (16 dienų),
Slovakija, Malta ir Lichtenšteinas (po 15 dienas), Prancūzija (14
d.), Portugalija (13 d. + 4 šventės atskiruose regionuose),
Kroatija (13 d.), Ispanija (13 d. + 17 švenčių regionuose),
Jungtinė Karalystė (8 d. + 36 šventės regionuose),
Liuksemburgas (11 d. + 2 regionuose), Islandija (12 d. + 2 šventiniai
pusdieniai), Bulgarija (11 d. + 2 šventiniai pusdieniai), Vokietija
(9 d. + 7 šventės regionuose).
EKGT informacija
