Regionų politika ir plėtra 

Argumentai dėl Aukštaitijos regiono sostinės Vitalija Vasiliauskaitė


Siūlome, kad Aukštaitijos regiono sostine būtų skelbiamas Panevėžio miestas, nes:

1. Panevėžys – penktas pagal dydį Lietuvos Respublikos miestas, įsikūręs Lietuvos šiaurės rytuose, bet, išplėtus Aukštaitijos regioną, į jį įjungiant Pakruojo, Radviliškio, Kėdainių, Ukmergės rajonus ir visus Utenos apskrities rajonus, Panevėžys būtų beveik Aukštaitijos regiono centre. Ši aplinkybė palengvintų regiono gyventojų susisiekimą su administraciniu centru, juolab kad Panevėžys įsikūręs šalia patogios tarptautinės magistralės Via Baltica, jungiančios Vilnių (135 km) ir Rygą (150 km). Patogi miesto geografinė ir strateginė padėtis būtų palanki sąlyga administraciniam, pramonės ir prekybos centrui vystytis.

2. Regiono administracinis centras pirmiausia tarnauja gyventojams. Iš numatomo Aukštaitijos regiono – 748,3 tūkst. gyventojų – net 23%, tai yra beveik ketvirtadalis, gyvena Panevėžio mieste ir rajone (tuo tarpu Utenos mieste ir rajone tik 1%).

3. Didesnį pranašumą Panevėžys kaip administracinis centras turėtų ir istoriniu požiūriu. XVI a. Panevėžiui suteiktos Magdeburgo teisės. Kaip apskrities centras miestas jau žinomas irgi XVI a. 1565–1566 m. Panevėžys tapo Upytės pavieto centru. Utena apskrities centru tapo tik 1915 m. – Tai yra ne Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vokiečių okupacijos administravimo pasekmės, kurios buvo išlaikytos ir tarpukario Lietuvos administracinio paskirstymo metu. Miesto teises Utena gavo tik 1924 m.

4. Nuo XVIII, mieste įsikūrus vienuoliams pijorams, Panevėžys tampa vienu iš didesnių kultūros ir švietimo centrų rytų Aukštaitijoje. Ši tradicija tęsiama ir šiandien – Juozo Bakčikonio gimnazija buvo viena pirmųjų atkurtų gimnazijų Lietuvoje.

Intelektinis potencialas – svarbus regiono centro kultūros ir švietimo gyvenimui. Reikia pastebėti, kad visuose numatomuose Lietuvos regionuose jau veikia universitetai. Panevėžiui iki savarankiškos aukštosios mokyklos nedaug tetrūksta – čia veikia Kauno technologijos universiteto fakultetas, Panevėžio konservatorija, kurioje rengiami ir būsimieji pedagogai. Yra konkrečių ketinimų sujungti šias mokyklas ir įkurti Panevėžio universitetą.

5. Nuo XIX a. Panevėžys tapo ryškus ekonomikos ir pramonės centras šiaurės rytų Aukštaitijoje. Tokiu centru miestas išliko ir šiandien. Čia įsikūrę Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurių veikla aprėpia Panevėžio ir Utenos apskritis, Panevėžio „Telekomas“ aptarnauja Panevėžio ir Utenos apskritis, „Panevėžio šilumos tinklai“ šilumine energija aprūpina ne tik Panevėžio apskrities, bet ir kai kuriuos Utenos apskrities miestus (Kupiškį, Zarasus).

6. Panevėžio miestas yra susigiminiavęs su kitais miestais – taip pat šalių regionų centrais: Kalmaru Švedijoje, Liublinu Lenkijoje, Husu Olandijoje.

7. Panevėžio kraštotyros muziejuje esantis Etninės kultūros skyrius yra bene stipriausias tarp tokio pobūdžio įstaigų Aukštaitijoje. Čia dirba profesionalūs istorikai, etnologai, etnomuzikologai, nuo 1987 m. kaupiama etninio paveldo medžiaga, garso, vaizdo kasetėse ir rankraštiniu pavidalu; kasmet rengiamos ekspedicijos į įvairias Aukštaitijos vietoves. Etninės kultūros specialistai kitur Aukštaitijoje daugiau rūpinasi etnine veikla, renginiais, o ne unikalaus aukštaitiško paveldo kaupimu ir išsaugojimu.

8. XX a. pab. žiniasklaida išpopuliarino, o šiandien jau visoje Lietuvoje tapo priimtinas teiginys: Panevėžys – Aukštaitijos sostinė, miestas abipus Nevėžio.

Paruošė Vitalija Vasiliauskaitė, Etninės kultūros globos regioninio padalinio Aukštaitijoje pirmininkė



Naujausi pakeitimai - 2012-02-23




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2231&p_d=21326&p_k=1