2009 m. naujienos 

2009 m. veiklos ataskaita


V i l n i u s

2010


ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS 2009 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS TURINYS



ĮVADAS

4

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS MISIJA, TIKSLAS, FUNKCIJOS IR KOMPETENCIJA, STRATEGINĖS KRYPTYS

4

2009 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašas

5

Suplanuoti Tarybos veiklos 2009 m. uždaviniai

6

Tarybos ir jos regioninių padalinių sudėties bei vadovų pasikeitimai 2009 m.

7

Pasikeitimai Taryboje

7

Pasikeitimai regioninėse tarybose

8

Tarybos sekretoriatas

8

I. ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS Tarybos veikla 2009 m.

9

II. Regioninių tarybų veikla 2009 m.

13

Aukštaitijos regioninės tarybos veikla

13

Dzūkijos regioninės tarybos veikla

15

Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos veikla

17

Žemaitijos regioninės tarybos veikla

19

Mažosios Lietuvos regioninės tarybos veikla

21

III. VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ ir TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS

23

Etninės kultūros plėtros valstybinė programa

23

Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa

24

Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimas

24

IV. TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI 2009 M.

25

IŠVADOS

26

PRIEDAI

1. Etninės kultūros globos tarybos struktūra

28

29

2. Etninės kultūros globos tarybos nariai 2005-2009 m. kadencijai

30

3. Etninės kultūros globos tarybos nariai 2009-2013 m. kadencijai

31

4. Tarybos padalinių – regioninių tarybų – sudėtis 2009 m.

32

5. Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato sudėtis 2009 m.

37

6. Tarybos posėdžių protokolų santraukos

38

7. Tarybos 2009 metų veiklos planas

42

8. Etninės kultūros globos tarybos pirmininko prof. dr. Liberto Klimkos veikla 2009 m.

43

9. Etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentas

50

10. Tarybos pirmininkės D. Urbanavičienės veiklos planas 2009–2012 m.

54

11. Tarybos atsakymas Seimo nariui G. Songailai „Dėl etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos“

55

12. Tarybos raštas „Dėl žurnalo „Liaudies kultūra“ finansavimo 2010 m.“

56

13. Regioninių tarybų atstovų posėdžio, vykusio Taryboje 2009-12-10, santrauka

58

14. Tarybos užsakymu 2009 m. atliktų ekspertizių (tyrimų) sąrašas

59

15. Tarybos internetinės svetainės tvarkymas

60

16. Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos veiklos planas 2009 metams

62

17. Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos 2009 m. posėdžių santraukos

66

18. Aukštaitijos tarybos kreipimasis dėl Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos

67

19. Etninės veiklos koordinavimas Aukštaitijos regione

68

20. Aukštaitijos regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės ir Aukštaitijos tarybos narių teiktos rekomendacijos, konsultacijos

70

21. 2009 m. renginiai, puoselėjantys Aukštaitijos regiono etninį tapatumą

73

22. Aukštaitijos etninė kultūra žiniasklaidoje

75

23. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo 2003-2009 m. Aukštaitijos regione pagrindinės problemos

77

24. Dzūkijos tarybos posėdžių 2009 m. santrauka

80

25. Suvalkijos (Sūduvos) tarybos posėdžių 2009 m. santrauka

82

26. Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo bei tautinės savimonės puoselėjimo

renginiai Suvalkijoje (Sūduvoje)

85

27. Tradicinių amatų ir tautodailės plėtra bei populiarinimas Suvalkijoje (Sūduvoje)

87

28. Žemaitijos tarybos posėdžių 2009 m. santrauka

88

29. Etnokultūros specialistai Žemaitijos regiono savivaldybėse

90

30. Žemaitijos regiono savitumui išsaugoti skirti renginiai

91

31. Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžio 2009 m. gruodžio 8 d. rezoliucija

93

32. Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose Žemaitijos regione tyrimo lentelė

94

33. Mažosios Lietuvos tarybos posėdžių 2009 m. santrauka

100

34. Etninės kultūros ugdymo plėtra Mažojoje Lietuvoje

102

35. Mažosios Lietuvos paveldo tyrimams ir sklaidai skirti renginiai

104

36. Mažosios Lietuvos etnokultūrinių tradicijų plėtra

105

37. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2009 m. rezultatai

107

38. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2009 metais (1)

108

39. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2009 metais (2)

114

40. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2003-2009 m. įvykdymo rezultatai

119

41. 2004–2009 m. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo rezultatų savivaldybėse analizė

121




ĮVADAS



Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga valstybės institucija (Tarybos struktūrą žr. 1 priede).

Tarybos teisinį statusą nustato Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414; Žin., 2000, Nr. 61-1838; Žin., 2004, Nr. 170-6237; Žin., 2006, Nr. 6-192) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 165-6027). Šiuose teisės aktuose apibrėžti Tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai, kompetencija ir funkcijos, sudarymas, pagrindinės darbo kryptys ir formos. Kaip ir kitų Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų institucijų, Tarybos jurisdikcijai priklauso įstatymų įgyvendinimo priežiūros vykdymas.

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS MISIJA, TIKSLAS, FUNKCIJOS IR KOMPETENCIJA, STRATEGINĖS KRYPTYS



Etninės kultūros globos tarybos misija – užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintų etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įgyvendinimą, atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimus.

Institucijos tikslas – skatinti etninės kultūros plėtotę, laiduojančią tautinio tapatumo ir savimonės išsaugojimą bei stiprinimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime. Šio tikslo siekiama atsižvelgiant ir į Europos Sąjungos sutarties nuostatas bei kitų tarptautinių organizacijų (Europos Tarybos, UNESCO, ICOM, IOV) rekomendacijas dėl tautinio identiteto apsaugos bei priemonių kultūros, kalbos, etninio savitumo, tradicijų ir papročių regioninei įvairovei užtikrinti.

Funkcijos ir kompetencija: teikti išvadas Seimui ir Vyriausybei apie strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimus, padėti Vyriausybei formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką bei koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą, koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, teikti valstybės institucijoms ekspertines išvadas ir pasiūlymus etninės kultūros klausimais, rengti su etninės kultūros globa susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus arba teikti apie juos savo išvadas, vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą, inicijuoti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos rengimą ir padėti Vyriausybei prižiūrėti jos įgyvendinimą.

Tarybos strateginės veiklos kryptys yra:

  1. etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas;

  2. etninės kultūros objektų ir subjektų globa;

  3. etninės kultūros pažinimo užtikrinimas, integruojant etnokultūrinį ugdymą į švietimo sistemą, rengiant specialistus, skleidžiant informaciją apie lietuvių etninę kultūrą per žiniasklaidos priemones;

  4. mokslinės etnokultūrinių tyrinėjimų bazės stiprinimas;

  5. etninės kultūros nematerialaus ir materialaus paveldo globa;

  6. etnografinių regionų savitumo išsaugojimas.





2009 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašas



Taryba 2008 m. gruodžio 17 d. Nr. TN-1 nutarimu „Dėl 2009 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašo patvirtinimo“ (skelbta Žin., 2009, Nr. 2-22) pavirtino tokį 2009 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašą:


  1. Etninės kultūros žinių sklaida visose Lietuvos Respublikos švietimo įstaigų vidurinio mokslo grandyse, jų ugdymo programose; mokytojų kvalifikacijos etninės kultūros srityje tobulinimas; etnologijos studijų aukštosiose mokyklose ir kolegijose kokybė.

Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas įtvirtino valstybės uždavinį ugdyti brandžios tautinės savimonės asmenybę integruojant etninę kultūrą į švietimo sistemą. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) taip pat nurodė švietimo tikslą perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei formuotis, garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą. Šiuos tikslus 2009 m. planuota pasiekti parengiant ir patvirtinant Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją.

  1. Bendruomenių etninės socialinės ir kultūrinės veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos, saugant regioninį savitumą, stiprinimas.

Bendruomenių veikla formuoja lokalinę tapatybę ir yra svarbi pilietiškumui ugdyti. Efektyviausia šios veiklos raiška – tradicinės šventės, rūpestis kultūros paveldu ir aplinkos tvarkymu, istorinės atminties dalykai (išnykusių kaimų aprašymas, jų vietos pažymėjimas paminklu, kraštotyros darbai). Šis prioritetas yra susijęs su etnografinių kaimų, apskritai kultūros ir gamtos paveldo, išsaugojimo problema.

  1. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų globos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose.

Vadovaujantis UNESCO rekomendacijomis ir bendradarbiaujant metodikos srityje su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje kuriamas Nacionalinis tradicinės kultūros vertybių sąvadas. Kartu šiuo procesu aktyvinama gyvosios tradicijos židinių veikla. Informaciją sąvadui kaupia Lietuvos liaudies kultūros centras, talkina nacionalinis UNESCO komitetas. Tačiau kyla nemažai metodologinių šio darbo problemų, kurios turi būti sprendžiamos pasitelkiant specialistus etnologus.

  1. Tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo gaivinimas ir plėtra.

2007 m. priimtu Tautinio paveldo produkto įstatymu (Žin., 2007, Nr. 77-3043) siekiama plėtoti tradicinius amatus bei paslaugas, užtikrinti nacionalinių gyvūnų ir augalų veislių išsaugojimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Žemės ūkio ministerijoje sudaryta Tautinio paveldo produktų taryba, suformuota gaminių ir meistrų sertifikavimo tarnyba, parengti poįstatyminiai aktai. Šio įstatymo atskirų priemonių įgyvendinimą koordinuoja ir Etninės kultūros globos taryba.

  1. Etninės kultūros pristatymas visuomenei, jos reprezentavimo svarba Lietuvos tūkstantmečio renginiuose ir kuriant Lietuvos įvaizdį užsienio šalyse.

Šis prioritetas buvo suformuluotas atsižvelgiant į Lietuvos Tūkstantmečio bei renginių „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ metus. Siekiamybė – raiškiau pristatyti pasaulio visuomenei Lietuvos etninę kultūrą, parodant jos gyvybingumą, įtaką profesionaliajam menui. Planuota pastangas sukoncentruoti rengiant Dainų šventės ir tarptautinio festivalio „Skamba skamba kankliai“ programas, Kaziuko mugės ir Žolynų turgaus kultūrines programas.

  1. Tradicinės tekstilės moksliniai tyrimai ir jų skelbimas.

Tradicinės tekstilės moksliniai tyrimai ir jų skelbimas yra labai svarbūs siekiant atgaivinti audimo ir mezgimo tradiciją Lietuvos kaime, susieti ją su kaimo turizmo verslu, naujų darbo vietų steigimu (ypač per namudinę suvenyrų gamybą).



Suplanuoti Tarybos veiklos 2009 m. uždaviniai



Etninės kultūros globos tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami vykdant valstybės biudžeto programą Etninės kultūros valstybinė globa. Programos strateginiame 2009 m. veiklos plane buvo numatyti tokie uždaviniai:

1. Padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą:

1) etninės kultūros politikos ir strategijos formavimas ir jos įgyvendinimo užtikrinimas;

2) etninės kultūros valstybinės globos koordinavimo užtikrinimas;

3) konsultacijų etninės kultūros klausimais teikimas;

4) tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir bendrų programų rengimas.

2. Teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais:

1) atlikti ekspertizes, pasitelkiant specialistus;

2) vertinti valstybės institucijų pateiktus projektus, susijusius su etnine kultūra ir teikti pasiūlymus.

3. Užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą:

  1. kartu su Kultūros ministerija koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 793 patvirtintos Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą;

  2. dalyvauti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonių įgyvendinime;

  3. finansuoti 2010 m. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo priemones, už kurių įgyvendinimą atsakinga Etninės kultūros globos taryba (priemonės, susijusios su ekspertinių išvadų teikimu, parengtų rekomendacijų publikavimu);

  4. per Etninės kultūros globos tarybos padalinius – regionines etninės kultūros globos tarybas – užtikrinti efektyvų Etninės kultūros plėtros valstybinės programos priemonių įgyvendinimą, į darbą įtraukiant regione veikiančias valstybės ir savivaldybių institucijas bei visuomenines organizacijas.

4. Dalyvauti Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos priemonių įgyvendinime (koordinuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija).

5. Dalyvauti Tautinio paveldo produkto įstatymo įgyvendinimo priemonių programoje (koordinuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).

6. Įgyvendinti Lietuvos etnografinių kaimų ir sodybų būklės tyrimo bei etnoarchitektūros rekomendacijų projektą:

  1. ekspertuoti šio projekto numatytas priemones – parengtas rekomendacijas ir kitus dokumentus;

  2. finansuoti projekto priemones, už kurių įgyvendinimą atsakinga Etninės kultūros globos taryba (ekspedicijas, katalogų ir rekomendacijų rengimą).

7. Puoselėti regioninį savitumą:

1) per Etninės kultūros globos tarybos struktūrinius padalinius – regionines etninės kultūros globos tarybas – skatinti regionų identiteto apsaugą, plėtoti krašto etnokultūrines tradicijas ir papročius, gaivinti tradicinius verslus ir amatus, saugoti tradicinį kraštovaizdį;

2) teikti Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl labiausiai priimtinos šalies teritorinės administracinės sandaros, regioninės plėtros institucijų infrastruktūros bei finansavimo sistemos tobulinimo;

3) tęsti Kultūros ministerijos ir Etninės kultūros globos tarybos pradėtą bendradarbiavimą regioninės politikos ir plėtros klausimais.

8. Vykdyti etninės kultūros finansavimo sistemos monitoringą

1) atlikti etninės kultūros finansavimo sistemos analizę ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei Tarybos ekspertų išvadas ir pasiūlymus.


Tarybos ir jos regioninių padalinių sudėties bei vadovų pasikeitimai 2009 m.



Tarybą sudaro 21 narys, kuriuos Etninės kultūros globos tarybos nuostatų nustatyta tvarka skiria ir atšaukia valstybės institucijos (Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, Ministras Pirmininkas aplinkos, kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų teikimu, Lietuvos liaudies kultūros centras), mokslo ir studijų įstaigos (Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos istorijos institutas), kūrybinės sąjungos ir visuomeninės organizacijos (Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga) ir 5 regioniniai Tarybos padaliniai.

Taryba etnografiniuose Lietuvos regionuose (Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje, Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje) turi savo padalinius – regionines tarybas.

2009 metai – Tarybos ir jos regioninių padalinių vadovų bei sudėties pasikeitimo metai.



Pasikeitimai Taryboje



Balandžio 14 d. baigėsi kadencija Tarybos narių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. balandžio 14 d. nutarimu X-162 (Žin., 2005, Nr. 52-1738) (šios kadencijos Tarybos narių sąrašą žr. 2 priede).

Liepos 6 d. baigėsi ir Tarybos pirmininko Liberto Klimkos kadencija (pagal Seimo nutarimą Nr. X-280, Žin., 2005, Nr. 82-2998), nuo to laiko L.Klimka laikinai ėjo pirmininko pareigas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nurodymu Nr. S-2009-1226, savo atstovus deleguojančios į Tarybą institucijos buvo įpareigotos iki 2009 m. kovo 1 d. pateikti kandidatūras naujai Tarybos kadencijai.

Naują Tarybos sudėtį (žr. 3 priedą) Seimas patvirtino 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. XI-436 (Žin., 2009, Nr. 117-4995).

2009 m. lapkričio 10 d. Seimas nutarimu Nr. XI-463 (Žin., 2009, Nr. 137-5976) Tarybos pirmininke keturių metų kadencijai patvirtino Dalią Urbanavičienę.



Pasikeitimai regioninėse tarybose



2009 m. kovo 25 d. Taryba patvirtino naujai išrinktus regioninių tarybų pirmininkus: Aukštaitijos – Petrą Blaževičių (vietoj Liudvikos Trasikytės), Dzūkijos – Onutę Drobelienę (vietoj Vygando Čapliko), Mažosios Lietuvos – Nijolę Sliužinskienę, Žemaitijos – Vacį Vaivadą, Suvalkijos (Sūduvos) – Zigmą Kalesinską (vietoj Danguolės Micutienės).

Tuomet buvo patvirtinti ir kai kurie regioninių tarybų sudėties pakeitimai: Aukštaitijos tarybos nare tapo Dalia Savickaitė (vietoj Astos Seiliūnaitės), Dzūkijos tarybos – Dalia Blažulionytė (vietoj Valdemaro Višnevskio), Mažosios Lietuvos tarybos – Asta Grušelionienė (vietoj Liucijos Gineikienės), Aksavera Mikšienė (vietoj Liudmilos Burzdžiuvienės), Suvalkijos (Sūduvos) tarybos – Kęstutis Subačius (vietoj Laimos Tumyninienės), Žemaitijos tarybos – Aušra Brijūnienė (vietoj Birutės Jarošienės). 2009 m. regioninių tarybų sudėtį žr. 4 priede.



Tarybos sekretoriatas



Tarybos sekretoriatas aptarnauja Tarybos veiklą, konsultuoja piliečius, ir juridinius asmenis etninės kultūros globos klausimais.

Tarybos sekretoriatą sudaro 10 etatų: 1 – pirmininko, 1 – vyriausio specialisto (vyriausio buhalterio), 2 – vyresniųjų specialistų, 6 – specialistų, iš kurių 5 aptarnauja regioninius Tarybos padalinius Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje (Tarybos sekretoriato sudėtį žr. 5 priede).

Remiantis LR Seimo 2008 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. X-1649 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2007 metų veiklos ataskaitos“ (Žin., 2008, Nr. 76-3010) 5 straipsniu, nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo patvirtintas papildomas Tarybos sekretoriato etatas lituanistikos paveldo informacinės sistemos tvarkymui. Tačiau, kai LR Finansų ministerijos nurodymu 2009-03-26 Nr. (2.33-01)-6K-0903229 buvo sumažinti valstybės biudžeto 2009 metų asignavimai Tarybai, šio etato teko atsisakyti.

I. ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS VEIKLA 2009 M.



Kolegiali Tarybos veikla iš esmės vyko tik veikiant senosios kadencijos Tarybai (iki balandžio 14 d.) ir naujosios kadencijos Tarybai, kai pirmininke tapo D.Urbanavičienė (nuo lapkričio 20 d.) – iš viso mažiau kaip 5 mėnesius. Dėl šios priežasties Taryba buvo nepajėgi įgyvendinti visų 2009 metams suplanuotų uždavinių.

Per 2009 m. vietoj įprastų ne mažiau kaip 10-ies posėdžių per metus buvo surengti tik 5 Tarybos posėdžiai (protokolų santraukas žr. 6 priede), neįvyko nė vienas ekspertų grupės posėdis (išskyrus 2 pasitarimus su ekspertais gruodžio mėn.), buvo atliktos 5 ekspertizės (gruodžio mėn.), išleisti 3 leidiniai (vienas iš jų – elektroninis).

Laikotarpiu iki balandžio 14 d. (veikiant senosios kadencijos Tarybai, pirmininkaujant Libertui Klimkai) buvo surengti 3 Tarybos posėdžiai. Svarbiausi jų metu priimti sprendimai:

1. Patvirtintas Tarybos 2009 metų veiklos planas (žr. 7 priede).

  1. Įgyvendinant suplanuotus Tarybos 2009 m. veiklos 3-iąjį ir 5-ąjį uždavinius (žr. Įvadą), patvirtintos rekomendacijos „Tradicinių mugių atrankos principai, kriterijai ir rekomendacijos“, kurias parengė tam tikslui Taryboje suburta ekspertų grupė (rekomendacijos pateiktos ŽŪM Tautinio paveldo produktų skyriui). Tokiu būdu buvo įgyvendinta Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo priemonė 3.17. parengti tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijas (atsakingi vykdytojai – Taryba kartu su Kultūros ministerija).

  2. Įgyvendinant 6-ąjį uždavinį, išanalizuotas LR Aplinkos ministerijos parengtas „Statybų saugomose teritorijose regioninių architektūrinių reglamentų aprašo“ projektas, kuriam buvo iš esmės pritarta (pateikiant kelias pastabas), Tarybos išvada 2009-01-29 pateikta Aplinkos ministerijai.

  3. Įgyvendinant 1-ąjį ir 4-ąjį uždavinius, Taryba dviejuose posėdžiuose aptarė „Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos“ (toliau – Strategija) projektą: 1) sausio 28 d. buvo nutarta sudaryti darbo grupę pasiūlymams dėl Strategijos tobulinimo pateikti; 2) vasario 25 d. buvo surengtas išplėstinis Tarybos posėdis Švietimo ir mokslo ministerijoje kartu su pedagogais ir ministerijos darbuotojais – jo metu buvo aptartas ministerijos pateiktas naujas Strategijos projektas (numatant įvesti privalomą etninės kultūros dalyką 5-10 klasėms), kuriam Taryba pritarė ir įpareigojo savo atstovus dalyvauti Strategijos įgyvendinimo priemonių plano rengimo darbo grupėje. Apibendrinti Tarybos narių pasiūlymai dėl Strategijos tobulinimo (siūlyta laipsniškai įvesti privalomą etninės kultūros dalyką 1-10 klasėse) buvo pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri juos perdavė 2009 m. kovo 4 d. ministro įsakymu Nr. ĮSAK-429 sudarytai Strategijos derinimo grupei.

  4. Įgyvendinant vieną iš Tarybos pasklebtų etninės kultūros plėtros 2009 m. prioritetų, Taryba sudarė laikinąją Liaudies tekstilės tyrimų ir populiarinimo programos rengimo grupę (vad. Prof. hab. dr. Irena Regina Merkienė), kuri 2009-01-28 pateikė Tarybai savo darbo ataskaitą.

Šiuo laikotarpiu, įgyvendinant Tarybos 2009 m. veiklos 6-ąjį uždavinį, buvo išleistas Tarybos ir Aukštaitijos nacionalinio parko bendras leidinys „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“ (ISBN 978-9955-9468-7-8), kurį parengė Rasa Bertašiūtė, Vitalija Vasiliauskaitė, Gražina Žumbakienė, Rolandas Bartkūnas, Neringa Norvaišaitė (120 p., su nuotraukomis, brėžiniais) – leidinio paskelbimas prisideda prie Tarybos 6-ojo uždavinio 2009 m. įgyvendinimo.

Liepos mėn. išleistas kasmetinis Tarybos leidinys „Etninė kultūra“ (ISSN 1648-6072), kurį parengė redakcinė kolegija – prof. dr. L.Klimka, dr. P.Kalnius, B.Kulnytė, prof., habil. Dr. I.R.Merkienė, prof., habil. Dr. A.Motuzas, I.Seliukaitė, dr. B.Stundžienė (128 p., su iliustracijomis).

Tarybos veiklą nuo metų pradžios iki lapkričio 19 d. dar papildo Tarybos pirmininko prof. dr. Liberto Klimkos veikla – jo teiktos konsultacijos, išvykos į įvairius renginius, skaityti pranešimai, paskaitos ir kt. (išsamiau žr. 8 priede).



Laikotarpiu nuo lapkričio 20 d. (veikiant naujosios kadencijos Tarybai, pirmininkaujant Daliai Urbanavičienei) buvo surengti 2 Tarybos posėdžiai. Svarbiausi jų metu priimti sprendimai:

  1. Tarybos teisės aktų tobulinimas, darbo organizavimas:

    • pakoreguotas Tarybos darbo reglamentas (žr. 9 priedą);

    • Tarybos pirmininko pavaduotoju patvirtintas Vytautas Tumėnas, jis deleguotas į Tautinio paveldo produktų tarybą;

    • sudarytos ekspertų grupės – Švietimo ir mokslo, Etninės kultūros paveldo, Etnografinių regionų, Tautinio paveldo produktų, Žiniasklaidos;

    • revizuotas Tarybos veiklos 2009 m. planas, pasirenkant įgyvendinimui aktualiausius uždavinius;

    • patvirtintas Tarybos pirmininkės D. Urbanavičienės veiklos planas 2009–2012 m. (žr. 10 priedą).

  2. Įgyvendinant 1-ąjį ir 4-ąjį uždavinius, Taryba:

  • pavedė ekspertų darbo grupei išanalizuoti Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2009-11-19 Nr. ISAK-2365 patvirtintos „Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos“ privalumus ir trūkumus, pateikė atsakymą į Seimo nario Gintaro Songailos užklausimą, kokiems Strategijos projektams Taryba buvo pritarusi (žr. 11 priedą);

  • užsakė tyrimą „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“, patvirtino pirminius šio tyrimo rezultatus.

  1. Įgyvendinant 3-iąjį uždavinį, užsakė „Tautinio ir pilietinio ugdymo programos kariams“ rengimą, patvirtino šios programos projektą.

  2. Įgyvendinant 5-ąjį uždavinį, užsakė tyrimą „Ekonominės tautinio paveldo produktų gamintojų problemos“.

  3. Įgyvendinant 6-ąjį uždavinį, pritarė Tarybos bendradarbiavimui su KTU Architektūros ir statybos institutu plėtojant internetinę svetainę www.autc.lt.

  4. Įgyvendinant 8-ąjį uždavinį, pateikė siūlymus Seimui, Vyriausybei ir Kultūros ministerijai dėl žurnalo „Liaudies kultūra“ finansavimo 2010 m. (žr. 12 priedą).

Gruodžio 10 d. Taryboje įvyko regioninių tarybų atstovų posėdis (žr. protokolo santrauką 13 priede), kurio metu buvo nutarta tobulinti bendruosius regioninių tarybų nuostatus, sukurti regioninių tarybų viziją, siekti solidesnio regionų specialistų pareigybinio statuso.

Taryboje gruodžio mėn. buvo surengti 2 pasitarimai su ekspertais dėl rengiamų ekspertizių (tyrimų):

1) dėl tyrimo „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“;

2) dėl KTU Architektūros ir statybos instituto internetinės svetainės www.autc.lt, skirtos architektūros paveldui, vertinimo ir pasiūlymų teikimo.

Gruodžio mėn. Tarybos užsakymu iš viso buvo atliktos 5 ekspertizės (tyrimai), žr. 14 priedą.

2009 m. pabaigoje buvo baigtas rengti leidinys (elektroninė knyga) „Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų bruožai“ (ISBN 978-9955-9468-8-5), kurį sudarė Libertas Klimka – šio leidinio pagrindą sudaro Žemaitijos regioninės tarybos surengtos konferencijos „Esminiai Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų bruožai“, įvykusios 2008 m. spalio 3 d. Plungėje, medžiaga.

Bendradarbiavimas su kitomis valstybinėmis institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis:

  1. Su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutu (toliau – Institutas) buvo susitarta palaikyti dalykinius ryšius, keistis žiniomis, bendradarbiauti plėtojant Instituto sukurtą Lietuvos architektūros paveldo svetainę išskiriant joje etnoarchitektūrinį paveldą. 2009-12-22 Taryba ir Institutas pasirašė neterminuotą Bendrosios jungtinės veiklos sutartį dėl bendradarbiavimo plėtojant internetinę svetainę www.autc.lt, Taryba finansavo svetainės programavimo darbus išskiriant etnoarchitektūrinį paveldą;

  2. Su Lietuvos moksleivių sąjunga (prezidentu Gabrielium Satkausku) Tarybos pirmininkė D.Urbanavičienė tarėsi dėl patvirtintos „Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos“ vertinimo;

  3. Su Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vadovu Valdu Jankausku ir jo pavaduotoja Dalia Navikiene, dalyvaujant Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentui G.Satkauskui, 2009-12-29 Tarybos pirmininkė D.Urbanavičienė aiškinosi „Neformalaus ugdymo koncepcijos“ projekto (pagrindinis jo rengėjas – V.Jankauskas) ypatybes.

Bendradarbiavimas su užsienyje etninėse lietuvių žemėse gyvenančių lietuvių organizacijomis. Gruodžio 28-29 d. buvo surengta Tarybos sekretoriato išvyka į Punsko kraštą (Lenkija), kurios metu buvo susipažinta su Lenkijos lietuvių problemomis, aptarti galimi jų sprendimo būdai, suteikta metodinė pagalba Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos veiklos organizavimo klausimais. Taip pat buvo parengta ir suderinta bendradarbiavimo sutartis tarp Tarybos ir Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos siekiant lietuvių etninės kultūros puoselėjimo, tautinio tapatumo bei savimonės išsaugojimo Punsko krašte (sutartis pasirašyta 2010 m. sausio 10 d.).

Tarptautinis bendradarbiavimas. Tarybos pirmininkė D.Urbanavičienė lapkričio 26-29 d. dalyvavo tarptautinės organizacijos International Council for Traditional Music (liet. Tarptautinė tradicinės muzikos taryba) grupės Study Group on Ethnochoreology (liet. Etnochoreologijos studijų grupė) seminare Lenkijoje, Kielco mieste. Jame susirinkę etnochoreologai iš Norvegijos, Švedijos, Vengrijos, Slovėnijos, Lenkijos ir Lietuvos aptarė ne tik bendrą mokslinių tyrimų projektą (Rounddances – 19th century derived couple dances, liet. „XIX a. sukamieji poriniai šokiai”), bet ir galimybes paskatinti Lenkiją prisijungti prie UNESCO paskelbtos Nematerialaus paveldo konvencijos ratifikavimo.

Tarybos darbo ir jo sklaidos tobulinimas (išsamiau žr. 15 priedą):

    • iš esmės pertvarkyta Etninės kultūros globos tarybos interneto svetainė pagal LR Vyriausybės nustatytus reikalavimus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms, sukurtas patogesnis paieškai svetainės pavadinimas, atnaujinti pagrindiniai svetainės skyreliai;

    • sukurtos 7-ios google grupės (1 – skirta Tarybos nariams, 5 – atskirai kiekvienos regioninės tarybos nariams, 1 – bendra Tarybos ir regioninių tarybų nariams), padedančios Tarybos ir regioninių tarybų nariams operatyviai spręsti įvairius klausimus, užtikrinti informacijos cirkuliaciją tarp Tarybos ir regioninių tarybų.

II. REGIONINIŲ TARYBŲ VEIKLA 2009 M.



Tarybos regioninių padalinių veikla per visus 2009 metus vyko nenutrūkstamai.

Vis dėlto ir regioninės tarybos, įgyvendindamos savo metinius veiklos planus, susidūrė su tam tikromis problemomis: 1) šie Tarybos padaliniai neturi lėšų savo veiklai, dėl to ne visas regioninių tarybų 2009 m. plane numatytas priemones pavyko įgyvendinti; 2) nariams vis sudėtingiau atvykti į regioninės tarybos posėdžius – savo atstovus delegavusios visuomeninės organizacijos dažnai lėšų neturi, o ir valstybinės institucijos taupo, dažnai taip pat nesudaro galimybių savo atstovų atvykimui; 3) savivaldybėms nėra deleguota kultūros funkcija, dėl to jos ne visada reaguoja į regioninės tarybos prašymus ar pastabas; 4) regiono etninės veiklos analizei reikalingų duomenų rinkimas dažnai dubliuoja kitų valstybinių institucijų (Kultūros ministerijos, Liaudies kultūros centro ir kitų) veiklą; 5) regioninių tarybų nariams nėra suteiktas ekspertų statusas, regioninių tarybų vaidmuo per menkas, dėl to jos negali svariau prisidėti prie regiono kultūrinės politikos formavimo bei įgyvendinimo.

Regioninės tarybos 2009 metams pasirinko šiuos savo veiklos prioritetus:

  1. bendradarbiavimas su regiono bendruomenėmis skatinant etnokultūrinę veiklą (Aukštaitija, Dzūkija, Mažoji Lietuva);

  2. etnokultūrinio ugdymo plėtra regione (Aukštaitija, Suvalkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva);

  3. etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo skatinimas (Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Mažoji Lietuva);

  4. sukauptų regioninių vertybių saugojimas ir panaudojimas (Dzūkija);

  5. sakytinio ir dainuojamojo paveldo sklaida (Žemaitija);

  6. regiono etninio savitumo puoselėjimas (Aukštaitija, Dzūkija);

  7. tradicinių amatų ir verslų išsaugojimas bei populiarinimas (Dzūkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva);

  8. etninės kultūros pristatymas visuomenei (Aukštaitija, Dzūkija, Mažoji Lietuva).



Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba



Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Aukštaitijos taryba) 2009 m. planavo (išsamiau žr. 16 priedą):

  1. vykdant valstybines Etninės kultūros plėtros ir Pilietinio ir tautinio ugdymo programas, teikti ekspertines išvadas ir pasiūlymus, koordinuoti valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, besirūpinančių etnine kultūra Aukštaitijoje, veiklą;

  2. inicijuoti ir paremti etnokultūrinio ugdymo priemones, siekti etninės kultūros dalyko įvedimo į mokyklas, skleisti darbo su vaikais ir jaunimu patirtį;

  3. užtikrinti Aukštaitijos etninio savitumo išsaugojimą, parengti Aukštaitijos regiono tradicinės kultūros gyvųjų židinių ir vertingiausių etninės kultūros paveldo objektų sąrašą, jį paskleisti regiono savivaldybėse;

  4. rūpintis aktyvesne etninės kultūros sklaida – skleisti informaciją apie krašto etninę kultūrą per įvairias žiniasklaidos priemones, leidinius.

Aukštaitijos taryba 2009 m. daug dėmesio skyrė etninės kultūros ugdymo regione analizei, bendruomenių etnokultūrinės veiklos skatinimui (etnokultūrinių projektų rengimui, amatų centrų steigimui), regiono etninio tapatumo stiprinimui. Šios problemos svarstytos regioninės tarybos posėdžiuose ir įgyvendintos koordinuojant regione veikiančių valdžios institucijų, kultūros ir švietimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų etnokultūrinę veiklą.

Per ataskaitinį laikotarpį buvo surengti 4 posėdžiai – 3 išvažiuojamieji ir 1 nuotolinis, surengtas internetinio ryšio būdu (posėdžių protokolų santraukas žr. 17 priede). Posėdžių metu buvo:

  1. patvirtinti 2009 m. veiklos prioritetai ir planai;

  2. nutarta kreiptis į Etninės kultūros globos tarybą dėl regioninių tarybų ekspertų įtraukimo į etninės kultūros projektų vertinimo komisijų darbą;

  3. kreiptasi į Švietimo ministrą dėl Etninės kultūros ugdymo strategijos įgyvendinimo (žr. 18 priedą);

  4. pritarta prašymams steigti amatų centrus Anykščių arklio muziejuje, Utenos senojoje dvarvietėje, Molėtų kultūros centre, Biržų rajono Kirkilų kaimo bendruomenėje, Ukmergės senojoje dailės mokykloje, Zarasų rajono Antazavės dvare, Rokiškio turizmo informaciniame centre, Panevėžio rajono Upytės linų muziejuje.

Etninės veiklos koordinavimas Aukštaitijos regione. Koordinuojant etninės kultūros veiklą regione, daugiausia dėmesio kreipta į Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą, lokalinių tradicijų svarbą organizuojant tautines šventes, tradicinių aukštaitiškų amatų puoselėjimą. Bendradarbiauta su švietimo ir kultūros įstaigomis stiprinant etninės kultūros ugdymą. Tarybos sekretoriato darbuotoja Aukštaitijoje Vitalija Vasiliauskaitė ir Aukštaitijos tarybos nariai suteikė 36 konsultacijas – daugiausia dėl jaunimo etnokultūrinio ugdymo, tautinio paveldo produkto propagavimo, vietos tradicijų stiprinimo rengiant edukacinius projektus ir etnokultūrinius renginius. Išsamiau žr. 19 ir 20 priedus.

Renginiai, puoselėjantys Aukštaitijos regiono etninį tapatumą. Aukštaitijos taryba renginių, puoselėjančių regiono etninį tapatumą, surengė nedaug. Didžiausias numatytas renginys – Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirta konferencija apie aukštaitiškos tapatybės klausimus – nebuvo surengtas dėl lėšų stokos. Tačiau renginių, inicijuotų Aukštaitijos tarybos narių ir specialistės V.Vasiliauskaitės, buvo surengta nemažai. Išsamiau žr. 21 priedą.

Aukštaitijos etninės kultūros sklaida. Aukštaitijos tarybos nariai ir specialistė V.Vasiliauskaitė inicijavo ar dalyvavo rengiant 4 leidinius, surengė 3 paskaitas, 1 pranešimą, 1 interviu, dalyvavo dviejose LTV laidose, nuolat bendradarbiavo su regionine Aukštaitijos televizija, kuri parengė trumpus reportažus prieš tradicines kalendorines šventes (Užgavėnes, Velykas, Jonines, Vėlines, Kūčias), dalyvavo vienoje radijo laidoje. Išsamiau žr. 22 priedą.

Tarybos specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė atliko Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo 2003-2009 m. Aukštaitijos regione apžvalgą (išsamiau žr. 23 priedą). Aukštaitijos tarybos pastangomis pagal šią Programą buvo:

1) kasmet atliekamas regiono etninės kultūros projektų ir programų finansavimo monitoringas;

2) išanalizuota specialistų paklausa, etnokultūrinio ugdymo situacija švietimo įstaigose, folkloro kolektyvų, tradicinės kultūros židinių, tradicinių amatų, tradicinės architektūros, kulinarinio paveldo ypatumai;

3) sukurtos Etninės kultūros plėtros programos Jonavos, Joniškio, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų, Panevėžio miesto savivaldybėse, pradėta kurti Molėtų savivaldybėje;

4) pradėtos kurti regioninės etninės kultūros televizijos laidos „Etnos“;

5) buvo įkurtas Visagino kultūros centro edukacijos ir etninės kultūros padalinys;

6) Panevėžio kolegijoje atlikti regiono tautodailės tyrimai;

7) surengta regioninė mokslinė konferencija ir išleistas leidinys „Aukštaičių tapatumo paieškos“ (2006);

8) sukurtas Aukštaitijos herbas ir vėliava, patvirtinti LR Prezidento (2008);

9) inicijuotas tarmių išsaugojimo projektas;

10) išleisti leidiniai „Vakarų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra” (2008), „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“ (2009);

11) Aukštaitijos tarybos nariai buvo įtraukti į apskričių Kultūros ir meno tarybas, savivaldybių Etninės kultūros plėtros ar kultūros tarybas, veikė jose kaip ekspertai.

Aktyviau įgyvendinti Etninės kultūros plėtrios programą trukdė tai, kad: 1) nebuvo skirta lėšų regioninės tarybos veiklai; 2) regioninės tarybos siūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to ne visuomet savivaldybės, turinčios visišką savarankiškumą, į jas atsižvelgia; 3) savivaldos teisės aktai nenumato kultūros delegavimo funkcijos savivaldybėms; 4) specialistui Aukštaitijos regione tenka didžiulis krūvis, nes šis regionas labai didelis – apima 22 savivaldybes, 205 seniūnijas.

Dzūkijos regioninė etninės kultūros globos taryba



Dzūkijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Dzūkijos taryba) 2009 m. surengė 3 posėdžius, kurie, kaip ir ankstesniais metais, buvo organizuojami skirtingose regiono vietose: Varėnoje, Druskininkuose ir Lazdijuose. Posėdžiuose dalyvavo kviestiniai svečiai − atsakingi savivaldos darbuotojai, etninės kultūros specialistai, bendruomenių atstovai ir kt. (išsamiau žr. 24 priedą).

Dzūkijos taryba veikė siekdama įgyvendinti 2009 m. prioritetus Dzūkijos regione.

1. Bendruomenių etninės veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos, saugant regioninį savitumą, stiprinimas.

Šis klausimas buvo nagrinėjamas dviejuose Dzūkijos tarybos posėdžiuose. Aktyvių bendruomenių dėka tikėtinas geriausias rezultatas užtikrinant tradicijų tęstinumą, tarmių ir tradicinių amatų puoselėjimą. Su Pivašiūnų bendruomene paruoštas projektas dėl bendruomenės namų statybos, kuriuose būtų vykdoma veikla, skatinanti tradicinių amatų ir verslų puoselėjimą. Druskininkų savivaldybėje veikia 5 aktyvios bendruomenės, kurių veikla orientuota į etninę kultūrą. Vyko susitikimai su Alytaus rajono kaimo bendruomenėmis.

2. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas.

Šis klausimas buvo nagrinėjamas visuose Dzūkijos tarybos posėdžiuose. Regioninės tarybos tiksluose numatytas glaudesnis bendradarbiavimas su regiono savivaldybėmis siekiant atkreipti savivaldybių administracijų dėmesį į etninę kultūrą.

Varėnos rajone gausu etninės kultūros objektų ir tradicijų puoselėtojų. Didėjantis dėmesys tradicinių amatų demonstravimui, šventėse dalyvaujančių prekeivių atranka kelia organizuojamų renginių kokybę ir pritraukia vis daugiau lankytojų. Patrauklaus būdo pavyzdžiu, kaip pristatyti krašto tradicijas, galėtų būti pastaraisiais metais bene didžiausia Dzūkijos regiono švente tampanti „Grybų šventė“ Varėnoje, į kurią specialiai atvyksta vis daugiau svečių iš užsienio.

Įdomi etnokultūrinė veikla vyksta Druskininkuose, kur folkloro ansamblių pasirodymai žavi kurorto lankytojus. Yra parengta kurorto savaitgalių planai-programa, kurioje dominuoja etninė kultūra. Išleistas leidinys „Tradicinės kultūros vertybių sąvadas“.

Alytaus rajono savivaldybė atsižvelgė į Etninės kultūros globos tarybos rekomendacijas ir Kaziuko bei Karaliaus Mindaugo karūnavimo švenčių organizavimo dienas pakoregavo, kad jos nedubliuotų sostinėje vykstančių renginių. Alytaus rajono organizuotos šventės pavyko, dalyvavo daug liaudies meistrų ir daug šventės lankytojų. Šventėse vis dažniau demonstruojami amatai, simboliniuose seniūnijų kiemeliuose skamba gyva muzika.

Dauguose Karaliaus Mindaugo karūnavimo švenčių diena gali tapti didele populiaria regiono švente, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas tradicinių amatų, folkloro, papročių demonstravimui ir populiarinimui.

3. Tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo gaivinimas ir populiarinimas.

Šis klausimas buvo nagrinėjamas visuose trijuose tarybos posėdžiuose. Tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo gaivinimas ir plėtra – tai neatsiejama savivaldybių bendros kultūrinės veiklos dalis. Situacija šiuo klausimu nagrinėjama ir ieškoma sprendimų ne tik tose savivaldybėse, kuriose vyko Dzūkijos tarybos posėdžiai ir buvo pateikta informacija apie etninės kultūros veiklą, tradicijų puoselėjimą. Ši tema aktuali ir Birštono, Alytaus miesto bei rajono savivaldybėms. Miestų švenčių akcentais tampa liaudies meistrų mugės, amatų demonstravimas, folkloro pasirodymai.

Pradėtas tradicinių amatų centrų steigimas Dzūkijoje. Dzūkijos taryba pateikė rekomendacijas dėl centrų steigimo Dargužių ir Sukarepkos kaimuose (Varėnos r.) bei Pivašiūnuose (Alytaus r.). Druskininkuose egzistuoja šeimų amatai – Česnulių, Akstinų ir Dabrukų jaunieji šeimų nariai tęsia tėvų meninių amatų tradicijas. Druskininkų savivaldybė mato geras galimybes šiuolaikiniame kurorte puoselėti etnines tradicijas ir tradicinius amatus.

Tarybos specialistas Dzūkijos regionui Arvydas Švirmickas dalyvavo ruošiant Alytaus miesto senosios dalies pritaikymo strategiją: aptartos galimybės senoje miesto Nemuno gatvėje plėtoti tradicinius verslus ir amatus, svarstytos galimybės kurti menų inkubatorių, dailės galeriją.

Žemės ūkio ministerija Kūčių išvakarėse pakvietė dzūkes Vilniuje pristatyti dzūkų kulinarinį paveldą. Dzūkijos tarybos narė Laima Saviščevienė įtraukė į darbą Merkinės bendruomenės narius (kepė voveraites, grikines babkas, ruginę duoną, trynė spanguoles, virė kisielių, traukė iš rūsio vasaros gėrybes – bruknių uogienę, marinuotus baravykus, agurkėlius ir burokus) ir paruošė įspūdingą pristatymą.

Tęsiamos pradėtos tradicijos Trakuose: minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, Žolinės dieną į Trakų salos pilį sugužėjo senųjų amatų meistrai į „Amatų dienas“ – virš 30 amatininkų demonstravo 16 amatų (vieni meistrai ir amatai jau yra tapę tradiciniais Trakų istorijos muziejaus gyvosios istorijos renginiuose, kiti buvo pristatomi pirmą kartą).

Kitas įdomus projektas buvo vykdomas Trakų rajone. 2009 m. liepos – spalio mėnesiais Trakų rajono kultūros rūmų Tiltų filialas vykdė tautinės ir pilietinės savimonės, kraštotyros ir etninio paveldo puoselėjimo projektą „Tiltų krašto tradiciniai ir apeiginiai valgiai“. Ekspedicijų metu buvo filmuojami, fotografuojami, aprašomi Tiltų krašto valgių gamybos receptai (visa medžiaga sudėta į tris atskirus DVD formato filmus). Visuomenei projektas buvo pristatytas spalio 10 d. Trakų rajono kultūros rūmų Tiltų filiale šventės „Rudens gėrybių kraitė“ metu.

Tarbos specialisto Dzūkijos regionui Arvydo Švirmicko pastebėjimu, organizuojant tradicinių amatų šventes regionuose reikėtų derintis prie respublikinių renginių ir nekurti konkurencijos tarp renginių organizatorių, nes kol kas nėra tiek amatininkų ir liaudies meistrų, kad vienu metu jie galėtų dalyvauti keliuose renginiuose. Reikėtų sudaryti renginių dalyviams (meistrams, folkloro atlikėjams) palankesnes sąlygas dirbinių realizavimui ar pasirodymams. Tikslinga būtų turėti didžiųjų švenčių ar svarbesnių tradicinių renginių kalendorių ir viešai jį skelbti metų pradžioje, kad meistrai galėtų ruošti darbus ir planuoti laiką, mažesni miestai galėtų prisitaikyti prie didesnių ir kokybiškiau organizuoti savo renginius.

4. Etninės kultūros pristatymas visuomenei (svarba kuriant Lietuvos įvaizdį).

Buvo tęsiamos dzūkiško suvenyro paieškos. Suorganizuotas seminaras „Dzūkiškas suvenyras“ (kaip sudedamoji dalis tautodailininkų Dzūkijos skyriaus projekto „Dzūkiškas suvenyras. Seminaras, kūryba, paroda“), kuriame pranešimus apie Dzūkiją reprezentuojantį dirbinį skaitė Dzūkijos tarybos pirmininkė O. Drobelienė, Tarybos specialistas Dzūkijos regionui A. Švirmickas. Nors ir buvo suorganizuotos kelios parodos ir konkursai, bet šis seminaras parodė, kad kol kas dzūkiškas suvenyras egzistuoja tik teoriniame lygmenyje.

Alytaus rajono savivaldybė surado galimybes krašto simbolio sukūrimui. Rugsėjo – spalio mėnesiais vyko susitikimai su Alytaus rajono meru Algirdu Vrubliausku, pavaduotoju Gediminu Krasausku, kultūros skyriaus vedėja Virginija Mačiuliene. Buvo aptarti galimo simbolio objektai, tinkamos medžiagos, ryšys su tradicijomis. Išrinktas pagrindinis objektas – „Dainuvė“. Nutarta Alytaus rajono simbolį gaminti iš keramikos, rekomenduotas dailininkas keramikas Evaldas Grinius. Alytaus krašto suvenyras-simbolis bus pagamintas ir pradėtas platinti 2010 pirmame ketvirtyje.

Kartu su Totorių bendruomene buvo paruoštas Alytaus rajono dalies lankytinų vietų žemėlapis. 2010 m. bus pastatyti keturi stendai su žemėlapiu, kuriame nurodytos lankytinos vietos akcentuojant totorių bendruomenės kultūrinį paveldą.

Vyko pasitarimai ruošiantis minėti Žalgirio mūšio metines. Aptarta renginio kultūrinė programa.

Dzūkijos taryba daug dėmesio skyrė Lietuvos tūkstantmečio renginių regiono savivaldybėse programoms. Deja, sunkmečio laikas koregavo planuotus sumanymus ir tokios idėjos kaip „tūkstantmečio ąžuolynas“ liko neįgyvendintos. Nepavyko išleisti ir planuotų kultūros leidinių.

5. Etnokultūrinio ugdymo plėtra regione.

Per Dzūkijos tarybos posėdžius buvo apgailestaujama, kad švietimo sistemoje skiriamas per mažas dėmesys etninei kultūrai. Lazdijų savivaldybė rūpinasi, kad meninis auklėjimas būtų tęstinė programa ir meno pažinimas, prasidėjęs ikimokyklinio ugdymo įstaigose, turėtų tęstinumą bendrojo lavinimo mokyklose. Druskininkuose tik vienoje mokykloje ir dviejuose darželiuose vyksta etninės kultūros pamokėlės, dar tik planuojamas etninės pakraipos dalykų atsiradimas dailės mokykloje.



Suvalkijos (Sūduvos) regioninė etninės kultūros globos taryba



Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos taryba (toliau – Suvalkijos (Sūduvos) taryba), vadovaudamasi 2009 m. Tarybos veiklos plano strateginės veiklos kryptimis ir uždaviniais, atliko eksperto, konsultanto ir patarėjo vaidmenį Suvalkijos (Sūduvos) etnografiniame regione – teikė konsultacijas krašto amatininkams, tautodailininkams, kultūros darbuotojams, pedagogams tradicinių amatų ir tautodailės klausimais, rengė konsultacijas etnografinio krašto tautinio kostiumo kūrėjams ir folkloro kolektyvams, konsultavo folkloro kolektyvų narius ir vadovus etninės kultūros muzikinės raiškos ir repertuaro klausimais.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba 2009 m. pagrindinį dėmesį skyrė etninės kultūros, tautinio tapatumo ir savimonės stiprinimui, tradicinių amatų gaivinimui ir plėtrai, tradicinės architektūros rekomendacijų populiarinimui Sūduvos etnografiniame regione.

Regioninė taryba 2009 m. surengė 4 posėdžius, iš jų vieną – išvažiuojamąjį (žr. 25 priedą).

Dirbta šiomis kryptimis:

1. Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas bei tautinės savimonės puoselėjimas.

Suvalkijos (Sūduvos) taryba, remdamasi Etninės kultūros plėtros valstybine programa, glaudžiai bendradarbiavo su krašto kultūros ir švietimo institucijomis ir organizacijomis skatindama aktyvinti etninės kultūros plėtrą.

Regioninės tarybos nariai A.Papievienė, V.Daniliauskas, R.Vasaitienė, bendradarbiaudami su Šakių rajono savivaldybe, seniūnijomis ir bendruomenėmis, rengė inicijavo ir koordinavo etninės kultūros veiklą. Įspūdinga regioninės tarybos narės Nijolės Skinkienės (Vilkaviškio kultūros centro etnografės, „Sūduvių“ ansamblio vadovės) veikla. Įsimintina visa J.Basanavičiaus sodybos muziejaus darbuotojų parengta kultūrinė, edukacinė veikla. Regioninės tarybos narė A.Razmislavičienė (Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė) papildė ir tęsė 2 ilgalaikes etninės kultūros gyvosios sklaidos programas, parengė 4 naujas edukacines kalendorinių švenčių programas. Reikšmingi regioninės tarybos narės O.B.Surdokienės (Marijampolės savivaldybės kultūros centro etninės kultūros specialistės) darbai – jos iniciatyva, bendradarbiaujant su savivaldybe ir bendruomenėmis, buvo įgyvendintos edukacinės programos moksleiviams ir mokytojams „Ornamento panaudojimas“ ir „Velykų belaukiant“. R.Januškienė, įgyvendindama regioninės tarybos 2009 m. veiklos planą, Kalvarijos savivaldybėje organizavo etninės kultūros renginius, kalendorines šventes, tautodailės ir tradicinių amatų parodas, bendradarbiavo ir talkino LLKC specialistams filmuojant krašto velykų papročius rengiamam filmui „Lietuvių kalendorinės šventės“, įrašė ir išleido Brukų folkloro ansamblio „Brukinyčia“ kompaktinę plokštelę. Regioninės tarybos narė A.Jankeliūnienė (Kalvarijos bibliotekininkė) įgyvendino edukacinius renginius, seminarus ir teorines praktines popietes moksleiviams, pedagogams ir kultūros darbuotojams.

Išsamiau žr. 26 priedą.



2. Tradicinių amatų ir tautodailės plėtra bei populiarinimas.

Regioninės tarybos nariai, siekdami palaikyti gyvybingus ir gaivinti nykstančius tradicinius amatus bei liaudies dailės tradicijas regione, aktyvindami Sūduvos krašto menininkus dalyvauti šalies tradicinių amatų gaivinimo ir tautodailės kūrybiniuose procesuose, rengė diskusijas ir konsultacijas, seminarus ir parodas. Buvo surengti aptarimai ir konsultacijos parodų organizatoriams bei dalyviams Prienuose, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Šakiuose. Savivaldybės ir kūrybinės organizacijos buvo skatinamos palaikyti tradicines ir rengti temines krašto etninę kultūrą reprezentuojančias tautodailės ir tradicinių amatų parodas.

Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai aktyviai dalyvavo rengiant per dešimtį tautodailės ir tradicinių amatų parodų, sėkmingai dalyvavo konkursinėje „Aukso vainiko“ tautodailės parodoje. Išskirtinio dėmesio nusipelno regioninės tarybos nario, Lukšių seniūno V.Cikanos inicijuoti ir įgyvendinti etninės kultūros renginiai Zyplių dvare, kurio kultūrinė erdvė suteikia galimybę vykdyti pažintinę, tiriamąją, švietėjišką veiklą. Marijampolės kultūros centre regioninės tarybos narės O.B.Surdokienės iniciatyva buvo surengtos 5 Marijampolės krašto tautodailininkų personalinės parodos, atrankinės krašto tautodailės parodos – „Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui“ ir Marijampolės apskrities „Aukso vainiko“ parodos. Edukacines programas įvairaus amžiaus lankytojams sėkmingai tęsė Mažosios audimo artelės moterys. Regioninės tarybos narė A.Mickevičienė (Vilkaviškio krašto muziejaus specialistė) organizavo seminarus, edukacines pamokėles, amatų šventes.

Išsamiau žr. 27 priedą.



3. Bendradarbiavimas su lietuviais etninėse žemėse.

Regioninė taryba glaudžiai bendradarbiavo su Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, Punsko valsčiaus administracija ir lietuvių namais. Punskiečiai nuolat kviečiami ir dalyvauja Sūduvos krašte rengamuose etninės kultūros renginiuose, o regioninės tarybos rekomenduoti ir deleguoti tautodailininkai ir amatininkai – Žolinių šventėje Punske.

Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba



Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Žemaitijos taryba) 2009 m. surengė 4 posėdžius: trys iš jų vyko Telšiuose, vienas – Kelmėje (išsamiau žr. 28 priedą).

Žemaitijos taryba dirbo šiomis kryptimis:

1. Žemaitijos etninio savitumo išsaugojimas ir sklaida.

Tarybos specialistė Žemaitijos regionui Sigita Darienė atliko apklausą, kiek regiono savivaldybių turi etninės kultūros specialistų (žr. 29 priedą). Apklausa rodo, kad tik 7-iose savivaldybėse iš 18-os yra etninės kultūros specialistas.

Žemaitijos tarybos nariai dalyvavo įvairiuose renginiuose, prisidėjo prie jų surengimo (išsamiau žr. 30 priedą). Linksmiausia tradicinė kalendorinė šventė – Užgavėnės – vyksta daugelyje Žemaitijos regiono vietovių. Regioninės tarybos narės Aldonos Kuprelytės ir Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos or­ga­ni­zuo­jama Užgavėnių šven­tė Plateliuose dėl sa­vo ori­gi­na­lu­mo ir iš­skir­ti­nu­mo buvo įver­tin­ta tarp­tau­ti­niu ly­giu – Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nis par­kas buvo pri­pa­žin­tas pa­trauk­liau­sia Lie­tu­vos vie­to­ve būtent dėl iš­sau­go­tų uni­ka­lių Už­ga­vė­nių tra­di­ci­jų ir pel­nė spe­cia­lų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pri­zą Eu­ro­pos tu­riz­mo fo­ru­me, vy­ku­sia­me Pran­cū­zi­jo­je.

Žemaitijos tarybos iniciatyva kovo 28-29 d. Lietuvos televizijos laidos „Gyvenimo ratu“ kūrybinė grupė su laidos autore ir vedėja Zita Kelmickaite Tryškiuose nufilmavo tautodailininką, medžio drožėją Praną Dužinską, Kaunatave – Rūtą Burniauskienę, pademonstravusią žemaitiškų valgių gamybą, Tučių kaime – sentikę Iriną Jakovlevą, parodžiusią, kaip gaminami ir ant pečiaus rinkių kepami ,,bulbiešnikai”.

Regioninės tarybos kvietimu profesionalus fotomenininkas iš Vilniaus Arūnas Baltėnas, sukaupęs vertingą archyvą apie senuosius amatus puoselėjančius meistrus, atvyko į Žemaitiją ir fotografavo: Ryškėnų kaime (Telšių r.) – klumpdirbį Juozą Ročį (84 m.) ir jo buitį, dirbtuves; Tučių k. (Telšių r.) – sentikę Iriną Jakovlevą, patiekalo ,,bulbiešnikai” gamybos procesą; Raudėnuose (Šiaulių r.) – Jurginių šventę, Žemaičių Kalvarijos atlaidus, Gargžduose – kalėdaičių kepimą, Plateliuose – Užgavėnes, Purplių kaime (Laižuvos sen.) – liaudies menininkės tapytojos Valės Engelmanienės kūrybos procesą, buitį; Pievėnų bažnyčioje (Mažeikių r.) – Velykų „žydus“ ir kt.

Balandžio 24-26 d. Telšių rajono savivaldybės atstovai dalyvavo Europos partnerių tinklo Vokietijos Basumo mieste rengiamoje regioninėje mugėje „AktiBa“ turėdami tikslą pristatyti Žemaitijos regioną, žemaičių kultūrą, etnines tradicijas. Telšių rajono savivaldybės administracijos prašymu, Žemaitijos taryba tarpininkavo rengiant šį pristatymą.

Regioninės tarybos nariai tarpininkavo rengiant II Žemaičių festivalį, gausų įspūdingais reginiais ir renginiais, kuris vyko birželio 13 ir 14 dienomis Žemaitijos sostinėje Telšiuose.

Žemaitijos tarybos narė Lidija Joana Pranienė už nuoširdų ir aktyvų darbą puoselėjant Šiaulių apskrities kraštotyrinį judėjimą, populiarinant ir aktyvinant meno mėgėjų kolektyvų veiklą Šiaulių mieste buvo apdovanota Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklu „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“.

2. Tradicinių amatų ir tautodailės išlikimo globa bei populiarinimas.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produktų įstatymą, Žemaitijos taryba teikė konsultacijas bei metodinę pagalbą dėl tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų bei tradicinių amatų meistrų sertifikavimo.

Žemaitijos taryba 2009-09-24 apsvarstė ir pritarė Kelmės rajono savivaldybės „Tradicinių amatų centro kūrimas“ projektiniam pasiūlymui, 2009-12-08 posėdyje – pritarė trims projektiniams pasiūlymamas dėl amatų centrų įkūrimo: Kretingoje, Šiaulių rajone ir Žemaitijos nacionalinio parko, Platelių dvaro sodybos teritorijoje.

Buvo sertifikuoti šių Žemaitijos meistrų-tautodailininkų gaminiai ir dirbiniai: Kretingos rajone – Alioyzo Pociaus (Užgavėnių kaukės, prieverpstės, šaukštai, cukrinės, druskinės, dubenys), Antano Lubio (koplytstulpiai, skulptūros, koplytėlės, padėklai, karnizai, prieverpstės, šaukštai, kryžiai, paveikslų bei veidrodžių rėmai, antlangės) ir Adolfo Andriejaus Viluckio (skulptūros ir Užgavėnių kaukės), Plungės rajone – Vaivos Jundulaitės (audiniai) ir Artūro Platakio (kalvystė).

Žemaitijos tarybos posėdyje 2009-12-08 buvo nutarta parengti rezoliuciją Etninės kultūros globos tarybai dėl Tautinio paveldo objekto sertifikavimo (žr. 31 priedą).

Regioninės tarybos iniciatyva, žemaičiai medžio drožėjai dalyvavo Vilniuje surengtoje respublikinėje medžio skulptūrų parodoje-konkurse ,,Šventieji ir piligrimai“, konkurso nugalėtoju tapo žemaitis tautodailininkas iš Tryškių Pranas Dužinskas, dėl kurio dalyvavimo laureatų paskelbimo ir apdovanojimo šventėje tarpininkavo Žemaitijos tarybos narė Danutė Mikienė.

Žemaitijos tarybos iniciatyva respublikinis konkursinis liaudies meno parodos atidarymas, nominacijos ,,Geriausias liaudies meistras“ laureatų paskelbimas ir „Aukso vainiko“ įteikimas įvyko sausio 6 d. Žemaitijos regione – muziejuje ,,Alka“ (šventės organizatoriai – Telšių rajono savivaldybės kultūros centras).

Regioninės tarybos narės Danutės Mikienės iniciatyva, lapkričio 21 d. Žemaitės dramos teatre įvyko žymaus Žemaitijos krašto medžio drožėjo Adomo Kvaso 85-erių metų jubiliejaus paminėjimas, kurį organizavo Tarybos sekretoriato specialistė Žemaitijos regionui Sigita Dacienė ir Telšių rajono savivaldybės kultūros centras.

3. Etninės kultūros ugdymas regione.

Tarybos specialistė Žemaitijos regionui Sigita Dacienė atliko apklausą, kaip vyksta etnokultūrinis ugdymas Žemaitijos bendrojo lavinimo mokyklose (žr. 32 priedą). Apklausa rodo, kad etninės kultūros pasirenkamo dalyko mokoma tik 4-iose Žemaitijos mokyklose (Kretingos Pranciškonų gimnazijoje, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje, Šiaulių r. Raudėnų pagrindinėje mokykloje ir Telšių „Ateities“ vidurinėje mokykloje), kai kuriose kitose mokyklose vyksta neformalusis etninės kultūros ugdymas.

Tarpininkaujant Žemaitijos tarybai, Šiaulių ,,Saulėtekio“ vidurinės mokyklos ir ,,Aušros“ muziejaus parengtame projekte ,,Paveldas – pilietis – tauta“ dalyvavo NVJO ,,Obuolys“ (veikia prie Telšių miesto Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Kaunatavos filialo). Projekto tikslas – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo sklaida. Moksleiviai pagal parengtą klausimyną aprašė vietos architektūrą, vietovardžius, čia gyvenančius žmones, kaime gimusių žymesnių žmonių biografijas.

Regioninė taryba bendradarbiavo su regiono kultūros ir švietimo institucijomis, tarpininkavo rengiant Žemaitijos regioninio turo atrankas į Respublikinį vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos konkursą „Tramtatulis“.

Žemaitijos taryba tarpininkavo ir teikė pasiūlymus Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio ,,Čiučiuruks“ vadovei Ritai Macijauskienei įgyvendinant projektą ,,Folkloro raiškos formos laiko istorijoje“. Projekto tikslas – atnaujinti kolektyvo narių tautinius kostiumus, išleisti Žemaičių krašto vaikų tautinio kostiumo bukletą, aktyvinti ansamblio ,,Čiučiuruks” koncertinę veiklą siekiant kolektyvo meninio lygio augimo bei atlikimo autentiškumo.

Regioninės tarybos narės Jolantos Kaleckienės iniciatyva, Mažeikių kultūros centro vaikų folkloro kolektyvui ,,Alksniukai“ (vad. Dainora Petrikienė) buvo pasiūti tautiniai rūbai, nupirkti muzikos instrumentai.

Žemaitijos tarybos narė Virginija Rudavičienė dalyvavo Palangoje surengtos konferencijos ,,Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos įgyvendinimo lūkesčiai“ diskusijose.



MAŽOSIOS LIETUVOS regioninė etninės kultūros globos taryba



Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba (toliau – Mažosios Lietuvos taryba), vykdydama 2009 metų veiklos planą, daugiausia dėmesio skyrė šiems prioritetams: etninės kultūros žinių sklaidai regiono švietimo įstaigų vidurinio mokslo grandyse, bendruomenių etninės veiklos skatinimui, gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių tęstinumo užtikrinimui, etninės kultūros pristatymui ir reprezentavimui.

Regioninės tarybos nariai Elena Matulionienė, Valerija Jankūnaitė, Regina Jokubaitytė nuolat konsultuoja regiono kultūros įstaigas, mokyklas, folkloro kolektyvus Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo, tautodailės, kalendorinių švenčių bei papročių, tradicinių amatų, muzikinio folkloro perteikimo klausimais.

Per ataskaitinį laikotarpį Mažosios Lietuvos taryba surengė tris posėdžius, visi jie vyko Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre (išsamiau žr. 33 priedą).

Dirbta šiomis kryptimis:

1. Etninės kultūros žinių sklaida regiono švietimo įstaigų vidurinio mokslo grandyse.

Mažosios Lietuvos taryba, vykdydama ilgalaikę Pilietinio ir tautinio ugdymo programą, inicijavo ir rėmė mokyklų bendruomenių kuriamus ir įgyvendinamus pilietinio bei tautinio ugdymo projektus, aktyviai bendradarbiavo su regiono savivaldybių švietimo skyriais bei mokyklomis. Regioninės tarybos nariai konsultavo, teikė rekomendacijas dėl kultūros ir švietimo įstaigų organizuotų edukacinių projektų ir programų (išsamiau žr. 34 priedą).

Lapkričio 20 d. Mažosios Lietuvos tarybos posėdyje buvo nutarta siūlyti Etninės kultūros globos tarybai toliau daryti žygius dėl etninės kultūros dėstymo bendrojo lavinimo mokyklose. Regioninės tarybos nariai gruodžio 17 d. Palangoje dalyvavo pasitarime „Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos įgyvendinimo lūkesčiai“.

2009 metais regione susikūrė dar vienas vaikų folkloro ansamblis – „Priekulės pūtikai“ (vadovas Jonas Kavaliauskas), kurio dalyviai mokomi groti tradiciniais piemenų pučiamaisiais instrumentais.

2. Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas.

Vienas iš Mažosios Lietuvos tarybos veiklos prioritetų – gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų globos priemonių kūrimas regione. Šiais klausimais vyko konferencijos, seminarai, ekspedicijos (išsamiau žr. 35 priedą).

Balandžio 29 d. posėdyje Mažosios Lietuvos taryba nutarė prisidėti prie projekto, kuriuo siekiama fiksuoti ir išsaugoti senąsias liuteroniškas kapinaites, kurį vykdo Klaipėdos universiteto mokslininkai. Posėdžio metu buvo surengta konferencija „Klaipėdos krašto archyvo po atviru dangumi lobiai“.

4. Krašto etnokultūrinių tradicijų plėtra.

Regioninės tarybos nariai dalyvavo ir inicijavo renginius, projektus, kuriuose atsispindėjo Mažosios Lietuvos tradicijos, istoriniai įvykiai, kraštui nusipelniusių žmonių pagerbimas, tradiciniai amatai ir kulinarinis paveldas, teikė konsultacijas ir rekomendacijas (žr. 36 priedą).

Lapkričio 20 d. Mažosios Lietuvos tarybos posėdyje buvo aptartas seminaro „Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų ir meistrų, tradicinių mugių sertifikavimas“ organizavimas (kartu su Žemės ūkio ministerija).

Šiame posėdyje taip pat buvo nutarta skatinti regiono kultūros ir švietimo įstaigas organizuoti Mažajai Lietuvai reikšmingų datų – Tilžės akto ir Klaipėdos krašto dienos – paminėjimą ir įprasminimą.

III. VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ ir TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS



Tarybos priedermė – koordinuoti dviejų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybinių ilgalaikių programų įgyvendinimą: 1) kartu su LR Kultūros ministerija – Etninės kultūros plėtros valstybinę programą (Žin., 2003, Nr. 60-2725); kartu su Švietimo ir mokslo ministerija – Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą (Žin., 2006, Nr. 102-3939).

Taryba taip pat dalyvauja įgyvendinant Tautinio paveldo produktų įstatymą (Žin., 2007, Nr. 77-3043) ir jo įgyvendinimo poįstatyminius aktus, tarp kurių yra Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2008-2015 metų programa (Žin., 2008, Nr. 90-3601).



ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖ PROGRAMA



Taryba 2003-2009 m. padėjo Kultūros ministerijai koordinuoti Etninės kultūros plėtros valstybinės programo įgyvendinimą (išsamiau apie šios programos įgyvendinimą 2009 metais žr. 37-39 prieduose, visos Programos įgyvendinimo 2003-2009 metais suvestinę žr. 40-41 prieduose).

Konkretūs Tarybos veiksmai 2009 m. įgyvendinant Programą:

Priemonės 3.2; 3.5; 5.2. Taryba ataskaitiniais metais analizavo savivaldybių parengtus projektus dėl tradicinių amatų centrų steigimo etnografiniuose regionuose, rekomendavo atrinktuosius projektus remti (numatytus steigti Anykščių arklio muziejuje, Utenos senojoje dvarvietėje, Molėtų kultūros centre, Biržų rajono Kirkilų kaimo bendruomenėje, Ukmergės senojoje dailės mokykloje, Zarasų rajono Antazavės dvare, Rokiškio turizmo informaciniame centre, Panevėžio rajono Upytės linų muziejuje, Varėnos rajono Dargužių ir Sukarepkos kaimuose, Pivašiūnuose, Kelmės rajone, Kretingoje, Šiaulių rajone, Platelių dvaro sodybos teritorijoje). Regionines tarybas aptarnaujantys Tarybos sekretoriato specialistai teikė pagalbą rengiantiems paraiškas dėl tradicinio amato sertifikavimo, taip pat rengiantiems tradicinių amatų puoselėjimo projektus paramai iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų gauti.

Priemonė 3.9.7. Tarybos užsakymu 2009 m. pabaigoje buvo pradėta rengti „Tautinio ir pilietinio karių ugdymo programa“.

Priemonė 3.17. Toliau buvo rūpinamasi tradicinių mugių atgaivinimo bei tolimesnės plėtros galimybėmis. Tarybos posėdyje 2009-01-28 buvo patvirtintos „Tradicinių mugių atrankos principų ir kriterijų rekomendacijos“, kurios buvo pateiktos Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo produktų skyriui. Regioninėms taryboms patarta nedubliuoti sostinės renginių, ieškoti, gaivinti ir plėtoti savitas krašto prekymečių tradicijas.

Priemonė 2.2. Regioninių tarybų nariai dalyvavo rengiant bylas Nematerialaus kultūros paveldo registrui.

Priemonė 3.8. Tarybos iniciatyva buvo parengtos ir išleistos etnoarchitektūros rekomendacijos atskirai kiekvienam etnografiniam regionui (2009 m. buvo išleistas paskutinis šeštasis leidinys Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra), kurios yra naudingos tiek rajonų architektams, tiek seniūnams bei norintiems remontuoti senus statinius, tiek statantiems naują būstą. Tarybos posėdyje 2009-01-28 buvo apsvarstytas Saugomų teritorijų departamento parengtas „Statybų saugomose teritorijose regioninių architektūrinių reglamentų aprašas“ su griežtesniais reikalavimais etnografiškumui. Taryba 2009-12-22 su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutu pasirašė neterminuotą sutartį dėl bendradarbiavimo plėtojant instituto sukurtą Lietuvos architektūros paveldo svetainę www.autc.lt, išskiriant joje etnoarchitektūrinį paveldą (Taryba finansavo šios srities programavimo darbus).



ILGALAIKĖ PILIETINIO IR TAUTINIO UGDYMO PROGRAMA



LR Seimas 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 patvirtino Ilgalaikę pilietinio ir tautinio ugdymo programą (Žin., 2006, Nr. 102-3939), kurią kuruoja Švietimo ir mokslo ministerija (Programa veiks iki 2011 m.). Nemažai projektų, teikiamų šiai programai, yra etnokultūrinio pobūdžio. Taryba yra viena iš Programos koordinatorių, kaip atsakingas vykdytojas ji nurodyta prie įgyvendinimo priemonių 2.3, 3.1, 6.1. 6.2.

Priemonė 2.3. (Inicijuoti ir remti mokyklų, mokinių, studentų ir jaunimo organizacijų projektus). Taryba 2009 m., kaip ir ankstesniais metais, prisidėjo prie šios priemonės įgyvendinimo dalyvaudama Programos nacionalinės koordinavimo tarybos darbe (dalyvavo Tarybos nariai I. Seliukaitė ir L. Klimka) bei Programai įgyvendinti reikalingų priemonių inicijavimo ir vertinimo darbo grupėje (dalyvavo L. Klimka).

Priemonė 6.1. (Inicijuoti ir remti pilietinio ir tautinio ugdymo nacionalinius tyrimus bei dalyvauti tarptautiniuose tokio pobūdžio tyrimuose. Tyrimų pagrindu rengti rekomendacijas pilietiniam ir tautiniam ugdymui tobulinti). Taryba iš dalies įgyvendino šią priemonę 2009 m. gruodžio 9 d. savo lėšomis užsakydama tyrimą „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“.



tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimas



2007 m. LR Seimas priėmė Tautinio paveldo produktų įstatymą (Žin., 2007, Nr. 77-3043), kuriuo siekiama plėtoti tradicinius amatus bei paslaugas, užtikrinti nacionalinių gyvūnų ir augalų veislių išsaugojimą. Atskirų priemonių įgyvendinimą čia koordinuoja ir Etninės kultūros globos taryba.

Įgyvendinant Tautinio paveldo produktų įstatymą, yra numatyta steigti tradicinių amatų centrus pagal Kaimo plėtros programą, kurią koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Todėl Taryba įpareigojo savo specialistus etnografiniuose regionuose ne tik domėtis tradicinių amatų padėtimi kaimo gyvenvietėse, sudaryti meistrų sąrašus, numatyti galimas centrų lokalizacijas, bet ir teikti konsultacijas bei rekomendacijas dėl paramos tokiai veiklai.

Buvęs Tarybos pirmininkas prof. dr. Libertas Klimka dalyvavo Tautinio paveldo produktų tarybos, Tradicinių gaminių sertifikavimo, Tradicinių veislių augalų, gyvūnų ir jų produktų sertifikavimo, Tradicinių paslaugų, mugių, amatų mokymo programų sertifikavimo, tradicinių meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisijų darbe.

Įgyvendinant Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2008-2015 metų programą (Žin., 2008, Nr. 90-3601), Taryba parengė ir 2009-01-28 patvirtino „Tradicinių mugių atrankos principų ir kriterijų rekomendacijas“, taip pat 2009 metais teikė pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei dėl tradicinių mugių išsaugojimo ir puoselėjimo Vilniaus mieste.

IV. TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI 2009 M.



Etninės kultūros globos tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai įgyvendinami vykdant valstybės biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“.

Šiai programai vykdyti 2009 metų pradžiai Tarybos išlaidų sąmatoje patvirtinta 533,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui – 268,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokoms – 83,0 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms – 265,0 tūkst. Lt (nepaprastosioms išlaidoms lėšų neskirta). Lyginant su 2008 m., Tarybos asignavimai 2009 m. pradžioje sumažėjo 16 %. Dėl to Taryba atsisakė nuo 2009 m. sausio 1 d. patvirtinto naujo etato, sumažino 35 % išlaidas prekių ir paslaugų naudojimui, iš jų 42 % – ryšių paslaugoms, 23 % – komandiruotėms, 51 % – kvalifikacijos kėlimui, 89 % – apmokėjimui samdomiems ekspertams ir konsultantams.

Pagal Finansų ministerijos 2009 m. kovo 26 d. nurodymą Nr. (2.33-01)-6K-0903229, Tarybos 2009 m. asignavimai buvo sumažinti dar 16 % – liko tik 438,0 tūkst. Lt asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui – 232,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo įmokoms – 71,7 tūkst. Lt, kitoms išlaidoms – 127,4 tūkst. Lt (sumažinus 29 % – ryšių paslaugoms, 47 % – komandiruotėms, 50 % – kvalifikacijos kėlimui, 30 % – apmokėjimui samdomiems ekspertams ir konsultantams).

Per 2009 metus Tarybos sekretoriato darbuotojų darbo užmokestis buvo sumažintas 30 %: I ketvirtyje – 10 %, III ketvirtyje – dar 20 %. Papildomos finansinės problemos susidarė pasikeitus Tarybos pirmininkui: atsiskaitant su buvusiu pirmininku Libertu Klimka paaiškėjo, kad per pastaruosius trejus metus jis nebuvo išnaudojęs jam priklausančių atostogų, todėl Taryba privalėjo jas kompensuoti – iš viso 9200 Lt (įskaitant ir socialinio draudimo įmokas). Šių lėšų Tarybos 2009 m. biudžete trūko, dėl to Taryba raštu 2009-12-02 Nr. S-62 kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama tą sumą skirti papildomai, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė. Dėl to buvo neišmokėtas atlyginimas už gruodžio mėn. Tarybos pirmininkei Daliai Urbanavičienei (2166,20 Lt), į 2010 m. buvo nukeltas socialinio draudimo mokestis 2325,47 Lt ir pajamų mokestis 2439,42 Lt.

2009 metų eigoje paprastųjų išlaidų ekonomija 0,7 tūkst. Lt perkelta į nepaprastąsias išlaidas ilgalaikiam nematerialiam turtui įsigyti (antivirusinės programos NOD 32).

2009 m. institucijos poreikiams išleista 437,8 tūkst. Lt (100 % gautų asignavimų). Etatinių darbuotojų darbo užmokesčiui išleista 232,0 tūkst. Lt, socialinio draudimo išlaidoms – 71,7 tūkst. Lt. Kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms sudarė 127,4 tūkst. Lt, iš jų Tarybos narių ir ekspertų veiklai apmokėti išleista 16,8 tūkst. Lt, ryšių paslaugoms – 4,9 tūkst. Lt, komunalinėms paslaugoms ir patalpų nuomai – 54,8 tūkst. Lt, komandiruočių išlaidoms (transporto, apgyvendinimo ir kitos komandiruotės išlaidos) – 5,9 tūkst. Lt, raštinės prekėms, inventoriui ir kt. prekėms įsigyti – 23,5 tūkst. Lt, spaudiniams – 1,0 tūkst. Lt, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui – 0,4 tūkst. Lt, autorinėms sutartims – 12,1 tūkst. Lt, kitoms paslaugos, kuriomis buvo naudotasi, siekiant užtikrinti įstaigos veiklą – 8,0 tūkst. Lt.

2009 m. pabaigoje biudžeto lėšų likutis Tarybos atsiskaitomoje sąskaitoje sudarė 9,73 Lt. Lėšos pervestos į valstybės biudžetą 2009 m. gruodžio 31 d.

2009 m. vykdant valstybės biudžeto programą Etninės kultūros valstybinė globa, lėšos panaudotos pagal paskirtį. Tarybos 2009 m. finansinė ataskaita bei programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijų vykdymo ataskaita pateikta Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei.

IŠVADOS



1. Kolegiali Tarybos veikla 2009 metais vyko mažiau kaip penkis mėnesius – nuo metų pradžios iki balandžio 14 d. (veikiant senosios kadencijos Tarybai) ir nuo lapkričio 20 d. iki metų pabaigos (veikiant naujosios kadencijos Tarybai, pirmininkaujant D.Urbanavičienei). Dėl to Taryba buvo nepajėgi įgyvendinti visus 2009 metams suplanuotus uždavinius.

2. Per 2009 metus įvyko 5 Tarybos posėdžiai (vietoj įprastų ne mažiau kaip 10-ies posėdžių per metus), buvo atliktos 5 ekspertizės, išleisti 3 leidiniai (vienas iš jų – elektroninis); Tarybos padaliniai – regioninės tarybos – surengė 18 posėdžių (Aukštaitijos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Žemaitijos tarybos – po 4-is, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos tarybos – po 3-is posėdžius).

3. Įgyvendinant Tarybos veiklos tikslus ir uždavinius pagal valstybės biudžeto programos Etninės kultūros valstybinė globa strateginį 2009 m. veiklos planą, buvo atlikti šie uždaviniai:

  • 1-asis uždavinys (Padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą) – įvairiais aspektais apima visus sekančius uždavinius, tad iš dalies jis buvo įgyvendintas.

  • Įgyvendinant 2-ąjį uždavinį (Teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais) buvo atliktos 5 ekspertizės (tyrimai).

  • Įgyvendinant 4-ąjį uždavinį (Dalyvauti Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos priemonių įgyvendinime) – 1) Taryba pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai siūlymus dėl „Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos“ projekto tobulinimo, Tarybos nariai dalyvavo Strategijos derinimo grupėje; 2) Taryba užsakė tyrimą „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“; 3) kaip ir ankstesniais metais, 2009 m. Tarybos nariai dalyvavo Programos nacionalinės koordinavimo tarybos darbe (I. Seliukaitė ir L. Klimka) bei Programai įgyvendinti reikalingų priemonių inicijavimo ir vertinimo darbo grupėje (L. Klimka).

  • Įgyvendinant 5-ąjį uždavinį (Dalyvauti Tautinio paveldo produkto įstatymo įgyvendinimo priemonių programoje) – 1) Taryba parengė ir patvirtino „Tradicinių mugių atrankos principus, kriterijus ir rekomendacijas“; 2) teikė pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei dėl tradicinių mugių išsaugojimo ir puoselėjimo Vilniaus mieste; 3) užsakė tyrimą „Ekonominės tautinio paveldo produktų gamintojų problemos“; 4) Tarybos padaliniai – regioninės tarybos – analizavo savivaldybių parengtus projektus dėl tradicinių amatų centrų steigimo etnografiniuose regionuose, rekomendavo atrinktuosius projektus remti; 5) Tarybos pirmininkas L.Klimka dalyvavo Tautinio paveldo produktų tarybos, Tradicinių gaminių sertifikavimo, Tradicinių veislių augalų, gyvūnų ir jų produktų sertifikavimo, Tradicinių paslaugų, mugių, amatų mokymo programų sertifikavimo, tradicinių meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisijų darbe.

  • Įgyvendinant 6-ąjį uždavinį (Įgyvendinti Lietuvos etnografinių kaimų ir sodybų būklės tyrimo bei etnoarchitektūros rekomendacijų projektą) – 1) pateiktas LR Aplinkos ministerijos parengto „Statybų saugomose teritorijose regioninių architektūrinių reglamentų aprašo“ projekto vertinimas; 2) išleistas Tarybos ir Aukštaitijos nacionalinio parko bendras leidinys „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“; 3) pasirašyta neterminuota Bendrosios jungtinės veiklos sutartis su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutu dėl bendradarbiavimo plėtojant internetinę svetainę www.autc.lt, Tarybos lėšomis buvo finansuoti svetainės programavimo darbai išskiriant etnoarchitektūrinį paveldą;

  • Pastarieji punktai iš dalies sutampa su 3-iojo uždavinio (Užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą) įgyvendinimu; be to, šį uždavinį Taryba įgyvendino užsakydama „Tautinio ir pilietinio ugdymo programos kariams“ rengimą, patvirtindama šios programos projektą.

  • 7-ąjį uždavinį (Puoselėti regioninį savitumą) daugiausia įgyvendino Tarybos padaliniai – regioninės tarybos Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje (Sūduvoje), Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje.

  • 8-asis uždavinys (Vykdyti etninės kultūros finansavimo sistemos monitoringą) – iš dalies buvo įgyvendintas Tarybai pateikus siūlymus Seimui, Vyriausybei ir Kultūros ministerijai dėl žurnalo „Liaudies kultūra“ finansavimo 2010 metais.

Taigi beveik visi Tarybos strateginiame 2009 m. veiklos plane numatyti uždaviniai daugiau ar mažiau buvo atlikti. Kolegialios veiklos trūkumas pasireiškė tuo, kad nepakankamai buvo vykdoma pagrindinė Tarybos funkcija – teikti išvadas Seimui ir Vyriausybei strateginiais etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.



PRIEDAI


1 priedas

Etninės kultūros globos tarybos struktūra





2 priedas


ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS NARIAI 2005-2009 m. kadencijai

(Patvirtinti LR Seimo 2005 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. X-162 (Žin., 2005, Nr.52-1738);

pakeista LR Seimo 2006 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. X-485 (Žin., 2006, Nr.5-139)


Nr.

Vardas, Pavardė

Pareigos

Deleguojanti institucija

1.

Irena Regina Merkienė

Profesorė, habilituota daktarė; Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pavaduotoja

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu

2.

Irena Seliukaitė

Kultūros ministerijos Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vyriausioji specialistė

Ministro pirmininko teikimu

3.

Rasa Vasiliauskienė

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė

Ministro pirmininko teikimu

4.

Rolandas Zuoza

Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamento direktorius

Ministro pirmininko teikimu

5.

Marcelijus Martinaitis

Rašytojas

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos teikimu

6.

Jonas Rudzinskas

Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos teikimu

7.

Vida Šatkauskienė

Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, Etninės kultūros skyriaus vedėja

Lietuvos liaudies kultūros centro teikimu

8.

Bronė Stundžienė

Daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teikimu

9.

Alfonsas Motuzas

Profesorius, habilituotas daktaras, Šv. Antano religijos studijų instituto prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto direktoriaus pavaduotojas

Lietuvių katalikų mokslo akademijos teikimu

10.

Petras Kalnius

Daktaras, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas

Lietuvos istorijos instituto teikimu

11.

Birutė Kulnytė

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė

Lietuvos muziejų asociacijos teikimu

12.

Dalia Urbanavičienė

Daktarė,Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus vedėja

Lietuvių etninės kultūros draugijos teikimu

13.

Libertas Klimka

Profesorius, daktaras, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

Lietuvos kraštotyros draugijos teikimu

14.

Inija Trinkūnienė

Socialinių tyrimų instituto mokslo darbuotoja

Lietuvos ramuvų sąjungos teikimu

15.

Liudvika Trasikytė

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu

16.

Vygandas Čaplikas

Daktaras, docentas, nepriklausomas ekspertas

Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu

17.

Danguolė Micutienė

Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė

Suvalkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu

18.

Nijolė Sliužinskienė

Daktarė, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro direktorė

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu

3 priedas


ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS NARIAI 2009-2013 m. kadencijai

Patvirtinti LR Seimo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. XI-436 (Žin., 2009, Nr.117-4995)


Nr.

Vardas, Pavardė

Pareigos

Deleguojanti institucija

1.

Vytautas Tumėnas

Daktaras, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu

2.

Irena Seliukaitė

Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja

Ministro pirmininko teikimu

3.

Jonas Jakaitis

Daktaras, docentas, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento vadovas, architektas

Ministro pirmininko teikimu

4.

Rolandas Zuoza

Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento direktorius

Ministro pirmininko teikimu

5.

Marcelijus Martinaitis

Rašytojas

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos teikimu

6.

Jonas Rudzinskas

Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos teikimu

7.

Rimantas Astrauskas

Humanitarinių mokslų daktaras, etnomuzikologas

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos teikimu

8.

Daiva Vyčinienė

Daktarė, docentė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos teikimu

9.

Jūratė Šemetaitė

Lietuvos liaudies kultūros centro kultūros skyriaus folkloro poskyrio vadovė

Lietuvos liaudies kultūros centro teikimu

10.

Austė Nakienė

Daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teikimu

11.

Paulius Vaidotas Subačius

Daktaras, VU Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro docentas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininkas, LKMA Humanitarinių tyrimų instituto direktorius

Lietuvių katalikų mokslo akademijos teikimu

12.

Rasa Paukštytė Šaknienė

Daktarė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja

Lietuvos istorijos instituto teikimu

13.

Arūnas Astramskas

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius

Lietuvos muziejų asociacijos teikimu

14.

Dalia Urbanavičienė

Daktarė,Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriaus vedėja, EKGT pirmininkė

Lietuvių etninės kultūros draugijos teikimu

15.

Libertas Klimka

Daktaras, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius

Lietuvos kraštotyros draugijos teikimu

16.

Inija Trinkūnienė

Socialinių tyrimų instituto mokslo darbuotoja

Lietuvos ramuvų sąjungos teikimu

17.

Jonas Vaiškūnas

Molėtų krašto muziejaus etnografas

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu

18.

Ona Drobelienė

Etnografė, Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė

Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu

19.

Zigmas Kalesinskas

Sūduvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Tautinio kostiumo globos narys prie LR Kultūros ministerijos, Vilkijos bendruomenės centro pirmininkas, D. ir Z. Kalesinskų liaudies aukštesniosios amatų mokyklos direktorius

Suvalkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu

20.

Arnas Arlauskas

Kelmės kultūros centro direktorius

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu

21.

Nijolė Sliužinskienė

Daktarė, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro direktorė

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu


4 priedas

Tarybos padalinių – regioninių tarybų – sudėtis 2009 m.



Aukštaitijos tarybos nariai

 

  1. Petras Blaževičius – Aukštaitijos tarybos pirmininkas, Panevėžio apskrities Kultūros ir meno tarybos pirmininkas, Aukštaičių akademijos rektorius,

  2. Violeta Aleknienė – Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė,

  3. Jolanta Balnytė – Kauno rajono Neveronių kultūros centro folkloro ansamblio „Viešia“ meno vadovė,

  4. Liucija Bertulienė – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė,

  5. Laima Bikulčienė – Širvintų kultūros centro etninė kultūros specialistė,

  6. Raimondas Garsonas – Utenos kraštotyros muziejaus etninės veiklos specialistas,

  7. Marija Kirkienė – Ignalinos rajono kultūros centro Etnofilialo specialistė,

  8. Rita Janušaitytė – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento Švietimo ir kultūros skyriaus vyresnioji specialistė,

  9. Zita Kapučinskienė – Pakruojo rajono Pamūšio kultūros namų etninės kultūros specialistė,

  10. Vyda Krasauskienė – Utenos apskrities viršininko administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja,

  11. Regina Lukminienė – Kėdainių krašto muziejaus vyr. muziejininkė ir etnografė,

  12. Nida Lungienė – Rokiškio kultūros rūmų direktorė, folklorinio ansamblio „Gastauta“ vadovė,

  13. Vilma Merkytė – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė etnokultūrai,

  14. Vilma Mulevičiūtė – Ukmergės kultūros centro etninės kultūros specialistė,

  15. Vitutė Povilionienė – Pasvalio krašto muziejaus direktorė,

  16. Dalia Savickaitė – Visagino savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyr. specialistė kultūrai,

  17. Regina Stumbrienė – Anykščių kultūros centro etnografė,

  18. Liudvika Trasykytė – Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorė,

  19. Jonas Vaiškūnas – Molėtų krašto muziejaus etnografas,

  20. Lina Vireliūnienė – Biržų rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja,

  21. Rima Vitaitė – Zarasų kultūros rūmų vyr. etnografė,

  22. Jonas Vitkūnas – Kernavės kultūrinio rezervato Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas,

  23. Jadvyga Kvieskienė – Jonavos krašto muziejaus etnografė,

  24. Remigijus Vilys – Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas,

  25. Vidas Mažukna – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas,

  26. Algirdas Svidinskas – EKD Kauno regioninio padalinio tarybos narys,

  27. Zita Mackevičienė – Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė.



Dzūkijos tarybos nariai

 

  1. Ona Drobelienė – Dzūkijos tarybos pirmininkė, „Dzūkų kultūros draugė“ narė,

  2. Juozas Aleksandravičius – Birštono savivaldybės mero pavaduotojas,

  3. Romas Balčius – Alytaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus vedėjas,

  4. Lina Būdienė – Varėnos kultūros centro vyriausioji specialistė etnografė,

  5. Vygandas Čaplikas – Dzūkų kultūros draugijos narys, ekspertas,

  6. Algimantas Černiauskas – Dzūkijos nacionalinis parkas, Merkinės informacijos centro vedėjas,

  7. Vaida Džervienė – Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus miesto ir rajono skyriaus pirmininkė,

  8. Irutė Eidukienė – Dieveniškių istorinio regioninio parko vyriausioji kultūrologė,

  9. Jūratė Federavičienė – Alytaus kolegijos dėstytoja,

  10. Audronė Genzur – Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė,

  11. Ingrida Gudonienė – Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė turizmui ir kultūrai,

  12. Audronė Jakunskienė – Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė,

  13. Aldona Jeleniauskienė – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė,

  14. Audronė Lampickienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė,

  15. Alina Listopadskienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė,

  16. Algis Marcinkevičius – Prienų krašto muziejaus direktorius,

  17. Rasutė Marcinkevičienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė,

  18. Gintarė Markevičienė – Lietuvos soroptimisčių sąjungos Alytaus skyriaus narė,

  19. Daina Pledienė – Lazdijų krašto muziejaus direktorė,

  20. Laima Saviščevienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė,

  21. Onutė Šakienė – Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus muziejininkė–etnologė,

  22. Robertas Šarknickas – Alytaus rajono kultūros centro vyr. etnografas,

  23. Laimutė Šiušienė – Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktorė,

  24. Vytuolis Valūnas – Alytaus miesto administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo skyriaus vedėjas,

  25. Dalia Blažulionytė – Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos Kultūros paveldo skyriaus vedėja.



Mažosios Lietuvos tarybos nariai

 

  1. Nijolė Sliužinskienė – Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro direktorė ,

  2. Aina Agapova – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Regiono ekonomikos ir socialinio vystymo skyriaus vyriausioji specialistė,

  3. Rimantas Balsys – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas,

  4. Ieva Biržienė – Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio narė,

  5. Aksavera Mikšienė – Pagėgių savivaldybės Kultūros centro etninės veiklos specialistė,

  6. Rasa Daugėlienė – Tauragės apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento Kultūros, sporto ir turizmo vyriausioji specialistė,

  7. Alvydas Petras Dumbliauskas – Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas,

  8. Asta Grušelionienė – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja,

  9. Valerija Jankūnaitė – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vyriausioji specialistė – koordinatorė,

  10. Regina Jasudienė – Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė,

  11. Eleonora Regina Jonušienė – Neringos istorijos muziejaus direktorė,

  12. Dalia Šulcienė – Šilutės H. Zudermano klubo narė,

  13. Lilija Kerpienė – Dovilų etninės kultūros centro direktorė,

  14. Genovaitė Kimbrienė – Lietuvos ūkininkių draugijos ir Šilutės rajono ūkininkių draugijos tarybos narė,

  15. Regina Kliukienė – Jurbarko rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė (etninei kultūrai ir kraštotyrai),

  16. Jolita Latakienė – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė,

  17. Narūnas Lendraitis – Neringos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja,

  18. Elena Matulionienė – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros lektorė,

  19. Jūratė Pancerova – Šilutės kraštotyros muziejaus darbuotoja,

  20. Birutė Servienė – Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė,

  21. Rimantas Sliužinskas – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros profesorius,

  22. Elena Stankevičienė – Pagėgių savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorė,

  23. Roza Šikšnienė – Šilutės muziejaus direktorė,

  24. Reda Švelniūtė – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė.



Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai

 

  • Zigmas Kalesinskas – Suvalkijos regioninės tarybos pirmininkas, D. ir Z. Kalesinskų aukštesniosios liaudies amatų mokyklos direktorius,

  • Vidas Cikana – Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas,

  • Vitas Daniliauskas – Lietuvai pagražinti draugijos Šakių skyriaus pirmininkas,

  • Vitalija Filipova – Kazlų Rūdos savivaldybės Kultūros centro etninės kultūros specialistė,

  • Rima Gagienė – Vilkaviškio regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė,

  • Asta Gudeliavičienė – Marijampolės kolegijos Verslo technologijos fakulteto dėstytoja,

  • Asta Jankeliūnienė – Kalvarijos literatų klubo „Rasa“ vadovė,

  • Rasa Januškienė – Kalvarijos savivaldybės Kultūros centro etninės kultūros specialistė,

  • Aušra Mickevičienė – Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkė,

  • Danguolė Micutienė – Marijampolės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė,

  • Aurelija Papievienė – Šakių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė,

  • Giedrė Ramunė Pečiulienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos narė,

  • Sigitas Plečkaitis – J. Basanavičiaus sodybos muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas,

  • Romualdas Povilaitis – Lietuvių etninės kultūros draugijos Kauno teritorinio padalinio pirmininkas,

  • Anelė Razmislavičienė – Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė,

  • Žydrūnas Rutkauskas – Marijampolės VšĮ Laisvalaikio ir užimtumo centro etnokultūrinio darbo specialistas,

  • Nijolė Skinkienė – Vilkaviškio kultūros centro etnografė,

  • Onutė Birutė Surdokienė – Marijampolės kultūros centro etninės kultūros specialistė,

  • Kęstutis Subačius – Sūduvos istorijos mylėtojų klubo narys,

  • Stasys Ugenskas – Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos istorijos mokytojas,

  • Asta Vandytė – Vilkijos D. ir Z. Kalesinskų amatų mokyklos dėstytoja,

  • Rima Vasaitienė – Zanavykų krašto muziejaus specialistė etnografijai,

  • Nijolė Teresė Vasylienė – Marijampolės kolegijos Meninio ugdymo katedros vedėja,

  • Dalė Zagurskienė – Prienų kultūros centro etnografė.



Žemaitijos tarybos nariai

 

  1. Vacys Vaivada – Žemaitijos regioninės tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas,

  2. Darius Ramančionis – Žemaitijos regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas, Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus pavaduotojas,

  3. Juozas Pabrėža – Žemaitijos regioninės tarybos pirmininko pavaduotojas, Šiaulių universiteto prorektorius, hab. dr.

  4. Lilija Jakelaitienė Jurbarko krašto muziejus,

  5. Arnas Arlauskas – Kelmės r. savivaldybės kultūros centro direktorius,

  6. Povilas Šverebas – Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto lektorius, Žemaičių akademijos atsakingasis direktorius,

  7. Dalia Činkienė – Kretingos r. sav. administracijos kultūros skyriaus vyr. specialistė etninei kultūrai,

  8. Jolanta Kaleckienė – Mažeikių r. savivaldybės kultūros centro etnografė,

  9. Zita Baniulaitytė – Palangos m. savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. etnografė,

  10. Aldona Kuprelytė – Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kultūros paveldo skyriaus vedėja,

  11. Marija Striaukienė – Plungės r. kaimo turizmo asociacijos pirmininkė,

  12. Alfredas Braukys – Raseinių r. savivaldybės kultūros centro direktorius,

  13. Virginija Rudavičienė – Kretingos pranciškonų gimnazijos etninės kultūros mokytoja ekspertė, etninės kultūros ugdymo turinio konsultantė,

  14. Lidija Joana Pranienė – Šiaulių m. savivaldybės vyr. specialistė,

  15. Aušra Brijūnienė – Šiaulių r. savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vyriausioji specialistė- metodininkė etnokultūrai,

  16. Danutė Mikienė – Telšių r. savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėja,

  17. Linas Šedvilas – Varnių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas (kultūrologas),

  18. Petras Jokubauskas – Tauragės r. savivaldybės kultūros centro vedėjas,

  19. Stasys Kasparavičius – Žemaičių ,,Alka” muziejaus direktorius,

  20. Vaclovas Vaičekauskas – Telšių apskrities viršininko administracijos skyriaus sekretorius.

5 priedas


Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato sudėtis 2009 m.

(10 etatų)



Pareigos

Vardas, Pavardė

Pirmininkas

Libertas Klimka (iki 2009-11-20)

Dalia Urbanavičienė (nuo 2009-11-20)

Vyriausioji specialistė

(vyriausioji buhalterė)

Jolanta Bulotienė

Vyresnioji specialistė

Ingrida Mickevičienė (iki 2009-01-19)

Audronė Daraškevičienė (nuo 2009-03-02)

Vyresnioji specialistė

Jolita Eidikonienė (iki 2009-07-27, nuo 2009-11-30 išėjo vaiko priežiūros atostogų)

Aldona Čaikauskienė (pavaduojant J.Eidikonienę nuo 2009-09-21)

Specialistas

Algimantas Kuras

Specialistė Žemaitijos regionui

Sigita Dacienė

Specialistas Suvalkijos (Sūduvos) regionui

Valentinas Jazerskas

Specialistė Mažosios Lietuvos regionui

Regina Jokubaitytė

Specialistas Dzūkijos regionui

Arvydas Švirmickas

Specialistė Aukštaitijos regionui

Vitalija Vasiliauskaitė



6 priedas

Tarybos posėdžių protokolų santraukos



Pirmasis Tarybos posėdis įvyko 2009 m. sausio 28 d. Dalyvavo 14 Tarybos narių, 2-jų Tarybos narių atstovai (B.Kulnytės – E.Lazauskaitė, I.Trinkūnienės – V.Mikailionis), regioninių tarybų 5 specialistai, taip pat E.Bugailiškienė – ŠMM Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento vyr. specialistė.

Svarstyta:

1) Tarybos 2009 metų veiklos plano projektas;

2) tradicinių mugių organizavimas;

3) kiti klausimai.

Nutarta:

1) pritarti Tarybos 2009 metų veiklos planui;

2) sudaryti darbo grupę Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projektui apsvarstyti, į šią grupę paskirti A. Vaicekauską, D. Urbanavičienę, B. Stundžienę, M. Martinaitį, V. Šatkauskienę;

3) pritarti Tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros rekomendacijų rengimo darbo grupės parengtam Tradicinių mugių atrankos principų, kriterijų ir rekomendacijų projektui ir išsiųsti jį Žemės ūkio ministerijos Tradicinių paslaugų, mugių, amatų mokymo programų sertifikavimo ekspertų komisijai;

4) specialistams regionuose pavesta parengti meistrų, galinčių dalyvauti Kaziuko mugėje, sąrašus;

5) pritarti Tarybos darbo grupių (Švietimo ir mokslo problemų, Liaudies tekstilės tyrimų ir populiarinimo programos rengimo) ataskaitoms;

6) pritarti papildytam Statybų saugomose teritorijose regioninių architektūrinių reglamentų aprašo projektui.


Antrasis Tarybos posėdis įvyko 2009 m. vasario 25 d. LR Švietimo ir mokslo ministerijos posėdžių salėje. Jame dalyvavo 11 Tarybos narių ir svečiai: Virginija Rudavičienė – Kretingos Pranciškonų gimnazijos etninės kultūros mokytoja ekspertė, Jovita Lubienė – Raudėnų pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė, Ona Verseckienė – Pedagogų profesinės raidos centro Socialinės veiklos ir saviraiškos skyriaus vyresn. metodininkė, Rasita Kraujelytė-Noreikienė – ŽŪM Tautinio paveldo produktų skyriaus vedėja, Emilija Bugailiškienė – ŠMM Vaikų ir jaunimo socializacijos departamento vyr. specialistė.

Svarstyta:

1) Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategija;

2) Tarybos narių delegavimas į Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos derinimo darbo grupę;

3) Tarybos 2008-ųjų metų veiklos ataskaita; 4) Tarybos 2009 m. darbo planas.

Nutarta:

1) pritarti parengtam Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos projektui ir dalyvauti jos įgyvendinimo priemonių plano rengimo darbo grupėje;

2) į Strategijos derinimo darbo grupę įtraukti L. Klimką, A. Vaicekauską, R. Merkienę, D. Urbanavičienę;

3) patvirtinti Tarybos 2008 metų veiklos ataskaitą ir teikti LR Seimui;

4) į Tarybos 2009 metų veiklos planą įtraukti Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimo aptarimą ir patvirtinti 2009 metų veiklos planą.


Trečiasis Tarybos posėdis įvyko 2009 m. kovo 25 d. Jame dalyvavo 12 Tarybos narių, Elvyda Lazauskaitė – Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografinio skyriaus vedėja, įgaliota Birutės Kulnytės.

Aptarta:

1. Etninės kultūros plėtros programos 2008 m. rezultatai;

2. Tarybos informacinio leidinio „Etninė kultūra“ Nr. 8 turinys;

3. Kaziuko mugės renginiai;

4. Kiti klausimai.

Nutarta

1. Atsižvelgti į Etninės kultūros plėtros programos 2008 m. rezultatus rengiant Etninės kultūros plėtros programą 2010 – 2016 metams;

2. Leisti Tarybos informacinį leidinį „Etninė kultūra“ ir siūlyti jam straipsnius bei idėjas;

3. Rūpintis Kaziuko mugės tradicijų gaivinimu ir kitais metais;

4. Patvirtinti naujai išrinktus Regioninių etninės kultūros globos tarybų pirmininkus ir naujus Regioninių etninės kultūros globos tarybų narius.


Ketvirtasis Tarybos (naujosios kadencijos) posėdis įvyko 2009 m. lapkričio 24 d. Jame dalyvavo 17 Tarybos narių, Nijolė Balčiūnienė – Lietuvos ramuvų sąjungos valdybos narė, įgaliota I. Trinkūnienės; Rasa Sinkevičiūtė – LR Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, įgaliota I. Seliukaitės; Dalia Rastenienė – žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktorė.

Aptarta

1. Tarybos reglamentas;

2. Tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės veiklos programa 2009-2012 m.; 

3. Tarybos pirmininkės pavaduotojo rinkimo klausimas;

4. Tarybos internetinio puslapio ir Tarybos narių virtualaus bendravimo klausimas;

5.  Etninės kultūros ugdymo švietimo įstaigose strategija;

6. Tarybos 2009 m. veiklos planas;

7. Tarybos atstovo į Tautinio paveldo produktų tarybą rinkimas.

8. Ekspertų grupių sudarymas;

9. Nalšios muziejaus etninės veiklos skyriaus vedėjos Violetos Balčiūnienės prašymas išanalizuoti Reginos Čiučiurkienės monografiją „Piemenavimas Švenčionių krašte“ ir pateikti savo išvadas dėl šioje knygoje esančio plagijato;

10. Žurnalo „Liaudies kultūra“ situacija.

Nutarta:

1. Tarybos darbo reglamente įvesti keletą pakeitimų;  galutinius reglamento derinimo darbus atlikti elektroniniu paštu;

2. Pirmininkės D. Urbanavičienės veiklos planą 2009–2012 m. papildyti, atkreipiant dėmesį į posėdyje minėtas pastabas ir pateiktus siūlymus;

3. Bendru sutarimu patvirtinti V. Tumėną Tarybos pirmininkės pavaduotoju;

4. Sukurti Tarybos nariams septynias „google“ grupes: atskiras penkias – kiekvienos regioninės tarybos nariams, vieną – Tarybos nariams, vieną – bendrą Tarybos ir regioninių tarybų nariams;

5. Klausimą išsamiai išanalizuoti kitame posėdyje ir sudaryti atskirą darbo grupę;

6. a) Inicijuoti susitikimą su Kultūros ministru, siekiant aktyviai įsijungti į Lietuvos kultūros strategijos ir į Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2010–2014 metams rengimą; b) Kreiptis į buvusį Tarybos narį A. Vaicekauską dėl etninės kultūros ir valstybinės istorijos programos kariams rengimo; c) Etninės kultūros modulių bendrojo lavinimo mokyklose rengimo klausimą pavesti Švietimo ir mokslo ekspertų grupei;

7. Išsiaiškinti su ŽŪM, kokiu principu deleguojami atstovai į Tautinio paveldo produktų tarybą;

8. a) Sudaryti tokias ekspertų grupes: Švietimo ir mokslo, Nematerialaus paveldo, Etnografinių regionų, Tautinio paveldo produktų, Žiniasklaidos; b) Tarybos nariams į ekspertų grupes užsirašyti elektroniniu paštu;

9. Išanalizuoti šį klausimą su ekspertais ir tada nutarti dėl tolimesnių veiksmų;

10. Skatinti žurnalo „Liaudies kultūra“ prenumeravimą.



Penktasis Tarybos posėdis įvyko 2009 m. gruodžio 15 d. Jame dalyvavo 18 Tarybos narių ir Arūnas Vaicekauskas – Vytauto Didžiojo universiteto docentas.

Aptarta:

1.  Tarybos darbo reglamentas;

2. Tarybos atstovo į Tautinio paveldo produktų tarybą rinkimo klausimas;

3. Regioninių tarybų nuostatų pakeitimas;

4. Atsakymo į Seimo nario Gintaro Songailos raštą „Dėl Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos“ projektas;

5.  Tyrimas „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“, pranešėja – Inija Trinkūnienė;

6. Ekspertų grupių sudėtis ir jų darbo tvarka;

7.  Tautinio ir patriotinio ugdymo programa kariams, pranešėjas – VDU docentas Arūnas Vaicekauskas; 

8. Projektas „Etnoarchitektūros sklaida internete“.

Nutarta:

1.  Patvirtinti posėdžio metu suderintą Tarybos darbo reglamento redakciją;

2. Vienbalsiai nutarta Etninės kultūros globos tarybos atstovu į Tautinio paveldo produktų tarybą deleguoti Vytautą Tumėną;

3.  Bendru sutarimu nutarta tobulinti regioninių tarybų nuostatus;

4.  Seimo nariui G. Songailai išsiųsti parengtą atsakymą, pataisytą pagal posėdyje pateiktas pastabas; artimiausiu metu išanalizuoti Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos privalumus ir trūkumus, išvadas pateikti G. Songailai ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui;

5.  Pritarti tyrimo „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“ užsakymui;

6. a) Nematerialaus paveldo grupę pavadinti Etninio paveldo grupe; b) patvirtinti susidariusias ekspertų grupes;

7. Pritarti Tautinio ir pilietinio ugdymo programos kariams rengimui;

8.  Pritarti Tarybos bendradarbiavimui su KTU Architektūros ir statybos institutu plėtojant internetinę svetainę www.autc.lt.




7 priedas

Tarybos 2009 metų veiklos planas

(patvirtintas 2009-01-28)


  1. 2009 metų veiklos plano sudarymas, 2008 metų veiklos ataskaitos tvirtinimas, darbo grupių sprendimų tvirtinimas.

  2. Pasiūlymai dėl etninės kultūros plėtros rengiamai Lietuvos kultūros strategijai;

  3. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos 2003-2009 metų įgyvendinimo rezultatų aptarimas;

  4. Pasiūlymai Etninės kultūros plėtros 2010-2014 m. valstybinei programai;

  5. Etninės kultūros regioninės sklaidos regionuose būklė, ieškant tobulesnių valstybės paramos principų;

  6. Regionų (naujai suformuotų) etninės kultūros plėtros strategija – išvažiuojamieji posėdžiai.

  7. Etninės kultūros ir valstybinės istorijos programų kariams rengimas.

  8. Etninės kultūros modulių bendrojo lavinimo mokyklose rengimas.





Tarybos pirmininkas Libertas Klimka


8 priedas


Etninės kultūros globos tarybos pirmininko prof. dr. Liberto Klimkos veikla 2009 m.




DALYVAVIMAS KONFERENCIJOSE, SEMINARUOSE


Nr.

Konferencijos/seminaro tema

Data/vieta

Pranešimas

1.

Seminaras Vilniaus etninės kultūros centre „Verbų ir margučių ornamentų semantika“

2009-03-03


2.

Respublikinė konferencija „Vertybių internalizavimo paradigma: istorinis ir šiandieninis kontekstas“

2009-03-17

„Juozapo Montvilos veiklos žymės Vilniuje“

3.

Respublikinis mokytojų ir mokinių plenarinis posėdis – konferencija „Gyvenu Lietuva ir Lietuvai“

2009-03-27

„Etninė kultūra jaunimui“

4.

Minėjimas „S. Šilingo išrinkimas Valstybės Tarybos pirmininku“ Signatarų namuose

2009-04-02

„S. Šilingo etninės kultūros puoselėjimo veikla“

5.

Konferencijos „Kultūra dabarties iššūkių akivaizdoje“ rengimas

2009-04-(14-15)


6.

LUMA konferecija „Moteris lietuvių etnokultūroje“

2009-04-25


7.

VPU studentų mokslinė konferencija „Lietuvos tūkstantmečio pėdsakais“

2009-04-28

„Lietuviškųjų kalendorinių papročių įdomybės“

8.

Šiaulių universiteto konferencija „Vardas kultūroje“

2009-05-15

„Apie lietuviškąją astronomiją“

9.

VPU respublikinė konferencija „Laimės žiburys XX a. lietuvių prozoje“

2009-05-21

„Laimė lietuvių etnokultūroje“

10.

Metodinis seminaras Kraštotyros draugijos ekspedicijoje Grinkiškyje

2009-07-13

„Kalendorinių papročių rinkimas“

11.

Konferencija „Ąžuolas baltų ir kaimyninių tautų kultūroje“ Šilalės raj.

2009-09-18


12.

Profesinių mokyklų direktorių asociacijos suvažiavimas Alantoje

2009-10-29

„Etninė kultūra mokykloje“

13.

Konferencija „Astronomijos žinių ugdymas“

2009-10-29

„Astronomijos žinios etnokultūroje“

edukacinės paskaitos


Nr.

Paskaitos tema

Data

Kur skaityta?

1.

„Vilnius ir tautiškumas“

2009-01-12

Vilniaus mokytojų namuose

2.

„Vilniaus cechų istorija“

2009-01-31

Amatų šventėje

3.

„Valstybingumo ženklai“

2009-02-18

Pasienio tarnyboje

4.

„Tradiciniai Velykų ir Lygiadienio papročiai“

2009-03-18

Eksperimentinės medicinos institute

5.

„Lygiadienis lietuvių tradicijoje“

2009-03-19

Vilniaus planetariume, paminint Žemės dieną

6.

„Tautinės tradicijos“

2009-03-29

Vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“

7.

„Liaudiški žvaigždynų vardai ir astronomijos istorija Lietuvoje“

2009-05-14

Parodos „Senieji astronomijos spaudiniai“ atidaryme

8.


2009-07-15

22-uosiuose Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursuose Kelmėje

9.


2009-07-27

5-ojo langinių tapymo plenero dalyviams Rokiškyje

10.

„Mėnulis lietuvių etnokultūroje“

2009-09-09

ŠMC renginyje

11.

„Regionų etninė kultūra ir jos aktualinimas bibliotekoje“

2009-10-14

Ignalinos bibliotekoje


pasisakymai, kalbos


Nr.

Vieta

Data

Tema

1.

R. Vėliuvienės parodos atidarymas

2009-04-29

Etninė kultūra

2.

S. Šilingo minėjimas LR Seime

2009-05-20

Pasisakymas

3.

Knygos „Tautos ąžuolynas“ pristatymas MA

2009-05-21

Pasisakymas

4.

Jubiliejinis seminaras „Tautosakininkui ir etnologui Jonui Baliui – 100“

2009-05-27

Pranešimas

5.

Konkurso „Tramtatulis 2009“ laureatų koncertas

2009-05-29

Sveikinimo žodis

6.

Tautinio paveldo produktų sertifikavimų įteikimas Kaune

2009-05-29

Pranešimas

7.

Kelmės mažojo teatro spektaklis „Kražių skerdynės“ šv. Kotrynos bažnyčioje

2009-05-31

Pristatymo žodis

8.

Konferencija-diskusija „Kaip minėsime Durbės mūšio 750-ąsias ir Žalgirio mūšio 600-ąsias metines?“

2009-06-02

Pasisakymas

9.

Renginys „Bibliotekos pažangai“ Kultūros ministerijoje

2009-07-08

„Žinių meistro“ nominacijos ir apdovanojimai

10.

T. Šidiškio knygos „Velniakalnių kraštas“ pristatymas Mokytojų namuose

2009-09-10

Apie senąsias Aukštaitijos šventvietes


interviu, pasisakymai žiniasklaidoje


1.

Komentaras TV laidai „Klausimėlis“

2009-01-12

Kas yra Suvalkija?

2.

Interviu laikraščio „15 min“ žurnalistui Karoliui Vaitkevičiui

2009-01-15

Apie Kaziuko mugę

3.

Interviu žurnalui „Rasos"

2009-01-20

Apie mėnulį etninėje kultūroje

4.

Dalyvavimas I. Birulienės laidoje „Gyvoji istorija“ (LR I programa)

2009-01-23

Apie Baltuosius stulpus

5.

Interviu laikraščiui „Lietuvos diena“

2009-01-25

Pusiaužiemio papročių aidai

6.

Dalyvavimas „Žinių radijo“ laidoje

2009-01-26

Etninės kultūros ženklai Vilniuje

7.

Interviu „Labo ryto“ TV

2009-02-03

Apie tradicinę šeimą

8.

Interviu regioninei TV

2009-02-06

Užgavėnių tradicija

9.

Interviu laikraščiui „Kauno diena“ (žurnalistei A. Berinienei)

2009-02-20

Šiuolaikinės Užgavėnių tradicijos

10.

Dalyvavimas „Žinių radijo“ laidoje (vedėjas A. Antanaitis)

2009-02-24

Užgavėnių tradicijos ir papročiai

11.

Dalyvavimas radijo laidoje „Dingęs Vilnius“ (vedėja V. Birulienė)

2009-02-24

Amato tradicijos Vilniuje

12.

Dalyvavimas „Marijos radijo“ laidoje (vedėjas A. Motuzas)

2009-02-26

Etninė kultūra

13.

Interviu laidai „Ryto ratas“

2009-03-01

Kovo mėnesio pradžios šventės

14.

Dalyvavimas spaudos konferencijoje „Apie Kaziuko mugę“

2009-03-02

Kaziuko mugė

15.

Interviu „Lietuvos ryto“ TV

2009-03-02

Apie Kaziuko mugę

16.

Interviu LR I programos laidai rusų kalba

2009-03-02

Apie Kaziuko mugę

17.

Interviu laikraščio „Lietuvos rytas“ priedui „Savaitgalis“

2009-03-03

Apie Kaziuko mugę

18.

Interviu radijo stočiai „M1+“

2009-03-03

Apie Kaziuko mugės kilmę

19.

Interviu LRT laidai „Ryto allegro“

2009-03-05

Apie Kaziuko mugės kilmę ir istoriją

20.

Interviu „Šiaulių krašto“ žurnalistei Nijolei Koskienei

2009-03-16

Tradicinės pavasario šventės

21.

Interviu portalui „Alfa.lt“

2009-03-16

Apie Lygiadienį

22.

Įrašai „Santaradijo“ programoms, transliuojamoms gydymo įstaigose

2009-03-18


23.

Dalyvavimas LRT laidoje „Ant svarstyklių (vedėjas G. Aleknonis)

2009-03-23

Apie Lygiadienį ir susijusius papročius

24.

Interviu portalui „Alfa.lt“

2009-04-07

Apie regioninius Velykų papročius, jų kilmę

25.

Interviu žurnalui „Pastogė“

2009-04-07

Apie kanapių vartojimą Lietuvoje ir jų ryšį su mitologija

26.

Komentaras laikraščiui „15 min“

2009-04-16

Apie gyvulių vardus

27.

Interviu portalui „Delfi.lt“

2009-04-16

Apie tautiškumo reikšmę valstybei

28.

Komentaras laikraščiui „Vakaro žinios“

2009-04-27

Apie etninę kultūrą ir VEKS

29.

Interviu laikraščiui „Kauno diena“

2009-05-08


30.

Interviu „Lietuvos ryto“ TV laidai „Išjunk siurblį“

2009-05-08

Apie Mildos dieną

31.

Interviu radijo laidai „Namučiai namai“

2009-06-08

Apie Tarybos parengtas kaimo tradicinės architektūros knygas

32.

Interviu „Lietuvos dienai“

2009-07-04

Apie Tūkstantmečio prasmę

33.

Interviu „Labo ryto“ komandai

2009-07-07

Apie lietuviškus vardus bei vardadienius

34.

Interviu žurnalistei Žagrakalienei

2009-09-03

Apie krikštynų papročius

35.

Pasakojimas LR laidos rusų kalba klausytojams

2009-09-13

Apie Vilniaus viešųjų erdvių istorinę atmintį

36.

Interviu ŽŪM spaudos atstovei

2009-09-30

Apie derliaus šventės istorines šaknis

37.

Interviu LRT I radijo programos laidai rusų kalba

2009-10-04

Apie šv. Pranciškaus įvaizdį etninėje kultūroje ir šv. Pranciškaus dienos tradicinius papročius

38.

Interviu „Kauno dienai“

2009-10-27

Apie prosenoviškus Vėlinių papročius ir Helovyną

39.

Interviu „Žinių radijui“

2009-10-30

Vėlinių papročiai ir jų kilmė

40.

Dalyvavimas laidoje „Lietuvos diena“

2009-11-02

Apie prosenoviškus Vėlinių papročius

41.

Interviu laidai „Labas rytas“

2009-11-04

Apie kalendoriaus istoriją

42.

Interviu laikraščiui „15 min“

2009-11-03

Apie šventinės prekybos tradicijas Lietuvoje


TEIKTOS KONSULTACIJOS


Nr.

Kam?

Data

Tema

1.

LEM ir VU darbuotojui Rimvydui Laužikui

2009-02-05

Etnoastronominių žinių rinkimas

2.

V. Almonaičiui

2009-02-05

Kraštotyros gido leidyba

3.

Baltarusijos atvirojo universiteto doc. A. Kištymovui ir jo studentams

2009-02-17

Etnoarchitektūra ir medinio paveldo saugojimas

4.

Veliuonos kultūros centro darbuotojai Violetai Šoblinskaitei

2009-02-23

Paminklas Velionai

5.

Ansamblio „Rasoda“ vadovams

2009-03-18

Linų auginimo papročiai ir mitologizavimas

6.

Agentūrai „Faktum“

2009-03-26

Tradicinių Vilniaus verbų požymiai

7.

Rašelės kaimo bendruomenės atstovams

2009-03-26

Skiedrų skaldymo technologija

8.

Būsimiems LEM gidams

2009-03-28

Tautodailės ornamentika

9.

Architektams A. Mituzui ir A. Šiukštai

2009-05-13

Dėl D. Poškos Baublių parko

10.

Architektų grupei, projektuojančiai rąstinius namus

2009-05-22

Etninė architektūra

11.

Architektui A. Požemeckui

2009-05-26

Etnoarchitektūros elementai

12.

Lietuvos vardo paminėjimo agentūrai „Faktum“

2009-06-29

Lietuvos vardo paminėjimas

13.

Tautodailininkams A. Teresiui, S. Lampickui, V. Jaručiui

2009-07-16

Koplytėlės Užventyje statymas

14.

Architektui D. Malinauskui

2009-09-07

Apie etnoarchitektūros tyrimus

15.

„Gimtojo krašto“ vyr. redaktoriui V. Didžpetriui

2009-09-08

Dėl žurnalo turinio ir autorių

16.

Žurnalistui S. Balčiūnui

2009-09-28

Dėl etnoarchitektūros klausimų

17.

Dailininkui A. Kinui

2009-09-30

Apie TPP sertifikavimą

18.

Vitražo meistrams

2009-10-01

Apie tautinį paveldą






REKOMENDACIJOS


1.

Vilniaus etninės kultūros centrui

2009-01-27

- projektui „Kaziuko mugės pramogos“,

- projektui „Žolynų turgus“,

- akcijai „Pavasario lygiadienis“.

2.

VšĮ „Amatų gildija“

2009-05-12

Baltramiejaus mugės rengimui.

3.

A. Kavaliauskui

2009-10-08

A. Kavaliausko parengto leidinio „Po išskleistais gervės sparnais“ recenzija


DALYVAVIMAS TARPINSTITUCINIUOSE PASITARIMUOSE, SUSITIKIMUOSE,

POSĖDŽIUOSE, DISKUSIJOSE


Nr.

Kur vyko/ su kuo?

Data

Tema

1.

Susitikimas su Šilalės vicemeru ir Bijotų seniūnu

2009-02-11

D. Poškos Baublių renovacijos projektas


IŠVYKOS, RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS IR KITA VEIKLA


Nr.

Vieta, pastabos

Data

1.

Dalyvavimas diskusijoje „Liaudiškasis karnavalas, jo perspektyvos“ „Aušros“ muziejuje, Šiauliuose

2009-02-06

2.

Dalyvavimas Žemaičių kultūros draugijos organizuotoje vakaronėje, skirtoje paminėti vasario 16-ąją ir palaimintojo V. Matulaičio ingreso 90-metį, Vilniaus mokytojų namuose

2009-02-17

3.

Dalyvavimas edukaciniame VšĮ „Amatų gildijos“ renginyje Sirvydo skvere, Vilniuje

2009-02-26

4.

K. M. Manvydo knygos „Hippika“ pristatymas Biržiečių bendrijos krivūlėje, karininkų Ramovėje, Vilniuje

2009-03-01

5.

Geriausio 2008-ųjų metų miesto folkloro kolektyvo (Šiaulių miesto kultūros centro ansamblis „Salduvė“) pristatymas „Aukso paukštės“ laureatų pristatymo renginyje Vilniaus Rotušėje

2009-03-07

6.

Knygos „Kaziuko mugė“ pristatymas kavinėje „Aula“, Vilniuje

2009-03-06

7.

Dalyvavimas diskusijoje „Senosios liaudies kūrybos likimas modernioje visuomenėje“ ir J. Basanavičiaus premijos laureatų klubo steigiamajame susirinkime J. Basanavičiaus gimtinėje-muziejuje

2009-03-13

8.

Fotoalbumo „Lietuvos karininko fotoalbumas. Aukštaitijos ir Žemaitijos kaimas XX amžiaus 3-4 dešimtmetyje“ pristatymas Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2009-03-20

9.

Pokalbis su V. Didžiojo gimnazijos dešimtokais apie pasaką „Eglė – Žalčių karalienė“

2009-03-23

10.

Dalyvavimas „Gegutės“ šventėje Noreikiškėse

2009-05-08

11.

Dalyvavimas Lino šventėje Tytuvėnuose

2009-06-27


9 priedas



PATVIRTINTA
Etninės kultūros globos tarybos
2009 m. gruodžio 15 d.
nutarimu Nr. TN-3



Etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentas



 I. Bendrosios nuostatos

 

1. Etninės kultūros globos tarybos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato Tarybos darbo tvarką. Reglamentą tvirtina ir keičia Taryba.

2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 82-2414), kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Etninės kultūros globos tarybos nuostatais, patvirtintais LR Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. IX-2532 (Žin., 2004, Nr. 165-6027), šiuo reglamentu ir kitais teisės aktais.



II. Tarybos struktūra

 

3. Taryba yra kolegiali institucija, kurią sudaro 21 narys. Nariai į Tarybą yra skiriami vadovaujantis Etninės kultūros globos tarybos nuostatų IV skyriaus 8 punktu.

4. Tarybos pirmininką 4 metams skiria ir atleidžia LR Seimas. Tarybos pirmininkas turi pavaduotoją, kurį renka Taryba iš savo narių. Pavaduotojo kandidatūrai turi pritarti 2/3 Tarybos narių.

5. Tarybos pirmininko funkcijos:

5.1. organizuoti Tarybos darbą;

5.2. valdyti biudžeto asignavimus;

5.3. šaukti Tarybos posėdžius ir jiems vadovauti, rūpintis posėdžiams teikiamų nutarimų projektų rengimu;

5.4. parašu tvirtinti Tarybos nutarimus;

5.5. atstovauti Tarybai;

5.6. dalyvauti išplėstiniuose regioninių tarybų posėdžiuose;

5.7. teikti Tarybai tvirtinti jos išlaidų sąmatą, sekretoriato struktūrą ir pareigybių sąrašus;

5.8. vadovauti Tarybos sekretoriatui, įstatymų nustatyta tvarka priimti ir atleisti iš jo

valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, tvirtinti pareigybių aprašymus;

5.9. pagal savo kompetenciją priimti kitus sprendimus;

5.10. ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaityti Seimui už Tarybos darbą.

6. Kai Tarybos pirmininkas laikinai negali eiti pareigų, šio Reglamento 5.1, 5.3, 5.4, 5.5, 5.6 punktuose nurodytas funkcijas atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas.

7. Tarybos vykdomasis organas yra Tarybos sekretoriatas, kurio struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina Taryba, o pareigybių aprašymus tvirtina Tarybos pirmininkas.

8. Tarybos sekretoriato funkcijos:

8.1. aptarnauti Tarybos, jos ekspertų veiklą;

8.2. rengti Tarybos dokumentų projektus ir kitą medžiagą;

8.3. rengti Tarybos išlaidų sąmatos projektą;

8.4. konsultuoti piliečius, juridinius asmenis etninės kultūros globos klausimais.



III. Tarybos posėdžiai

 

9. Tarybos veikla grindžiama kolegialiu klausimų svarstymu ir sprendimų priėmimu Tarybos ir ekspertų grupių posėdžiuose. Tarybos sprendimai įforminami Tarybos nutarimais.

10. Tarybos posėdžiai rengiami kiekvieno mėnesio antrąjį antradienį, 13 val. Prireikus Tarybos pirmininkas turi teisę keisti posėdžio dieną ir valandą. Posėdžiai vyksta Tarybos patalpose, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip. Posėdžio trukmė – 2-3 val. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais posėdžiai gali būti nerengiami.

11. Klausimai gali būti sprendžiami ir Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja 2/3 Tarybos narių. Tarybos nariui netekus įgaliojimų, kvorumas skaičiuojamas pagal realų Tarybos narių skaičių.

12. Tarybos nariai, dalyvaujantys posėdyje, pasirašo posėdžio dalyvių lape.

13. Prireikus į Tarybos posėdžius kviečiami specialistai, suinteresuotų įstaigų atstovai ir suinteresuoti asmenys.

14. Tarybos sprendimai priimami ne mažiau  kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Tarybos pirmininko balsas.

15. Neeilinis Tarybos posėdis gali būti rengiamas pasiūlius Tarybos pirmininkui arba 1/3 Tarybos narių. Apie neeilinius Tarybos posėdžius visiems Tarybos nariams pranešama ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

16. Kartą per metus rengiamas bendras Tarybos ir regioninių tarybų atstovų posėdis.

17. Visi siūlomi svarstymui projektai ir dokumentai Tarybos sekretoriatui pateikiami raštu

arba elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki Tarybos posėdžio.

18. Tarybos posėdžio darbotvarkę (toliau – darbotvarkė) sudaro Tarybos pirmininkas, darbotvarkėje nurodoma kiekvieno klausimo svarstymo preliminari trukmė. Posėdžio medžiaga Tarybos nariams pateikiama elektroniniu paštu likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki posėdžio.

19. Taryba gali keisti savo posėdžio darbotvarkę paprasta posėdyje dalyvaujančiųjų Tarybos narių balsų dauguma.

20. Pasisakymų tvarką ir trukmę nustato posėdžio pirmininkas.

21. Tarybos pirmininkas iš Tarybos sekretoriato darbuotojų paskiria posėdžių sekretorių. Posėdžiai protokoluojami Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatyta tvarka. Gali būti daromas posėdžio garso įrašas. Parengtas posėdžio protokolas elektroniniu paštu išsiunčiamas Tarybos nariams, kurie per 3 dienas gali pareikšti savo pastabas. Patvirtintas Tarybos posėdžio protokolas elektroniniu paštu išsiunčiamas Tarybos nariams ir Tarybos padaliniams – regioninėms taryboms.

22. Tarybos dokumentai rengiami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

23. Apie Tarybos nutarimus ir ekspertų grupių išvadas informuojamos institucijos, susijusios su nutarimo turiniu, taip pat regioninės tarybos.

24. Tarybos sprendimai nustatyta tvarka skelbiami "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai".



IV. Tarybos nariai

 

25. Tarybos nariai privalo dalyvauti Tarybos posėdžiuose.

26. Jeigu Tarybos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo keturiuose posėdžiuose iš eilės, Taryba sprendimu kreipiasi į tą narį išrinkusią ar paskyrusią instituciją dėl jo atšaukimo ir naujo eksperto skyrimo į Tarybą. Negalėdamas dalyvauti posėdyje, narys informuoja Tarybos sekretoriatą. Vietoj Tarybos nario į Tarybos posėdį atvykęs kitas asmuo iš narį delegavusios institucijos neturi teisės balsuoti priimant Tarybos sprendimus.

27. Tarybos narys turi teisę:

27. 1. siūlyti sušaukti neeilinį Tarybos posėdį;

27. 2. siūlyti įrašyti į Tarybos posėdžio darbotvarkę papildomą klausimą.

27.3. teikti siūlymus etninės kultūros globos klausimais;

27.4. dalyvauti ekspertų grupių darbe;

27.5. dalyvauti išplėstiniuose regioninių tarybų posėdžiuose;

27.6. susipažinti su Tarybos bei regioninių tarybų protokolais ir nutarimais, ekspertų grupių išvadomis.

 

V. Ekspertų grupės

 

28. Taryba turi teisę sudaryti laikinas ekspertų grupes etninės kultūros globos problemoms nagrinėti ir norminių teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globos problemomis, projektams rengti. Į šias grupes gali būti pasitelkti ir specialistai ne iš Tarybos narių. Ekspertų grupė išsirenka savo pirmininką, teikia pasiūlymus ir išvadas Tarybai.

 

VI. Regioninės tarybos

 

29. Tarybos padaliniai yra regioninės tarybos, veikiančios 5-iuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (toliau – regionas) – Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Sūduvoje  (Suvalkijoje) ir Žemaitijoje. Į jas Regioninių etninės kultūros globos tarybų bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka atstovus deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios visuomeninės organizacijos ir valstybės institucijos, susijusios su etninės kultūros globa.

30. Pagrindinis Regioninės tarybos uždavinys – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus regione.

31. Regioninių tarybų bendruosius nuostatus ir kiekvienos regioninės tarybos personalinę sudėtį 4 metams tvirtina Etninės kultūros globos taryba.

32. Regioninės tarybos nariai 2 metams renka regioninės tarybos pirmininką. Jį tvirtina Taryba.

33. Kartą per metus kiekvienoje regioninėje taryboje rengiamas išplėstinis posėdis, kuriame dalyvauja Tarybos pirmininkas, kiti Tarybos nariai ar kitų regioninių tarybų atstovai. Posėdyje išklausoma regioninės tarybos ataskaita. Ji Tarybos sekretoriatui pateikiama likus vienai savaitei iki išplėstinio regioninės tarybos posėdžio.

34. Etnografiniai regionai gali turėti subregionus, atstovaujamus regioninėje taryboje.

 

VII. Tarybos lėšos

 

35. Tarybos išlaidų sąmatą tvirtina Taryba.

36. Tarybos lėšos naudojamos vadovaujantis Etninės kultūros globos tarybos nuostatų VI skyriaus 28 punktu ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų, nustatyta tvarka.

37. Tarybos narių ir ekspertų darbo apmokėjimo tvarka nustatoma atskiru dokumentu, kurį patvirtina Tarybos pirmininkas.







10 priedas

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės

veiklos programa 2009-2012 m.


Pagrindinės veiklos gairės:

  1. sustiprinti ir išplėtoti kolegialią ekspertinę Tarybos veiklą;

  2. inicijuoti su etnine kultūra susijusių strateginių dokumentų vertinimą ir rengimą.

Konkretūs svarbiausi Tarybos uždaviniai 2009-2013 m.:

  1. Bendradarbiauti su Kultūros ministerija rengiant ilgalaikę Etninės kultūros plėtros valstybinę programą ir koordinuojant jos įgyvendinimą;

  2. Užbaigti Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos rengimą;

  3. Pateikti rekomendacijas dėl etninės kultūros specialistų rengimo įgyvendinant aukštojo mokslo reformą;

  4. Ekspertuoti Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimą;

  5. Teikti siūlymus dėl etninės kultūros plėtros kaime ir bendruomenėse;

  6. Skatinti etnografinių regionų savitumo plėtrą;

  7. Rūpintis etninės kultūros paveldo išsaugojimu ir sklaida (visų pirma teikiant siūlymus dėl folkloro archyvų išsaugojimo);

  8. Teikti siūlymus dėl etninės kultūros sklaidos žiniasklaidoje (pagrindinį dėmesį skiriant Nacionaliniam radijui ir televizijai);

  9. Inicijuoti poįstatyminių aktų, būtinų Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymui įgyvendinti, parengimą.

  10. Teikti siūlymus ir išvadas dėl etninei kultūrai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio ir konkursinio finansavimo, lėšų naudojimo veiksmingumo;


11 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Valstybės biudžetinė įstaiga, Žygimantų g. 1 / T. Vrublevskio g. 8, LT-01102 Vilnius.

Tel. (8 5) 210 7161, faks. (8 5) 210 7160, el. p. etnogloba@lrs.lt, www.etnotaryba.lrs.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188756614.


Lietuvos Respublikos Seimo nariui

Gintarui Songailai


2009-12-15 Nr. S-66

Į 2009-11-26 Nr. 009-55


Dėl etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos


Atsakydami į Jūsų prašymą pateikti informaciją, ar Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) pritarė Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos (toliau – Strategija) variantui, kuriame nėra etninės kultūros kaip privalomo dalyko, peržiūrėjome visą Tarybos priimtų nutarimų dokumentaciją. Taryba svarstė Strategijos projektus dviejuose savo posėdžiuose.

2009 m. sausio 28 d. posėdyje aptariant Tarybos veiklos planus 2009 m., buvo nutarta sudaryti darbo grupę pasiūlymams dėl Strategijos tobulinimo pateikti. Tarybos narė D.Urbanavičienė apibendrino pateiktus grupės narių pasiūlymus, kuriuose kalbama apie privalomo etninės kultūros dalyko laipsnišką įvedimą 1-10 klasėms. Šiuos pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerija pateikė 2009 m. kovo 4 d. ministro įsakymu Nr. ĮSAK-429 sudarytai Strategijos derinimo grupei.

2009 m. vasario 25 d. buvo surengtas išplėstinis Tarybos posėdis Švietimo ir mokslo ministerijoje kartu su pedagogais ir ministerijos darbuotojais. Per posėdį svarstytame Strategijos projekte buvo numatoma įvesti privalomą etninės kultūros dalyką 5-10 klasėms. Taryba nutarė svarstytam Strategijos projektui pritarti ir dalyvauti Strategijos įgyvendinimo priemonių plano rengimo darbo grupėje.

Taigi priimdama savo nutarimus, Taryba pritarė tik tokiems Strategijos projektams, kuriuose buvo numatyta įvesti privalomą etninės kultūros dalyko mokymą. Švietimo ir mokslo ministerijai nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog Taryba pritarė 2008 m. gruodžio mėn. parengtam Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategijos projektui.

Patvirtinto Strategijos projekto Taryba nesvarstė. 2009 m. gruodžio 15 d. posėdyje Tarybos nariai nutarė išanalizuoti patvirtintos Strategijos privalumus ir trūkumus, savo išvadas pateikti ne tik Jums, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui.




Pagarbiai,


Tarybos pirmininkė



Dr. Dalia Urbanavičienė






12 priedas


ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

Valstybės biudžetinė įstaiga, Žygimantų g. 1 / T. Vrublevskio g. 8, LT-01102 Vilnius.

Tel. (8 5) 210 7161, faks. (8 5) 210 7160, el. p. etnogloba@lrs.lt, www.etnotaryba.lrs.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188756614.


Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui V. Stundžiui


Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrui pirmininkui A. Kubiliui


Lietuvos Respublikos kultūros ministrui

R. Vilkaičiui

2009-11-12 Nr. S-

Į 2009-11-10 Nr. G-55




Dėl žurnalo „Liaudies kultūra“ Finansavimo 2010 m.





Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) 2009 11 10 gavo žymių kultūros ir mokslo veikėjų (LMA narės korespondentės V. Zaborskaitės, habil. dr. I. Lukšaitės, prof. habil. dr. V. Daujotytės-Pakerienės, prof. habil. dr. D. Saukos, doc. dr. B. Stundžienės, V. Šatkauskienės, dr. A. Počiulpaitės, doc. dr. D. Račiūnaitės-Vyčinienės, doc. dr. K. Stoškaus, dr. Ž. Šaknio, dr. V. Vaitkevičiaus) pasirašytą raštą dėl „Liaudies kultūra“ žurnalo leidimo ir finansavimo 2010 m. Rašte išreikštas susirūpinimas, kad ateinančiais metais valstybės biudžete nenumatyta lėšų žurnalo steigėjo ir leidėjo Lietuvos liaudies kultūros centro veiklai, o tuo pačiu – ir žurnalo „Liaudies kultūra“ leidybai. Pabrėžiant, jog šis žurnalas yra unikalus, neturėjęs precedento leidinys Lietuvos kultūros istorijoje, prašoma surasti būdų, kaip paremti „Liaudies kultūros“ žurnalo leidimą 2010 metais.

Tarybos nariai išanalizavo šį prašymą ir pritarė jo autoriams. Žurnalas „Liaudies kultūra“ yra tarsi „tiltas“ tarp mokslininkų ir labai plačios auditorijos, kurią sudaro kultūros ir švietimo darbuotojai, kiti etninės kultūros puoselėtojai. Šiame žurnale pateikiami tiek svarūs moksliniai tyrimai, tiek publicistiniai straipsniai apie įvairius etninės kultūros reiškinius, diskusijos aktualiomis temomis ir kita plačiąją visuomenę dominanti informacija. Žurnalo „Liaudies kultūra“ praradimas ypač skaudžiai ir neigiamai atsilieptų Lietuvos humanitarinių mokslų raidai, lituanistinių tyrimų ir ypač etninės kultūros srities mokslinių tyrimų plėtrai, jų tarptautiniam prestižui ir integracijai į pasaulio mokslą. Kadangi tai yra vienas iš nedaugelio pripažintų tarptautiniu mastu Lietuvos humanitarinių mokslų periodinių leidinių, kuriame mokslininkų paskelbti straipsniai yra indeksuojami ir skelbiami įvairiose tarptautinėse ir šalies elektroninėse mokslo duomenų bazėse (tarptautinėse duomenų bazėse EBSCO publishing, Humanities International Complete, Humanities International index, Literary Reference Center, tarptautinėje mokslinėje duomenų bazėje LITUANISTIKA (http://www.minfolit.lt/), Lietuvos mokslinėje elektroninėje bibliotekoje (www.elibrary.lt).

Suplanuotas ūmus ir netikėtas ,,Liaudies kultūros” sunaikinimas, nenumatant jokio kito šio leidinio išlikimo kelio reiškia etninės kultūros ir ją tiriančių humanitarinių mokslų žlugdymą, o tai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui (1996 m. gruodžio 19 d. Nr. VIII-49, Vilnius, Priedėlio ,,Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ 4 skyrius ,,Svarbiausios nacionalinį saugumą užtikrinančios Lietuvos vidaus politikos nuostatos), kuriame nusakoma Valstybės pareiga išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, globojant etninę kultūrą, o švietimo ir mokslo politikos srityje, nurodoma, kad Valstybės mokslo politika turi užtikrinti aukštą švietimo kokybę bei skatinti mokslo ir technologijų plėtrą, rūpintis, kad Lietuva taptų žinių (informacine) visuomene. O Valstybės tautinė politika privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą, saugodama Lietuvos etninę kultūrą.

Taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo (1999 m. rugsėjo 21 d. Nr. VIII-1328, Vilnius) 4 straipsnio nuostatai, kad Etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai yra plėtoti visų etninės kultūros šakų mokslinius tyrinėjimus, garantuoti etninės kultūros propagavimą per visuomenės informavimo priemones ir remti lietuvių etninės kultūros skleidimą pasaulyje.

Numatomas žurnalo ,,Liaudies kultūra“ sunaikinimas prieštarauja ir minėto įstatymo 10 straipsnio ,,Etninės kultūros valstybinės globos finansavimo šaltiniai“, 5 daliai, kuriame teigiama, jog ,,Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos, valstybės ir kiti mokslo bei kultūros fondai remia ekspertų aprobuotų etninės kultūros tęstinių leidinių, mokslo darbų, etninės kultūros reprezentavimui bei švietimui skirtų leidinių parengimą spaudai ir publikavimą“.

Norime atkreipti dėmesį į tai, kad ,,Liaudies kulturos" žurnalas, skirtingai, nei kiti mokslo žurnalai, negali pretenduoti nei į Spaudos rėmimo fondo, nei i Mokslo tarybos fondo paramą, nes pirmasis negali paremti biudžetinės įstaigos leidinio, o antrasis neremia ne mokslo institucijai priklausančių leidinių.

Todėl Tarybos nariai bendru sutarimu nutarė rekomenduoti Seimui ir Vyriausybei 2010 m. valstybės biudžete skirti reikalingą žurnalo „Liaudies kultūra“ leidybai sumą – 57 000 Lt.



Tarybos pirmininkė


Dr. Dalia Urbanavičienė







13 priedas

Regioninių tarybų atstovų posėdžio, įvykusio Taryboje 2009-12-10, santrauka



2009 m. gruodžio 10 d. įvyko pirmininkės D. Urbanavičienės susitikimas su Etninės kultūros globos tarybos atstovais regionams ir regioninių etninės kultūros globos tarybų atstovais. Dalyvavo EKGT specialistai regionams (Aukštaitijos – V. Vasiliauskaitė, Suvalkijos (Sūduvos) – V. Jazerskas, Dzūkijos – A. Švirmickas, Žemaitijos – S. Dacienė, Mažosios Lietuvos – R. Jokubaitytė), Ona Šakienė (Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejaus etnologė, Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė), Laimutė Bikulčienė (Širvintų savivaldybės etninės kultūros specialistė, Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narė), Ona Drobelienė (Dzūkijos regioninės tarybos pirmininkė), Romualdas Povilaitis (LŽŪU docentas, Suvalkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narys).

Svarstyta:

1. Regioninių tarybų nuostatai ir darbo reglamentai;

2. Regioninių tarybų ir specialistų poreikiai; 3. Regioninių tarybų ir specialistų ateities planai.



Nutarta:

1. Pasiūlymus dėl regioninių tarybų nuostatų tobulinimo siųsti el. paštu;

2. Aiškintis regionų specialistų solidesnio pareigybinio statuso įtvirtinimo galimybes;

3. a) Sudaryti regioninių tarybų viziją; b) Aktyviai keistis informacija apie vykdomą veiklą tarp Tarybos ir regioninių tarybų.

14 priedas

Tarybos užsakymu 2009 m. atliktų ekspertizių (tyrimų) sąrašas

(atliko 11 asmenų)


  1. 1. Karių tautinio-pilietinio ugdymo programos strateginės nuostatos (parengė doc. dr. Arūnas Vaicekauskas, 2009-12-21)

  2. 2. Etninės kultūros ugdymo situacijos bendrojo lavinimo mokyklose ekspertinis tyrimas (parengė Inija Trinkūnienė, Eirimas Velička, Valdas Rutkūnas, 2009-12-21)

  3. 3. Ekonominės tautinio paveldo produktų gamintojų problemos (parengė doc. Vytautas Tumėnas, 2009-12-22)

  4. 4. Recenzijos apie Tarybos leidinį Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų bruožai (parengė dr. R. Šmigelskytė-Stukienė ir dr. D. Vilimas, dr. R. R. Trimonienė 2009-12-18)

  5. 5. Architektūros ir statybos instituto sukurtos internetinės svetainės www.autc.lt, skirtos architektūros paveldui, vertinimas (parengė dr. Rasa Bertašiūtė, dr. Aistė Andriušytė, Donatas Malinauskas, 2009-12-22)



15 priedas
Tarybos internetinės svetainės tvarkymas

Remiantis 2009 m. lapkričio 24 dienos Tarybos posėdžio nutarimu iš esmės pertvarkyti Etninės kultūros globos tarybos interneto svetainę pagal LR Vyriausybės nustatytus reikalavimus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms, lapkričio ir gruodžio mėnesį Tarybos sekretoriato vyr. specialistė Audronė Daraškevičienė pertvarkė Tarybos interneto svetainės struktūrą. Atnaujinti skyreliai: “Apie Tarybą”, “Teisinė informacija”, “Veikla”, “Bendradarbiavimas”, “Leidiniai”, “Nuotraukos”, “Nuorodos”.

Šiuose skyreliuose atnaujinta informacija, pertvarkyta jų struktūra – visuomenei sudarytos sąlygos informaciją apie Tarybą pasiekti lengviau. Tarybos svetainės skyrelyje “Leidiniai” sukurta su etnine kultūra susijusių leidinių duomenų bazė. Tarybos svetainės skyrelyje “Nuorodos” sukurta duomenų bazė, aprėpianti visuomenines institucijas ir įstaigas, etninės kultūros studijas Lietuvos universitetuose, etninės kultūros pristatymą Lietuvos muziejuose, etninę kultūrą puoselėjančias visuomenines organizacijas, etninės kultūros pristatymą internete, Lietuvos etnografinių regionų pristatymą internete.

Naujai Tarybos pirmininkei D. Urbanavičienei laikantis viešumo nuostatos, nuo 2009 m. lapkričio mėnesio Tarybos interneto svetainės turinys nuolatos intensyviai atnaujinamas, operatyviai paskelbiami Tarybos bei Tarybos ekspertų grupių posėdžių protokolai, svarstomi ir priimami nutarimai, susirašinėjimo su kitomis institucijomis dokumentai.

Tarybos svetainės skyrelyje “Naujienos” nuolat atnaujinama etninę kultūrą puoselėjančiai bendruomenei aktuali informacija, susijusi ne tik su Tarybos, bet ir kitų institucijų, visuomeninių organizacijų veikla.



Elektroninio bendravimo plėtojimas

Remiantis 2009 m. lapkričio 24 dienos Tarybos posėdžio nutarimu regioninių tarybų narius ir Tarybos narius apjungti į “google” grupes, sukurtos šios “google” grupės: etnotaryba@googlegroups.com, etnoaukstaitija@googlegroups.com, etnodzukija@googlegroups.com, etnosuvalkija@googlegroups.com, etnozemaitija@googlegroups.com, mazojilietuva@googlegroups.com.

Vadovaujantis D. Urbanavičienės nuostata sustiprinti ir išplėtoti Tarybos kolegialumą bei naudojantis “google” grupėmis, stengiamasi sustiprinti informacijos cirkuliaciją tarp Tarybos ir regioninių tarybų: regioninių tarybų nariams siunčiama visa informacija apie planuojamus Tarybos posėdžius, įvykusių posėdžių protokolai, priimti nutarimai, regioninių tarybų nariai kviečiami įsitraukti į diskusiją dėl aptariamų dokumentų, projektų, sprendimų. Taip pat Tarybos bei visų regionų tarybų narius pasiekia kurios nors regioninės tarybos priimti svarbiausi nutarimai.



Tarybos ir regioninių tarybų nariai naudojasi “google” grupėmis sprendžiant įvairius klausimus, derinant skirtingas nuomones.

16 priedas

Aukštaitijos etninės kultūros globos tarybos veiklos planas 2009 metams


Eil.

Nr.

Aukstaitijos tarybos uždaviniai

Numatoma priemonė

Vykdymo laikas

Atsakingas asmuo

Numatomos

išlaidos


1.

Koordinuoti, kaip regione vykdomos Valstybinės etninės kultūros plėtros, Pilietinio ir tautinio ugdymo bei kitos valstybinės programos bei įstatymai, susiję su regiono etnine kultūra.


1.1. Surengti keturis Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžius, kuriuose bus svarstomos etninės kultūros projektų finansavimo, etninės kultūros nematerialaus paveldo sąvado pildymo, etninės kultūros disciplinos įvedimo mokyklose, Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimo aptarimo ir kitos problemos.


Kartą per ketvirtį: vasario, gegužės, rugsėjo, gruodžio mėnesiais

P. Blaževičius

Regioninės tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė

2000 Lt

(tarybos narių

transporto

ir kavos

pertraukų

išlaidos).



1.2. Bendradarbiauti su Aukštaitijos miestų ir rajonų merais, kultūros tarnybų vadovais sprendžiant etninės kultūros problemas regione.

Nuolat

P. Blaževičius

Regioninės tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė

150 Lt

(kelionių

išlaidos).



1.3. Bendradarbiauti su Aukštaitijos nevyriausybinėmis organizacijomis sprendžiant etninės kultūros problemas regione.

Nuolat

P. Blaževičius

Regioninės tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė

150 Lt

(kelionių

išlaidos)



1.4. Parengti Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos 2009 metų veiklos prioritetų sąrašą ir paskleisti regiono savivaldybėms.

Sausio mėn.

P. Blaževičius

Regioninės tarybos nariai




1.5. Rinkti informaciją apie Aukštaitijos apskričių ir savivaldybių EKPP vykdymą, inicijuoti EKPP sukūrimą jų neturinčiose regiono savivaldybėse.

Nuolat

P. Blaževičius

Regioninės tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė




1.6. Surengti 2003-2009 metų EKPP įgyvendinimo Aukštaitijos regione rezultatų aptarimą.

Gruodžio mėn.

P. Blaževičius

V. Vasiliauskaitė




1.7. Surengti grupės tarybos narių išvažiuojamuosius posėdžius į Rokiškio, Radviliškio bei Molėtų savivaldybes dėl EKPP vykdymo.

Gegužės, rugsėjo mėn.

P. Blaževičius

Regioninės tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė

Lėšos

numatytos

1. grafoje



1.8. Parengti Kreipimąsi dėl Etninės kultūros globos fondo bei etninės kultūros projektų ekspertavimo.

Vasario mėn.

P. Blaževičius

J. Vaiškūnas

V. Vasiliauskaitė


2.

Skatinti regiono vaikų etnokultūrinį mokymą, švietimą ir ugdymą. Skleisti darbo su vaikais ir jaunimu patirtį.

2.1. Inicijuoti Panevėžio kolegijos Rokiškio filialą surengti konferenciją apie etninio ugdymo problemas regione.

Balandžio mėn.

P. Blaževičius




2. 2. Skatinti regiono savivaldybes aktyviau steigti vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvus.

Nuolat

Regioninės

tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė




2. 3. Inicijuoti etninės kultūros modulio, skirto Aukštaitijos bendrojo lavinimo mokykloms, sukūrimą (kartu su Pedagogų profesinės raidos centru).

Balandis –gegužė

P. Blaževičius

Regiono tarybos nariai

O. Verseckienė

V. Vasiliauskaitė

1500 Lt



2.4. Teikti pasiūlymus, pastabas Etninės kultūros strategijai švietimo sistemoje.

Nuolat

Regioninės

tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė


3.

Užtikrinti Aukštaitijos etninio savitumo išsaugojimą.


3.1. Teikti ekspertinę nuomonę regiono tautodailininkų ataskaitinėse parodose.

Kovas – lapkritis

Regioninės tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė

300 Lt

(kelionių

išlaidos).



3. 2. Teikti etninės veiklos projektų ekspertines išvadas ir rekomendacijas.


Nuolat

Regioninės tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė




3. 3. Surengti leidinio „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“ pristatymą.

Balandžio mėn.

V. Vasiliauskaitė

500 Lt

(kelionių

išlaidos ir

kavos

pertrauka).



3. 4. Baltų vienybės dieną – rugsėjo 20 d. – inicijuoti regione aukštaičių, sėlių, žiemgalių, Nalšios ir Neries žemių sąšauką ant gražiausių kraštų piliakalnių.

Rugsėjo 20 d.

P. Blaževičius

Regioninės tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė





3. 5. Stiprinant regiono tapatumo išsaugojimo politiką, surengti susitikimą su Seimo Kultūros ir švietimo komiteto nariais, rinktais Aukštaitijos regione.

Spalio mėn.

P. Blaževičius

J. Vaiškūnas


500 Lt

(kelionės

išlaidos)



3. 6. Paremti respublikinį tarmiškos kūrybos konkursą – festivalį.

Kovo mėn.

A. Svidinskas

V. Vasiliauskaitė

150 Lt

(laureatų

iš Aukštaitijos

apdovano-

jimas)



3. 7. Lietuvos vardo 1000-mečiui surengti antrąją mokslinę konferenciją „Aukštaičių tapatumo paieškos“.

Lapkričio mėn.

P. Blaževičius

V. Vasiliauskaitė

4000 Lt



3. 8. Surengti Aukštaitijos regione išleistų ir apie aukštaičių etninę kultūrą išleistų leidinių apžvalgą ir parodą.

Lapkričio mėn.

Regioninės

tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė




3. 9. Lietuvos vardo 1000-mečiui Utenos apskrities viršininko administracijai padėti surengti tradicinių aukštaičių sporto šakų čempionatą.

Birželio mėn.

P. Blaževičius

Regioninės tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė




3.10. Paremti Lietuvos vardo tūkstantmečio sutikimo šventę prie Stelmužės ąžuolo.

Gegužės mėn.

A. Svidinskas

Regioninės tarybos nariai

300 Lt

(kelionės

išlaidos)



3. 11. Parengti Aukštaitijos regiono tradicinės kultūros gyvųjų židinių ir vertingiausių etninės kultūros paveldo objektų sąrašą ir paskleisti regiono savivaldybėms.

Iki rugsėjo mėn.

Regioninės

tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė


4.

Rūpintis aktyvesne etninės kultūros sklaida regione.

4.1. Inicijuoti aktyvesnę etninės kultūros sklaidą spaudoje, televizijoje, radijuje.

Nuolat

P. Blaževičius

J. Vaiškūnas

Regioninės tarybos nariai

V. Vasiliauskaitė





4. 2. Rinkti ir teikti medžiagą EKGT internetinei svetainei bei leidiniui „Etninė kultūra“.


Nuolat

V. Vasiliauskaitė

Regioninės tarybos nariai



P.S. Pilnavertei Aukštaitijos regiono etninės kultūros globos tarybos veiklai 2009 m. reikėtų 9850 Lt.


Aukštaitijos regioninės etninės kultūros

globos tarybos pirmininkas Petras Blaževičius



17 priedas


AUKŠTAITIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2009 METŲ POSĖDŽIŲ SANTRAUKOS


Per ataskaitinį laikotarpį surengti trys išvažiuojamieji posėdžiai ir vienas nuotolinis posėdis, surengtas internetinio ryšio būdu.


Vasario 20 d. posėdyje svarstyta 2009 metų veiklos prioritetai ir uždaviniai; 2009 metų veiklos planas; apžvelgtas 2008 metų regiono etninės kultūros projektų finansavimas.

Nutarta:

1) patvirtinti 2009 metų veiklos prioritetus ir veiklos planą;

2) kreiptis į Etninės kultūros globos tarybą dėl regioninių tarybų ekspertų įtraukimo į etninės kultūros projektų vertinimo komisijų darbą.


Birželio 11 d. posėdyje svarstyta Etninės kultūros mokymo ir ugdymo situacija regione; Etninės kultūros specialistų rengimo problemos regione (pranešėja Panevėžio kolegijos dėstytoja Danutė Bulovienė); Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategijos įgyvendinimo problemos (pranešėja dr. Dalia Urbanavičienė).

Nutarta: kreiptis į Švietimo ministrą dėl Etninės kultūros ugdymo strategijos įgyvendinimo.

Lapkričio 19 d. posėdyje svarstyta Etninės kultūros plėtros programos vykdymas Molėtų rajono savivaldybėje (pranešėjas Gintautas Matkevičius, Molėtų rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas); Vyriausybinės etninės kultūros plėtros programos 2004-2009 metams įgyvendinimo problemos Aukštaitijos regione – laimėjimų ir problemų išskyrimas (pranešėja regiono specialistė Vitalija Vasiliauskaitė) (Priedas Nr.3); Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado rengimo problemos regione; Amatų centrų steigimas Anykščių, Molėtų ir Utenos savivaldybėse.

Nutarta:

1) pritarti Anykščių, Molėtų, Utenos rajonų savivaldybių prašymams steigti amatų centrus Anykščių arklio muziejuje, Utenos senojoje dvarvietėje, Molėtų kultūros centre;

2) iš regioninės etninės kultūros globos tarybos išbraukti dėl nuolatinio posėdžių nelankymo Alytę Šiekštelienę, deleguotą Švenčionių rajono savivaldybės, dėl įstaigų reorganizacijos atleistą iš darbo Vydą Krasauskienę, deleguotą Utenos apskrities viršininko administracijos, ir Aurimą Škutą, deleguotą Panevėžio apskrities viršininko administracijos, mirusią Vilmą Čiplytę, deleguotą Aukštaitijos nacionalinio parko.


Gruodžio 21 d. posėdyje svarstyta amatų centrų steigimas Biržų, Ukmergės, Zarasų, Rokiškio ir Panevėžio rajonų savivaldybėse.

Nutarta: pritarti Biržų, Ukmergės, Zarasų, Rokiškio ir Panevėžio rajonų savivaldybių prašymams steigti amatų centrus Biržų rajono Kirkilų kaimo bendruomenėje, Ukmergės senojoje dailės mokykloje, Zarasų rajono Antazavės dvare, Rokiškio turizmo informaciniame centre, Panevėžio rajono Upytės linų muziejuje.








18 priedas

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBAI

LR ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRUI



KREIPIMASIS

Panevėžys, 2009-06-11



Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba birželio 11 d. vykusiame regioninės tarybos posėdyje svarstė etninės kultūros situaciją regiono švietimo įstaigose bei nagrinėjo Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą.

Išnagrinėjusi situaciją, regioninė taryba konstatuoja, kad etninės kultūros ugdymas regiono švietimo įstaigose yra nepakankamas: regione tėra tik viena etninio ugdymo kryptį turinti mokykla (Domeikavos mokykla, Kauno r.), etninė kultūra kaip pasirenkamasis dalykas dėstoma tik 35 regiono mokyklose, regione veikia 135 kraštotyros būreliai, etninės kultūros būreliai dažniausiai organizuojami pradinėse klasėse, kur etninė kultūra ir taip yra pakankamai gerai integruota į Pasaulio pažinimo dalyko mokymo programą. Regione veikia tik 37 stiprūs vaikų folkloro kolektyvai, galintys reprezentuoti savo kraštą. Juose dažniausiai yra užimti 5 – 8 klasių moksleiviai. Jaunimo (10 – 12 klasių ir vyresnių) folkloro kolektyvų regione tėra tik du. Pilietinio ir tautinio ugdymo projektams, tarp kurių nemažai būna etninės kultūros bei kraštotyrinės veiklos projektų, kasmet finansavimas mažėja.

Aukštaitijos švietimo įstaigų 5 – 8 klasėse etninės kultūros ugdymo procesas susilpnėja, o 10 – 12 klasėse beveik visai nutrūksta. Regione tėra tik dvi neuniversitetinio lygio aukštosios mokyklos – Panevėžio ir Utenos kolegijos, – kuriose etninei kultūrai skiriamas minimalus dėmesys: ji integruota į Lietuvos kultūros istorijos mokymo programą.

Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba kreipiasi į Švietimo ir mokslo ministrą prašydama jau nuo 2010/2011 mokslo metų pradžios pradėti įgyvendinti darbo grupės parengtą Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją. Tikimės, kas Strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas padės valstybei ugdyti tautiškai brandžią ir pilietiškai aktyvią asmenybę.



Aukštaitijos regioninės etninės

kultūros globos tarybos pirmininkas Petras Blaževičius

19 priedas

Etninės veiklos koordinavimas Aukštaitijos regione


Koordinuojant etninės kultūros veiklą regione, daugiausia dėmesio kreipta į Vyriausybinės etninės kultūros plėtros programos įgyvendinimą, lokalinių tradicijų svarbą organizuojant tautines šventes, tradicinių aukštaitiškų amatų puoselėjimą. Bendradarbiauta su švietimo ir kultūros įstaigomis stiprinant etninės kultūros ugdymą.


Regioninės tarybos pirmininkas Petras Blaževičius inicijavo Rokiškio krašto muziejaus dalyvavimą Europos teritorinio bendradarbiavimo 2007-2013 m. programoje įsijungiant į projektą „Vidurio Baltijos šalių amatai“.


2009-01-05 pokalbis su Molėtų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Nijole Kimbartiene dėl Etninės kultūros plėtros programos Molėtų rajono savivaldybėje sukūrimo.


2009-01-12 Saugomų teritorijų įstatymo peržiūra; situacijos, susidariusios Krekenavos regioniniame parke analizė, dalyvavimas suvažiavime dėl Krekenavos regioninio parko ribų nustatymo ir veiklos.


2009-02-10 sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Panevėžio miesto moksleivių namais vykdant pilietinio ir tautinio ugdymo projektą „Savo gimtinę laikyk visu pasauliu“ („Patriam tuam mundum existima“).


2009-02-12 dalyvavimas Kupiškio rajono savivaldybės etninės kultūros plėtros tarybos ataskaitiniame renginyje; pokalbis su Kupiškio meru Jonu Jaručiu bei Kultūros ir švietimo skyriaus vedėju Rimantu Jociumi dėl etninės kultūros situacijos Kupiškio rajone.


2009-02-17 bendradarbiavimo sutartis su Panevėžio kraštotyros muziejumi teikiant ekspertines išvadas.


2009-02-20 raštas Etninės kultūros globos tarybai dėl regioninių tarybų ekspertų įtraukimo į etninės kultūros projektų vertinimo komisijų darbą.


2009-03-02 informacijos teikimas Vilniaus Pilaitės seniūnijai apie Vilniaus verbų draustinio ribų nustatymą.


2009-03-21 dalyvavimas II-ajame respublikiniame tarmiškos kūrybos konkurse Raudondvaryje (Kauno r.), pokalbis su Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoju kultūrai Sigitu Imbrasu dėl Kauno rajono etninės kultūros plėtros tarybos veiklos.


2009-06-11 regioninės tarybos kreipimasis į Švietimo ministrą dėl Etninės kultūros ugdymo strategijos įgyvendinimo švietimo sistemoje.


2009-06-26 raštas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės renginių organizavimo komisijai dėl Joninių šventės neatitikimo regiono papročiams ir per didelio šventės komercializavimo.


2009-07-08 rašto, adresuoto Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl Joninių šventės organizavimo Skaistakalnio parke aptarimas su Renginių komisijos atstove, Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskiene.


2009-11-05 dalyvavimas rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės jubiliejinių renginių komisijos darbe, pokalbis su Panevėžio rajono vicemeru Rapolu Gritėnu bei Pasvalio rajono meru Gintautu Gegužinsku dėl moksleivių konkurso organizavimo.


2009-11-19 Utenos, Molėtų, Anykščių rajonų savivaldybių ketinimų steigti amatų centrus raštų analizė, duomenų tikslinimas; raštai dėl pritarimo kurti amatų centrus minėtose savivaldybėse.


2009-11-19 pokalbis su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiąja specialiste Kristina Kacevičiene dėl Etninės kultūros plėtros tarybos įsteigimo galimybių Radviliškio rajone.


2009-12-21 Biržų, Panevėžio, Rokiškio, Ukmergės, Zarasų rajonų savivaldybių ketinimų steigti amatų centrus raštų analizė, duomenų tikslinimas; raštai dėl pritarimo kurti amatų centrus minėtose savivaldybėse.


Ignalinos rajono savivaldybėje pradėta partnerystė su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojais ir studentais tarmių tyrinėjimo, bendrų projektų klausimais – inicijuota regioninės tarybos narės Marijos Kirkienės.


20 priedas


Aukštaitijos regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės ir Aukštaitijos tarybos narių teiktos rekomendacijos, konsultacijos



Teikiant konsultacijas ir rekomendacijas, daugiausia dėmesio kreipta į jaunimo etnokultūrinį ugdymą, tautinio paveldo produkto propagavimą, vietos tradicijų stiprinimą rengiant edukacinius projektus ir etnokultūrinius renginius:

  1. 2009-02-10 rekomendacija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriui dėl Panevėžio jaunimo mokyklos projekto „Įsuk mane į praeities verpetą“.

  2. 2009-02-12 rekomendacija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriui dėl Lietuvos maironiečių draugijos projekto „Maironiečiai: tarp praeities ir ateities“.

  3. 2009-02-12 rekomendacijos Kupiškio etnografijos muziejaus parengtiems Pilietinio ir tautinio ugdymo programos projektams „Aukštaitiškos pintinės juostos“ ir „Adomo Petrausko takais“.

  4. 2009-02-20 rekomendacija Panevėžio rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriui dėl asociacijos „Bitės namai“ projekto „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – didžioji tautiškumo ir pilietiškumo mokytoja“.

  5. 2009-05-15 rekomendacija Kultūros rėmimo fondui dėl etnografijos ekspozicijos rengimo Panevėžio kraštotyros muziejuje.

  6. 2009-12-22 konsultacijos ir pagalba kepyklai „Radviliškiai ir Ko“ (Panevėžio r.) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto sertifikatui gauti.

  7. Konsultacijos tautodailininkui drožėjui Arvydui Petruliui (Panevėžys) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto (skulptūrėlėms) sertifikatui gauti.

  8. Konsultacijos tautodailininkei audėjai Aušrai Bernotaitei (Anykščiai) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto (lovatiesėms ir rankšluosčiams) sertifikatui gauti.

  9. Konsultacijos Kęstučio Simanavičiaus individualios įmonės savininkams dėl tautinio kostiumo audimo ir siuvimo sertifikatų gavimo.

  10. Konsultacijos Robertui Preidžiui (Biržai) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto sertifikatui (tradiciniai tekstilės gaminiai) gauti.

  11. Konsultacijos instrumentų meistrui Albertui Bartašiui (Pasvalio r.) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto (muzikos instrumentai, juvelyrikos dirbiniai iš žalvario) sertifikatui gauti.

  12. Konsultacijos ir pagalba Miežiškių kultūros centro (Panevėžio r.) Nevėžio filialui rengiant kompaktinę plokštelę ir leidinį „Nibragalio kaimo dainos“.

  13. Konsultacijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir švietimo skyriaus specialistams dėl Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado rengimo.

  14. Konsultacijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos darbuotojui Vidui Visockiui dėl linininkystės amatų ir verslo centro steigimo Upytėje.

  15. Konsultacijos Biržų rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjai Linai Vireliūnienei dėl amatų centro steigimo Biržų rajone.

  16. Konsultacijos LTS Panevėžio regiono pirmininkui Vidui Mažuknai dėl tautodailininkų darbų atrinkimo į regiono ir respublikinę parodas.

  17. Konsultacijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos kultūros ir paveldosaugos skyriaus specialistei Kristinai Kacevičienei dėl kandidatų atrinkimo Nematerialaus paveldo kultūros registrui.

  18. Konsultacija Krekenavos regioninio parko direktorei Almai Kavaliauskienei dėl etninės veiklos ir tradicinės kaimo architektūros regioninio parko teritorijoje.

  19. Konsultacija UAB „Baltijos namai“ architektui Algiui Pažemeckui dėl tradicinės kaimo architektūros.

  20. Konsultacija Panevėžio rajono viešajai bibliotekai rengiant Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Mato Grigonio ekspoziciją Puziniškio dvare.

  21. Konsultacijos Panevėžio kolegijos pedagogikos katedros vedėjai Rimantai Pagirienei dėl etnokultūrinių disciplinų (folkloro studijos, muziejinės ir etnografinės praktikos) išplėtimo galimybių kolegijoje.

  22. Konsultacija Utenos apskrities viršininko pavaduotojui Gintarui Šileikiui dėl tautinės spartakiados surengimo Utenos apskrityje.

  23. Konsultacijos su Molėtų rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Nijole Kimbartiene dėl Etninės kultūros plėtros programos parengimo Molėtų savivaldybėje.

  24. Konsultacijos Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio muziejaus darbuotojai Almai Ambraškaitei padedant parengti ir vykdyti projektą „Etnokultūrinis peizažas Jono Biliūno kūryboje“.

  25. Konsultacija Trakiškio (Panevėžio r.) bendruomenės namams dėl kulinarijos paveldo fiksavimo vaizdo juostoje.

  26. Konsultacijos Trakiškio, Bernatonių bendruomenių namams, Miežiškių kultūros centrui, Panevėžio miesto Kastyčio Ramanausko katalikiškam darželiui, l/d „Rūta“ dėl vaikų – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“.

  27. Konsultacijos ir pagalba Nibragalio kaimo (Panevėžio r., Miežiškių sen.) bendruomenės iniciatyvinei grupei kuriant bendruomenės įregistravimo nuostatus.

  28. Konsultacijos regiono tautodailininkams (Panevėžio ir Utenos apskričių) rengiantis Kaziuko mugei Vilniuje.

  29. Konsultacija Panevėžio „Tėviškės“ klubui apie dubeniuotus ir mitologinius akmenis Panevėžio apskrityje.

  30. Konsultacija R. Vaičekausko knygynui dėl etnokultūrinio leidinio vaikams parengimo.

  31. Konsultacija vaikų darželiui „Varpelis“ dėl etninės kultūros ugdymo programų.

  32. Konsultacijos Karsakiškio kaimo bendruomenei (Panevėžio r.) rengiant tautosakos tekstus ir etnologinę medžiagą monografijai „Karsakiškis“.

  33. Konsultacijos ir pagalba regioninės Aukštaitijos televizijos programų vadovui dėl „Etnos“ laidų atnaujinimo 2010 m. rengiant projektą Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondui.

  34. Etnoarchitektūrinių konsultacijų teikimas kaimo turizmo savininkams iš Radviliškio rajono Sidabravo seniūnijos.

  35. Konsultacijos Rokiškio rajono kaimo turizmo sodybų savininkams tradicinės kaimo architektūros, sodybų interjero ir kulinarijos paveldo klausimais – regioninės tarybos pirmininkas Petras Blaževičius.

  36. Konsultacijos tautodailininkei Vladei Bukėnaitei-Adomavičienei (Limino k., Ignalinos r.) rengiant medžiagą tautinio paveldo produkto sertifikatui gauti – regioninės tarybos narė Marija Kirkienė.


21 priedas


2009 m. renginiai, puoselėjantys Aukštaitijos regiono etninį tapatumą



Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba renginių, puoselėjančių regiono etninį tapatumą, surengė nedaug. Didžiausias numatytas renginys – Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirta konferencija apie aukštaitiškos tapatybės klausimus – nebuvo surengta dėl lėšų stokos. Tačiau renginių, inicijuotų Aukštaitijos tarybos narių ir specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės, buvo surengta nemažai. Rūpinantis regioninio savitumo puoselėjimu, dalyvauta renginiuose, šventėse, konkursuose, analizuoti į įvairius fondus teikiami etninės kultūros projektai, jiems teiktos konsultacijos, rašytos rekomendacijos geriausiai regiono tradicinę kultūrą pristatantiems projektams.

  1. Regioninės tarybos pirmininkas Petras Blaževičius ir regioninės tarybos narė Nida Lungienė inicijavo tęstinį projektą „Sėlijos kultūra“.

  2. Vasario mėn. surengtas bendras renginys su Dzūkijos taryba, skirtas grafikės Gražinos Didelytės atminimui ir Lietuvos vardo 1000-mečiui – inicijuota regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės ir Dzūkijos tarybos nario Vigando Čapliko.

  3. Vasario mėn. Širvintose surengta respublikinė armonikininkų šventė varžytuvės „Antano armonika“ – inicijuota regioninės tarybos narės Laimos Bikulčienės.

  4. Kovo mėn. Raudondvaryje (Kauno r.) surengtas II-asis respublikinis tarmiškos kūrybos konkursas – inicijuota Rytų aukštaičių sambūrio ir regioninės tarybos nario Algirdo Svidinsko.

  5. Balandžio mėn. surengta XIII-oji respublikinė Jorės šventė Kulionyse (Molėtų r.) – inicijuota regioninės tarybos nario Jono Vaiškūno.

  6. Balandžio mėn. Širvintose surengta IV-oji vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų šventė „Patrepsėlis“ – inicijuota regioninės tarybos narės Laimos Bikulčienės.

  7. Balandžio mėn. Palūšėje, Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijoje, leidinio Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra pristatymas – inicijuota nacionalinio parko direkcijos ir regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės.

  8. Gegužės mėn. surengta tradicinė Sekminių šventė Meironių kaime (Ignalinos r.) – inicijuota Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos ir  buvusios regioninės tarybos narės Vilmos Čiplytės (A†A).

  9. Birželio mėn. Zarasuose surengtas respublikinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Zalvynė“ – inicijuota regioninės tarybos narės Rimos Vitaitės.

  10. Birželio mėn. surengta respublikinė Rasų šventė Kernavėje (Širvintų r.) – inicijuota regioninės tarybos narės Laimos Bikulčienės.

  11. Birželio mėn. surengta Rasų šventė Gražutės regioniniame parke (Zarasų r.) – inicijuota Gražutės regioninio parko administracijos ir regioninės tarybos narės Rimos Vitaitės.

  12. Birželio mėn. surengta Utenos apskrities tautinė spartakiada Utenoje – inicijuota Utenos apskrities viršininko administracijos ir buvusios regioninės tarybos narės Vydos Krasauskienės.

  13. Liepos mėn. surengtas tarptautinis gyvosios archeologijos festivalis Kernavėje (Širvintų r.) – inicijuota Kernavės istorinio ir kultūrinio rezervato administracijos ir regioninės tarybos nario Jono Vitkūno.

  14. Birželio, liepos mėn. Radviliškio rajono Šniukonių ir Žibartų kaimuose („1000 minučių po Radviliškio apylinkes“, išleistas leidinys su kompaktine vaizdo plokštele), Grinkiškyje, Vaitiekūnuose, Kairėnuose, Mėnaičiuose, Balandiškiuose, Pašušvyje surengtos kompleksinės ekspedicijos.

  15. Liepos mėn. Radviliškio rajono etnografiniame Kleboniškių kaime surengta etnokultūrinė stovykla „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip diedukai darė“.

  16. Liepos mėn. surengtas V-asis tarptautinis langinių tapymo pleneras Salų dvare (Rokiškio r.) – inicijuota regioninės tarybos narės Nidos Lungienės.

  17. Rugpjūčio mėn. surengtas VI-asis tarptautinis folkloro festivalis Panevėžyje „Aisūs kankleliai“ – inicijuota Panevėžio kraštotyros muziejaus ir regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės.

  18. Rugpjūčio mėn. surengtos žvalgomosios etnoarchitektūros ekspedicijos po Kėdainių rajono Krakių, Radviliškio rajono Skėmų, Sidabravo apylinkes – inicijuota Liaudies buities muziejaus architektės dr. Rasos Bertašiūtės, regioninės tarybos narės Reginos Lukminienės ir regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės.

  19. Rugpjūčio mėn. Radviliškio rajono viešojoje bibliotekoje surengtas aukštaitiškų apeiginių dainų pristatymas – inicijuota regioninės tarybos narės Vilmos Merkytės.

  20. Rugsėjo mėn. surengtas II-asis tarptautinis Baltų vienybės dienos paminėjimas ant Kupiškio piliakalnio – inicijuota Kupiškio rajono etninės kultūros plėtros tarybos ir regioninės tarybos narės Violetos Aleknienės; surengtas Baltų vienybės dienos paminėjimas ant Čičinsko kalno (Upytės sen., Panevėžio r.) – inicijuota Panevėžio žygeivių klubo, regiono specialistės Vitalijos Vasiliauskaitės.

  21. Lapkričio 13 – 15 d. Litexpo parodų centre vyko konferencija ,, Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ bei interjero ir namų apyvokos reikmenų mugė ,,Jūsų namai  2009“, kurioje veltinių vėlimo amatą pristatė Ignalinos rajono amatininkai – inicijavo regioninės tarybos narė Marija Kirkienė.

  22. Lapkričio mėn. Pasvalyje vyko „Žiemgalos“ draugijos ataskaitinė konferencija suvažiavimas – inicijavo „Žiemgalos“ draugija ir regioninės tarybos narė Vitutė Povilionienė.



22 priedas

Aukštaitijos etninė kultūra žiniasklaidoje



Aukštaitijos taryba aktyviai dalyvavo užtikrinant Aukštaitijos etninės kultūros sklaidą.



Leidiniai

1. Bendradarbiaujant su Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, 2009 m.buvo išleistas antras Aukštaitijos tradicinei architektūrai skirtas leidinys Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra.

2. Sakralinė medžio skulptūra Panevėžio kraštotyros muziejuje (katalogas, sudarytoja V. Vasiliauskaitė, 2009).

3. Žiūroniuko nuotykiai (J. Vaiškūnas, D. Vaiškūnienė, 2009).

4. Gegužės mėn. išleista Ignalinos folkloro kolektyvo ,,Čiulbutė“ parengta krikštynų papročių ir dainų kompaktinė plokštelė Gali lauko ažerėlis (inicijavo regioninės tarybos narė Marija Kirkienė).



Straipsniai

1. „Vaikų ir jaunimo tautinis ugdymas Aukštaitijoje“ (V. Vasiliauskaitė, „Etninė kultūra“, Nr. 8).

2. „Salų dvaras sukvietė Aukštaitijos regiono menininkus“ (V. Vasiliauskaitė „Etninė kultūra“, Nr. 8).

3. „Visuomeninių kultūros organizacijų indėlis į regiono kultūrą: siekiai, realybė, problemos“ (V. Vasiliauskaitė „Etninė kultūra“, Nr. 8).

4. „Kupiškėnai turi antrąją savo krašto enciklopediją“ (V. Vasiliauskaitė „Etninė kultūra“, Nr. 8).

5. „Puolusieji“ (J. Vaiškūnas, „Šiaurės Atėnai“, 2009-09-26).

6. „Užgavėnės – gyvybės atsigavėjimo šventė“ (J. Vaiškūnas, DELFI, 2009-02-24).

7. „Jubiliejiniai zuikiai“ (J. Vaiškūnas, DELFI, 2009-03-06).

8. „Velykų ženklai skelbia gyvybės atbudimą“ (J. Vaiškūnas, DELFI, 2009-04-11).

9. „Iš kur atbėga Kalėdų elnias?“ (J. Vaiškūnas, DELFI, 2009-12-24).

10. „Kovo danguje dominuoja Saturnas“ (J. Vaiškūnas, Molėtų krašto muziejus, 2009-03-03).

11. „Tarp balandžio žvaigždžių sušvis ir Merkurijus“ (J. Vaiškūnas, Molėtų krašto muziejus, 2009-04-03).

12. „Lapkrityje – ryškės Marsas, o Leonidai pažers meteorų“ (J. Vaiškūnas, Molėtų krašto muziejus, 2009-10-29).

13. „Gruodžio danguje ryškūs meteorai ir dalinis Mėnulio užtemimas“ (J. Vaiškūnas, Molėtų krašto muziejus, 2009-12-03).



Paskaitos, pranešimai, interviu

1. Paskaita asociacijos „Bitės namai“ renginyje „Užgavėnės lietuvių mitologijoje“ (V. Vasiliauskaitė, 2009-02-27, Panevėžys).

2. Pranešimas „Požiūris į sveiką gyvenseną senajame Lietuvos kaime“ konferencijoje „Menas gyventi“ (V. Vasiliauskaitė, 2009-04-28, Panevėžys).

3. Interviu dienraščiui „Respublika“ apie etninės kultūros situaciją regione (V. Vasiliauskaitė, 2009-03-30).

4. Paskaita J. Balčikonio gimnazijos abiturientams apie lietuvių liaudies pasakų semantiką (V. Vasiliauskaitė, 2009-05-05, Panevėžys).

5. Paskaita l/d „Rūta“ apie Advento papročius, burtus, žaidimus (V. Vasiliauskaitė, 2009-12-14, Panevėžys).



Dalyvavimas radijo ir televizijos laidose

1. Pokalbis radijo stotyje „Pulsas“ apie Aukštaitijos miestų tradicines šventes, jomarkų, mugių organizavimo tradicijas (V. Vasiliauskaitė, 2009-09-11).

2. 2009 rugpjūčio 15 d. LTV „Panoramos“ laidoje parengtas reportažas iš Sekminių šventės Meironių k. (Ignalinos r.).

3. 2009 lapkričio 18 d. LTV „Labo ryto“ laidoje „Daiktų istorijos“ reportažas apie Ignalinos rajono Šiūlėnų kaimo bendruomenėje veliamus senovinius veltinius.

4. Nuolat bendradarbiauta su regionine Aukštaitijos televizija, kuri parengė trumpus reportažus prieš tradicines kalendorines šventes – Užgavėnes, Velykas, Jonines, Vėlines, Kūčias.




23 priedas


ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖS PROGRAMOS (toliau – Programos) ĮGYVENDINIMO 2003-2009 m. AUKŠTAITIJOS REGIONE

PAGRINDINĖS PROBLEMOS



Kas pavyko įgyvendinti



Kas nepavyko įgyvendinti


Kodėl? Ko trūko


1. Nusistatyti kiekvieniems metams prioritetus ir pagal juos veikti.

1. Nebuvo įgyvendintas sumanymas gerinant etninės kultūros (toliau – EK) finansavimo koncepciją įkurti regioninį etninės kultūros globos fondą.

Trūko teisės aktų suderinimo: regioninė taryba yra nesavarankus valstybinės institucijos – EKGT –padalinys, dėl to negali steigti nevyriausybinių organizacijų.

2. Kasmet buvo atliekamas regiono EK programų finansavimo monitoringas.

2. Nepavyko įgyvendinti regioninės tarybos pasiūlymo, kad EK programų finansavimas būtų tolygesnis, pasiekti, kad į ekspertų komisijas būtų įtraukti regioninės tarybos ekspertai arba I etape projektai būtų peržiūrimi regioninės tarybos ekspertų.

Į regioninės tarybos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

3. Buvo atliekamas regiono EK plėtros monitoringas: išanalizuota specialistų paklausa, EK situacija ugdymo įstaigose, folkloro kolektyvai, tradicinės kultūros židiniai, tradiciniai amatai, tradicinė architektūra, kulinarinis paveldas.

3. Ne visos savivaldybės atsakydavo į užklausas, pateikdavo duomenis, nereaguodavo į rekomendacijas kurti Etninės kultūros plėtros programas, įvesti savivaldybėje EK koordinatoriaus etatą, rengti etninio pobūdžio vaikų vasaros stovyklas. Dažniausias savivaldybių atsakymas – neturime lėšų.

Trukdė savivaldos teisės aktai, kuriuose savivaldybėms nenumatyta kultūros delegavimo funkcija.

4. Aukštaitijos tarybos pastangomis buvo sukurtos Etninės kultūros plėtros programos Jonavos, Joniškio, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų, Panevėžio miesto savivaldybėse, pradėta kurti Molėtų savivaldybėje.

4. Etninės kultūros plėtros programos dar neturi Panevėžio rajono, Rokiškio, Anykščių, Radviliškio, Kėdainių savivaldybės.

Trukdė savivaldos teisės aktai, kuriuose savivaldybėms nenumatyta kultūros delegavimo funkcija.

5. Bendradarbiaujant su Aukštaitijos televizija, pradėtos kurti regioninės etninės kultūros televizijos laidos „Etnos“.

5. Neturint galimybių gauti lėšų, nebuvo sukurta Aukštaitijos regiono etninės kultūros vizualinės informacijos sistema (internetinis tinklapis).

Teisiniuose aktuose nenumatytos lėšos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklai.

6. Sprendžiant Programos 3.4 uždavinį, buvo įkurtas Visagino kultūros centro edukacijos ir etninės kultūros padalinys. Taip pat buvo suderinta su Panevėžio miesto savivaldybe ir Panevėžio apskrities viršininko administracija įkurti Etninės kultūros centrą Panevėžyje.

6. Pasikeitus politinei situacijai, Etninės kultūros centras Panevėžyje įkurtas nebuvo.


Pasikeitus politinei valdžiai savivaldybėje, neliko paramos Etninės kultūros centro steigimui Panevėžyje.

7. Aukštaitijos tarybos užsakymu, Panevėžio kolegijoje atlikti regiono tautodailės tyrimai.


Sudėtinga buvo surasti lėšų numatytiems darbams (7,8,9) įgyvendinti.

8. Aukštaitijos taryba surengė regioninę mokslinę konferenciją ir išleido leidinį „Aukštaičių tapatumo paieškos“ (2006).



9. Aukštaitijos tarybos užsakymu buvo sukurtas Aukštaitijos herbas ir vėliava, patvirtinti LR Prezidento (2008). Vėliavos pagamintos ir perduotos visoms regiono savivaldybėms ir apskritims.



10. Aukštaitijos tarybos nariui A. Svidinskui inicijuojant, atsirado tarmių išsaugojimo projektas: kasmetinė tarmių šventė Raudondvaryje, suburtas Aukštaičių sambūris, aukštaičių tarme rašomas Aukštaičių sambūrio internetinis puslapis.

10. Trūksta tarmių mokymo mokykloje.

Kol kas nėra aprobuotos EK dėstymo programos, neparengti vadovėliai ir pagrindinės priemonės.

11. Aktyviai dalyvaujant Aukštaitijos tarybai, išleisti leidiniai „Vakarų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra” (2008), „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“ (2009).

11. Ekspedicijų ir ekspertizių metu nustatyta daug tradicinio kraštovaizdžio pažeidimų, deja, neįgyvendinama Kraštovaizdžio gaivinimo programa.

Įstatymų pažeidimas saugomose teritorijose.

12. Lankytasi daugelyje regione rengiamų etninės kultūros renginių, dėl kai kurių kokybės pareikštos pastabos (pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybei dėl Joninių šventės komercializavimo).


12. Aukštaitijos regionas labai didelis, todėl daugiausia lankytasi Panevėžio apskrities EK renginiuose.

Trūko vieningos informacinės sistemos apie renginius regione. Trūko skatinimo regioninės tarybos nariams pasinaudoti ekspertų teise ir viešai (arba raštu) pareikšti nuomonę apie renginių kokybę. EKGT specialistui nebuvo skiriamos komandiruočių lėšos dalyvauti regiono etniniuose renginiuose.

13. Buvo padedama regiono kultūros įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, kaimo bendruomenėms rengti EK projektus, teiktos rekomendacijos.

13. Pavyko dalyvauti ne visuose renginiuose, kuriems buvo teiktos rekomendacijos, padėta juos parengti,.

Nelygiavertis darbo krūvis EKGT regionų specialistams. Aukštaitijos regionas labai didelis – apima 22 savivaldybes, 205 seniūnijas.

14. Pavyko pasiekti, kad regioninės tarybos nariai būtų įtraukti į apskričių Kultūros ir meno tarybas, savivaldybių Etninės kultūros plėtros ar kultūros tarybas ir veiktų jose kaip ekspertai: Panevėžio ir Utenos apskričių viršininko administracijose, Joniškio, Jonavos, Utenos, Kupiškio, Pasvalio, Biržų, Rokiškio, Visagino, Zarasų, Kauno, Širvintų, Kaišiadorių ir Panevėžio rajonų savivaldybėse.

14. Į savivaldybių kultūros tarybas neįtraukti šie regioninės etninės kultūros globos tarybos nariai, atstovaujantys šias savivaldybes: R. Stumburienė Anykščiuose, J. Vaiškūnas Molėtuose, V. Merkytė Radviliškyje, V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė Ukmergėje.

Regioninės tarybos siūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to ne visuomet savivaldybės, turinčios visišką savarankiškumą, į jas atsižvelgia.

15. Atlikus analizę, teiktos rekomendacijos tradicinių amatų centrams regione steigti: Anykščių, Utenos, Molėtų, Biržų, Rokiškio, Ukmergės, Zarasų, Panevėžio rajono tradicinių amatų centrams.





24 priedas

DZŪKIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2009 METŲ POSĖDŽIŲ SANTRAUKOS



2009 m. įvyko trys Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – Dzūkijos tarybos) posėdžiai. Kaip ir ankstesniais metais, Regioninės tarybos posėdžiai buvo organizuojami skirtingose regiono vietose. Posėdžiuose dalyvavo kviestiniai svečiai − atsakingi savivaldos darbuotojai, etninės kultūros specialistai, bendruomenių atstovai ir kt.

Vasario 25 d. posėdis vyko Varėnos kultūros centre, dalyvavo svečiai: Alvydas Valeiša (Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas) ir Regina Svirskienė (savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja). Svarstyta: Dzūkijos regioninės etninės kultūros globos tarybos ir Varėnos savivaldybės bendradarbiavimas sprendžiant Dzūkijos regiono etninės kultūros strateginius klausimus; pirmininko ataskaita ir planai 2009 metams; Dzūkijos tarybos pirmininko rinkimai; atstovo rinkimai į Etninės kultūros globos tarybą, kiti klausimai

Nutarta:

1. Bendradarbiauti su Varėnos savivaldybe sprendžiant Dzūkijos regiono etninės kultūros klausimus.

2. Pritarti Dzūkijos tarybos pirmininko ataskaitai ir 2009 m. veiklos planui

3. Iš dviejų kandidatų (O.Drobelienės ir J.Aleksandravičiaus) Dzūkijos tarybos pirmininke išrinkta Onutė Drobelienė, kuri atstovaus regioną Taryboje.

4. Dzūkijos tarybos nare vietoj Valdemaro Vyšnevskio patvirtinta Dalia Blažulionytė, dirbanti Dzūkijos nacionalinio parko direkcijoje kultūros paveldo skyriaus vedėja (pasiūlyta Varėnos r. savivaldybės).



Birželio 3 d. posėdis vyko Druskininkų miesto savivaldybėje, dalyvavo Druskininkų miesto mero pavaduotoja K. Miškinienė. Svarstyta: gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimas ir tęstinumo užtikrinimas Druskininkų savivaldybėje; etninės kultūros integravimas Druskininkų švietimo įstaigose, informacija apie Druskininkų renginius, skirtus Lietuvos tūkstantmečiui, rengiamos Etninės kultūros plėtros programos 2010–2014 m. metmenys (regioninės tarybos narių ir Druskininkų savivaldybės bei posėdyje dalyvaujančių specialistų siūlymai), kiti klausimai.

Nutarta:

  1. Kreiptis per Tarybą, kad Tautodailininkų sąjungos nariams verslo liudijimo kaina būtų sumažinta iki simbolinės sumos.

  2. Per dvi savaites pateikti siūlymus elektroniniu paštu dėl 2010-2014 metų Etninės kultūros plėtros programos.

Po posėdžio dalyviai lankėsi pas liaudies menininkus, susitiko su tautodailininku Antanu Česnuliu (apsilankymas drožinių ekspozicijoje).



Spalio 8 d. posėdis vyko Lazdijų krašto muziejuje (vėliau Lazdijų švietimo centre), dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Gudžiauskas ir pavaduotoja Rasa Kazlauskienė. Svarstyta: etninės kultūros baruose dirbančių įstaigų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas Lazdijų rajone; visuomenės stereotipai ir kitoks požiūris į muziejus ir jų veiklą; kiti klausimai

Nutarta:

  1. Vertinti etninės kultūros baruose dirbančių įstaigų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimą Lazdijų r. kaip pakankamai intensyvų, siūlyti Lazdijų r. savivaldybei daugiau pastangų skirti darbui pritraukiant etninės kultūros specialistus, daugiau dėmesio skirti bendruomenių stiprinimui.

  2. Tikslinga keisti susiformavusius stereotipus apie krašto muziejus, Ekspozicijos turi būti atviresnės ir įdomesnės lankytojams, informacijos pateikimo metodai, atitinkantys šiuolaikinius vartotojo poreikius.

Po posėdžio dalyviams buvo parodyta biblioteka bei švietimo centras.









25 priedas

SUVALKIJOS (SŪDUVOS) REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2009 METŲ POSĖDŽIŲ SANTRAUKOS



Per ataskaitinį laikotarpį Suvalkijos (Sūduvos) regioninė tarybą surengė keturis posėdžius, iš jų vieną – išvažiuojamąjį.



Sausio 27 d. posėdis vyko Marijampolėje, jo metu svarstyta: naujų Regioninės tarybos narių tvirtinimas, regioninės tarybos primininko rinkimai, regioninės tarybos pirmininko pavaduotojų tvirtinimas, regioninės tarybos atstovo delegavimas į Etninės kultūros globos tarybą, Dzūkijos tarybos 2009 m. veiklos planas, kiti klausimai.

Nutarta:

1. K. Subačių patvirtinti Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos nariu vietoj L.Tumynienės.

2. Patvirtinti Z.Kalesinską Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos pirmininku dvejų metų kadencijai.

3. Patvirtinti D.Micutienę Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos pirmininko pavaduotoja.

4. Deleguoti Zigmą Kalesinską Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos atstovu (dvejų metų kadencijai) į Etninės kultūros globos tarybą.

5. Patvirtinti 2009 m. Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos veiklos planą.

6. Aktyviai dalyvauti organizuojant ir rengiant Vasario 23 d. Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo produktų skyriaus Marijampolės apskrities Viršininko administracijoje rengiamą seminarą „Parama smulkiam verslui, amatams ir amatų centrams“.



Balandžio 3 d. posėdis vyko Šakių „Varpo“ vidurinėje mokykloje, jo metu, be regioninės tarybos narių, dar dalyvavo Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja G.Kepežinskienė (Etninės kultūros ugdymo strategijos rengimo darbo grupės narė), Šakių r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja A.Kasparevičienė ir Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas E. Pauliukėnas. Posėdžio metu svarstyta: rengiama Etninės kultūros ugdymo strategija; tautinio paveldo produktų sertifikavimo skatinimo galimybės; kiti klausimai.

Nutarta:

1. Švietimo ministerijai patvirtinus Etninės kultūros ugdymo strategiją, organizuoti seminarus pedagogams.

2. Prašyti krašto muziejų, kultūros skyrių specialistus talkinti amatininkams ruošiant teorinę medžiagą sertifikavimui.

Posėdžio dalyviai dalyvavo Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos „Amatų ir verslų dienos“ renginiuose – parodoje, amatų mugėje, aukcione. Regioninės tarybos narys, „Varpo“ vidurinės mokyklos direktorius posėdžio dalyviams pristatė tradicinį mokyklos renginį, kuriame dalyvavo beveik visi mokyklos mokiniai ir pedagogai.



Spalio 15 d. posėdis vyko Marijampolėje, jo metu svarstyta: 2009 m. regioninės tarybos veiklos plano įgyvendinimas; pasirengimas 2009 m. veiklos ataskaitai; siūlymai regioninės tarybos 2010 m. veiklos planui; regiono savivaldybių Etninės kultūros plėtros programų parengimas; etninės kultūros dėstymas pradinėse mokyklose; tautinio paveldo produktų sertifikavimo skatinimas; kiti klausimai.

Nutarta:

1. Pritarti regioninės tarybos 2009 m. trijų ketvirčių veiklos ataskaitai.

2. Įpareigoti regioninės tarybos narius iki kito tarybos posėdžio pateikti asmenines veiklos ataskaitas V.Jazerskui elektroniniu paštu.

3. Kitam regioninės tarybos posėdžiui parengti siūlymus 2010 m. veiklos planui.

4. Paraginti ir paskatinti regiono savivaldybių Kultūros skyrius rengti Etninės kultūros plėtros programas.

5. Pasiūlyti savivaldybių Švietimo skyriams supažindinti pradines krašto mokyklas su G.Kepežinskienės parengta ir įgyvendinama Etninės kultūros ugdymo programa.

6. Paraginti krašto muziejus glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti edukacinių programų rengimą.

7. Prašyti krašto muziejų, kultūros skyrių specialistus talkinti amatininkams ruošiant teorinę medžiagą sertifikavimui.



Gruodžio 9 d. posėdis vyko Marijampolėje, jo metu svarstyta: regioninės tarybos 2009 m. veiklos plano įgyvendinimas ir ataskaitos parengimas; prioritetai ir siūlymai 2010 m. regioninės tarybos veiklos planui; laisva Regioninės tarybos nario vieta; kiti klausimai.

Nutarta:

1. Pritarti regioninės tarybos pirmininko Z.Kalesinsko ataskaitai.

2. Įpareigoti regioninės tarybos narius iki gruodžio 18 d. savo veiklos ataskaitas atsiųsti elektroniniu paštu V.Jazerskui.

3. Patvirtinti 2010 m. veiklos prioritetus:

  • Etninės kultūros žinių sklaida visose Lietuvos Respublikos švietimo įstaigų vidurinio mokslo grandyse, jų ugdymo programose; mokytojų kvalifikacijos etninės kultūros srityje tobulinimas; etnologijos studijų aukštosiose mokyklose ir kolegijose kokybė.

  • Bendruomenių etninės socialinės ir kultūrinės veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos, saugant regioninį savitumą, stiprinimas.

  • Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų globos priemonių kūrimas etnografiniuose regionuose.

  • Tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo gaivinimas ir plėtra.

  1. Regioninės tarybos 2010 m. veiklos plane numatyti praktinių seminarų Kultūros sąvado sudarytojams organizavimą.

  2. Įpareigoti tarybos narius iki 2010 m. sausio 12 d. elektroniniu paštu atsiųsti siūlymus regioninės tarybos veiklos planui.

6. Kreiptis į Kazlų Rūdos savivaldybę kviečiant deleguoti kultūros ekspertą į Suvalkijos (Sūduvos) regioninę etninės kultūros globos tarybą (vietoj V.Filipovos, deleguotos Kazlų Rūdos savivaldybės).

26 priedas

Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo bei tautinės savimonės puoselėjimo

renginiai Suvalkijoje (Sūduvoje)



Suvalkijos (Sūduvos) taryba, remdamasi Etninės kultūros plėtros valstybine programa, glaudžiai bendradarbiavo su krašto kultūros ir švietimo institucijomis ir organizacijomis skatindama aktyvinti etninės kultūros plėtrą.

Regioninė tarybos nariai A.Papievienė, V.Daniliauskas, R.Vasaitienė, bendradarbiaudami su Šakių rajono savivaldybe, seniūnijomis ir bendruomenėmis, rengė inicijavo ir koordinavo etninės kultūros veiklą (išsamiau žr. 26 priedą):

  • surengė Užgavėnių šventę Zanavykų krašto muziejaus kiemelyje,

  • etnografinę vakaronę-varžytuves „Verpstė“, Šakių „Aukuro“ pagrindinėje mokykloje,

  • Amatų ir verslumo dieną Šakių „Varpo” vidurinėje mokykloje,

  • kaimo kapelų šventę „Pašešupių armonika”

  • folkloro ansamblio „Šakija“ veiklos 10- mečio šventę Šakių kultūros centre,

  • Tradicinių amatų dieną Zanavykų krašto muziejaus kiemelyje,

  • tautinių šokių kolektyvų šventę-festivalį „Zanavykų aplinkinis“,

  • „Žiobrinių“ šventę Kriūkuose,

  • Šakių miesto 410 metų sukakties šventę „Čia mūsų gyvenimai buvo ir bus“,

  • istorinį jomarką istorinėje Šakių turgavietėje – miesto skvere,

  • istorinės literatūros, spaudinių parodą ir konferenciją „Šakiai Lietuvos istorijoje“,

  • liaudies šokių seminarą jaunimui „Zanavykų stuboj”,

  • jaunųjų medžio drožėjų stovyklą „Kieme- ąžuolų kalba“ Sintautuose,

  • Klėties teatrų šventę ir jaunųjų kanklininkų stovyklą Jablonskienėje,

  • tradicinių amatų dieną Plokščiuose, sūrių šventę rūseliuose,

  • medžio drožėjų plenerą „Sintautai tūkstantmečio vingy“,

  • Kapelų šventę „Vasarą palydint“ Lukšių kultūros centre,

  • tarpregioninį armonikierių čempionatą “Gelgaudiškio armonika 2009“ Gelgaudiškio kultūros centre,

  • edukacinį renginį moksleiviams ir pedagogams „Duona mūsų papročiuose” Zanavykų krašto muziejuje,

  • liaudiškų šokių konkursą „Zanavykų stuboj”,

  • advento ir kalėdinių renginių ciklą rajono kultūros įstaigose.

Be to, buvo parengta, išleista ir spalio mėnesį pristatyta folkloro ansamblio „Nova“ kompaktinė plokštelė.

Įspūdinga regioninės tarybos narės ir Vilkaviškio kultūros centro etnografės, „Sūduvių“ ansamblio vadovės Nijolės Skinkienės veikla. Per 2009 m. folkloro ansamblis „Sūduviai“ aktyviai vykdė edukacinę veiklą: šienapjūtės programą „Man dalgelė balto plieno“ parodė 6 kartus, advento programą „Saulė eina ratu“ – 5 kartus. Parengtos teminės folkloro ansamblių programos Tūkstantmečio dainų šventės folkloro dienai “Žemenėle žiedkelėle“ (jų pagrindas – senoviškos retos vienbalsės dainos, bebaigiančios išnykti Suvalkijoje). Vienas iš reikšmingesnių darbų – folkloro ir etninės kultūros pristatymas mokyklose per rengiamas Etninės kultūros dienas. Virbalio vidurinėje mokykloje „Sūduvių“ ansamblis mokė vaikus darbo dainų, šokių, ratelių, pasakojo ir demonstravo įvairias apeigas, susijusias su darbų pradžia ar pabaiga, analizavo jų apeigų pritaikymą šiandienos renginiuose. Alvito pagrindinėje mokykloje nagrinėti lietuvių agrariniai papročiai, plačiau supažindinta su duona kaip apeigos simboliu. Užrašyta iš folkloro pateikėjų seserų A Šukienės ir A. Botyrinės senų autentiškų dainų, iš A. Krapavickienės – keletas ratelių ir žaidimų.

Įsimintina visa J.Basanavičiaus sodybos muziejaus darbuotojų parengta kultūrinė, edukacinė veikla:

  • surengtas tradicinis seminaras krašto moksleiviams ir kultūros specialistams „Čia stovėjo atgimimo vygė“,

  • eksponuota dešimtys tautodailės ir tradicinių amatų parodų,

  • organizuota Užgavėnių šventė, K.Striaupo žemaitiškų kaukių paroda,

  • parengta edukacinė programa „Šv. Velykų belaukiant“,

  • supažindinanti su senaisiais Velykų laukimo papročiais, velykaičių marginimo tradicijomis,

  • organizuoti du festivaliai – Suvalkijos (Sūduvos) regiono vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“ ir mėgėjų teatro festivalis „Atžalynas“.

Regioninės tarybos narė Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė A.Razmislavičienė papildė ir tęsė 2 ilgalaikes etninės kultūros gyvosios sklaidos programas („Duonos kelias iki stalo“, „Lino kelias iki staklių“), parengė 4 naujas edukacines kalendorinių švenčių programas („Užgavėnių dieną vieversio belaukiant“, „Liaudies magija ir augalai“, „Gavėnia – kelionė prisikėlimo link“ , popietę „Gyvoji verba“).

Reikšmingi regioninės tarybos narės O.B.Surdokienės (Marijampolės savivaldybės kultūros centro etninės kultūros specialistės) iniciatyva, bendradarbiaujant su savivaldybe ir bendruomenėmis, įgyvendintos edukacinės programos moksleiviams ir mokytojams: „Ornamento panaudojimas“, „Velykų belaukiant“.

R.Januškienė, įgyvendindama regioninės tarybos 2009 m. veiklos planą, Kalvarijos savivaldybėje organizavo etninės kultūros renginius, kalendorines šventes, tautodailės ir tradicinių amatų parodas, bendradarbiavo ir talkino LLKC specialistams filmuojant krašto velykų papročius rengiamam filmui „Lietuvių kalendorinės šventės“, įgyvendino Marijampolės apskrities kultūros plėtros programos paremtą projektą – įrašė ir išleido Brukų folkloro ansamblio „Brukinyčia“ dainų ir pasakojamosios tautosakos kompaktinę plokštelę.

Regioninės tarybos narė A.Jankeliūnienė (Kalvarijos bibliotekininkė) įgyvendino:

1) edukacinių renginių ciklą „Senųjų tradicijų vėrinys“;

2) surengė seminarus ir teorines praktines popietes moksleiviams, pedagogams ir kultūros darbuotojams „Duonos kelias iki stalo“, „Ir medis kalba“, „Iš lino gyvenimo“.









27 priedas

Tradicinių amatų ir tautodailės plėtra bei populiarinimas Suvalkijoje (Sūduvoje)



Suvalkijos (Sūduvos) tarybos nariai aktyviai dalyvavo rengiant per dešimtį tautodailės ir tradicinių amatų parodų, sėkmingai dalyvavo konkursinėje „Aukso vainiko“ tautodailės parodoje.

Išskirtinio dėmesio nusipelno regioninės tarybos nario, Lukšių seniūno V.Cikanos inicijuoti ir įgyvendinti etninės kultūros renginiai Zyplių dvare, kurio kultūrinė erdvė suteikia galimybę vykdyti pažintinę, tiriamąją, švietėjišką veiklą. Čia per 2009 m. buvo rengiamos žanrinės ir personalinės parodos, koncertai. Bene didžiausia ir gausiausia paroda buvos skirta Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui – tai Sūduvos regiono tautodailininkų (eksponuota daugiau nei pustrečio šimto Suvalkijos tautodailininkų darbų) paroda, skirta jubiliejinės Dainų šventės „Amžių sutartinė“ metu rengiamai respublikinei tautodailės darbų parodai (ekspozicijai neužteko vien Zyplių dvaro arklidžių galerijos, ta proga buvo atidaryta ir Svirno galerija). Vienas iš Zyplių dvaro projektinių renginių – dvi dienas trukęs pirmasis puodininkystės festivalis, kurį suorganizavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija talkinant Lukšių seniūnijai bei kultūros centrui (dalyvavo 14 puodžių iš Lietuvos ir Lenkijos). Kaip ir kiekvienais metais, liepos 21-31 d. į dviejų dienų plenerą „Zyplių žiogai“ iš visos Lietuvos suvažiavo tautodailininkai (per 40), kurie eksponavo savo skulptūras miestelio centre ir dvaro galerijoje. Plenero „Zyplių žiogai“ metu dvaro teritorija virto gyva kalvystės muge-festivaliu, kurio metu vyko konkursinė paroda ir kalvystės festivalis „Lietuvos Kalvių kalvis“. Renginio metu kalviai ne tik demonstravo savo darbus, bet ir suteikė galimybę lankytojams išmėginti savo gabumus kalvystėje. Lukšių miestelio centre sumontuota laimėtojo V.Kuzino kalviškosios kryždirbystės kompozicija. Be kitų renginių, Zyplių dvare dar buvo surengta kauniečio skulptoriaus A. Jusevičiaus drožinių ir tapybos darbų paroda, tautodailininkės B. Jakštienės iš Kudirkos Naumiesčio paroda.

Marijampolės kultūros centre regioninės tarybos narės O.B.Surdokienės iniciatyva buvo surengtos penkios Marijampolės krašto tautodailininkų personalinės parodos, ir dvi atrankinės krašto tautodailės parodos („Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui“ ir Marijampolės apskrities „Aukso vainiko“).

Edukacines programas įvairaus amžiaus lankytojams sėkmingai tęsė Mažosios audimo artelės moterys, kurias aplanko ne tik Vilkaviškio rajono gyventojai, bet ir iš gretimų rajonų. Programų metu dalyviai supažindinami su senomis autentiškomis audimo priemonėmis, demonstruojama verpimo, siūlų sukimo ir vėrimo į nytis bei skietus ir kiti pasiruošimo austi darbai. Lankytojai gana išsamiai supažindinami su tautiniu kostiumu.

Regioninės tarybos narė ir Vilkaviškio krašto muziejaus specialistė A.Mickevičienė parengė ir įgyveno:

1) edukacinių pamokėlių „To sviestelio gardumas“ ir „Suvalkietiškas tautinis kostiumas“ ciklą;

2) parengė ir balandžio 22 d. pravedė teorinį praktinį seminarą „Nėrimas dvirage šakute“ Vilkaviškio krašto pedagogams;

3) birželio 6 d. Paežerių dvare surengė penktąją „Sūduvių amatų šventę“ krašto visuomenei, moksleiviams, folkloro kolektyvams ir amatininkams;

4) organizavo 1930 m. Lauckaimio kaime pastatyto kryžiaus atkūrimą ir atstatymą (kryždirbio A.Alkevičiaus padirbinta kryžiaus kopija pastatyta K.A.Jonyno tėviškėje).

28 priedas



ŽEMAITIJOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2009 METŲ POSĖDŽIŲ SANTRAUKOS



Per ataskaitinį laikotarpį Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba surengė keturis posėdžius: trys iš jų vyko Telšiuose, vienas – Kelmėje.



Vasario 5 d. posėdis vyko Kelmėje, dalyvavo kviestiniai asmenys: Aušra Brijūnienė (Šiaulių r. sav. kultūros skyriaus vyr. specialistė), Vaidotas Balzeris (Mažeikių r. sav. kultūros centro vyr. specialistas), Valdas Rutkūnas (Šiaulių m. Gegužės mokyklos mokytojas).

Darbotvarkė: Žemaitijos regioninės tarybos pirmininko veiklos ataskaita; Žemaitijos regioninės tarybos 2008 m. veiklos ataskaitos svarstymas; Žemaitijos regioninės tarybos pirmininko rinkimai; Žemaitijos regioninės tarybos 2009 m. veiklos prioritetai; Žemaitijos regioninės tarybos 2009 metų veiklos planas; atstovo rinkimai į Etninės kultūros globos tarybą; kiti klausimai.

NUTARTA:

  1. Priimti regioninės tarybos pirmininko V.Vaivados ataskaitą.

2. Priimti 2008 m. regioninės tarybos veiklos ataskaitą.

3. Žemaitijos regioninės tarybos pirmininku išrinkti Vacį Vaivadą.

4. Pirmininko pavaduotojais išrinkti Juozą Pabrėžą ir Darių Ramančionį.

5. Patvirtinti 2009 metų etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašą:

  • Etninės kultūros pamokų plėtra bendrojo lavinimo mokykloje.

  • Tradicinių amatų ir tautodailės išlikimo bei populiarinimo globa.

  • Sakytinio ir dainuojamojo paveldo sklaida.

6. 2009 m. veiklos plane numatyti:

  • Kovo mėnesį organizuoti antrą susitikimą su Žemaitijos regiono etnokultūros specialistais.

  • Balandžio mėnesį organizuoti susitikimą su Žemaitijos regiono žiniasklaida.

  • Surengti susitikimą su doc. dr. Antanu Kulakausku dėl Regionų politikos.

  • Įpareigoti Juozą Pabrėžą parengti Žemaičių kalbos prioritetų planą.

  • Įpareigoti Sigitą Dacienę parengti Tautodailės globos ir puoselėjimo programą.

7. Į Etninės kultūros globos tarybą paskirti Arną Arlauską.

8. Kitą posėdį rengti balandžio mėnesį.



Rugsėjo 24 d. posėdis vyko Telšiuose, dalyvavo kviestiniai asmenys: Algimantas Armonas (Kelmės mažojo teatro vadovas) ir Lijana Kiltinavičienė (Tauragės r. kultūros centro specialistė).

Darbotvarkė: Žemaitijos regioninės tarybos veiklos planų įgyvendinimas; informacija dėl Amatų centro įkūrimo Kelmėje; Etninės kultūros globos tarybos informacinio leidinio Nr. 8. (2009 m.) pristatymas; kiti klausimai.

NUTARTA:

1. Susitikimą su visuomeninių organizacijų atstovais dėl regionų reformos surengti gruodžio mėnesį Gargžduose.

2. Pritarti Kelmės rajono savivaldybės „Tradicinių amatų centro kūrimas“ projektiniam pasiūlymui.



Lapkričio 5 d. posėdis vyko Telšiuose, dalyvavo kviestiniai asmenys – 14 tautodailininkų. Darbotvarkė: Žemaitijos regioninės tarybos veiklos pristatymas; tautodailės reikšmė šiuolaikinėje valstybės kultūroje.

NUTARTA:

Gruodžio mėnesį surengti išplėstinį posėdį kartu su Respublikinės Etninės kultūros globos tarybos nariais ir LR žemės ūkio ministerijos atstovais.



Gruodžio 8 d. posėdis vyko Telšiuose, dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos (toliau – Taryba) pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Tarybos narys Jonas Rudzinskas (Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas), Tarybos sekretoriato specialistas Suvalkijos regionui Valentinas Jezerskas, Telšių rajono savivaldybės administracijos mero pavaduotojas Vytautas Kleiva, Telšių rajono savivaldybės administracijos ESPI skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Lečkauskienė ir 34 kviestiniai svečiai.

Darbotvarkė: tautinio paveldo produkto sertifikavimo eiga; ekonominės tautinio paveldo produkto gamintojų problemos; regioninių tarybų teisinis statusas; dėl Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos; informacijos ir kiti klausimai.

NUTARTA:

1. Parengti rezoliuciją Etninės kultūros globos tarybai dėl Tautinio paveldo objekto sertifikavimo.

2. Pasiūlymus dėl regioninių tarybų nuostatų tobulinimo siųsti el. paštu.

3. Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategijos klausimą svarstyti kitame posėdyje.

4. Pritarti projektiniam pasiūlymui dėl amatų centro įkūrimo Kretingoje.

5. Pritarti projektiniam pasiūlymui „Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro plėtra“.

6. Pritarti projektiniam pasiūlymui dėl amatų centro įkūrimo Žemaitijos nacionalinio parko, Platelių dvaro sodybos teritorijoje.

7. Kitą posėdį rengti sausio pabaigoje.

29 priedas

ETNOKULTŪROS SPECIALISTAI ŽEMAITIJOS REGIONO SAVIVALDYBĖSE

2009 rugsėjo 1 d.



Savivaldybė

Etnokultūros specialistas Savivaldybėje

Kultūros skyriaus telef.

Etnokultūros specialistas

Kultūros centre

Akmenės r. 8 42557133

---

73935

Sigita Burgienė

Jurbarko r. 8 447 70153

Regina Kliukienė, 8 447 70200

70200

Aida Bliundžiuvaitienė, 868796790 ir Aušra Mičulė

Joniškio r. 8 426 69141

---


Rita Kipšaitė

Kelmės r. 8 427 69051

---

60280

Nomeda Jokubauskienė, 842761165

Kretingos r. 8 445 51233

Dalia Činkienė, 8 445 53525



Mažeikių r. 8 443 98202

---

98239

Jolanta Kaleckienė, 8 443 66344

Palangos m. 8 460 48705

Dainius Sobeckis (paveldosauga ir etnokultūra)

48557

---

Plungės r. 8 448 73164

---

73148

---

Raseinių r. 8 428 51442

---


---

Rietavo r. 8 448 73200

---

73231

---

Skuodo r. 8 440 73932

---

73935

---

Šiaulių m. 8 41 596300

---

524115

Sigita Milvidienė 841525693

Šiaulių r. 8 41 523889

Aušra Brijūnienė, 8 41 523696



Šilalės r. 8 449 76110

---

---

---

Šakių r. 8 345 60202

Aurelija Papievienė, 8 345 60758

60758


Telšių r. 8 444 53332

Eva Stonkevičienė

56185

Monika Žukauskaitė, 8 444 52067

Tauragės r. 8 446 62813

---

---

---

Klaipėdos r. 8 46 471566

Fax 8 46 452138

Jolita Latakienė, j.latakiene@klaipedos-r.lt

471566






30 priedas



Žemaitijos regiono savitumui išsaugoti skirti renginiai



Žemaitijos tarybos nariai dalyvavo įvairiuose renginiuose, prisidėjo prie jų surengimo:

1. Vasario 6 d. Žemaitijos tarybos nariai dalyvavo Šiaulių „Aušros" muziejuje vykusio Užgavėnėms skirto renginio (parodos) „Kaukės ir dievybės" atidaryme bei albumo „Užgavėnės Kurtuvėnuose" pristatyme, taip pat renginio diskusijoje „Koks išliks liaudiškas karnavalas XXI amžiuje?"1.

2. Gruodžio 6 d. Platelių dvaro svirne vyko seminaras ,,Užgavėnių tradicijos Platelių krašte2.

3. Regioninės tarybos narė Aldona Kuprelytė (Žemaitijos nacionalinio parko direkcija) organizavo Užgavėnių šventę Plateliuose3.

4. Žemaitijos tarybos nariai vasario 16 d. dalyvavo Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos šventėje Brėvikiuose (Gadūnavos seniūnija), kurią organizavo Žemaičių kultūros draugija, dabartinis Brėvikių dvaro savininkas Gediminas Šilinis. Čia buvo pagerbtas Brėvikių dvaro savininkas Stanislovas Narutavičius (1862-1932) – Vasario 16-osios Akto signataras, legendinis žemaitis, kuris su kaimiečiais visada kalbėdavo tik žemaitiškai.

5. Balandžio 24 d. regioninės tarybos nariai Aldona Kuprelytė, Jolanta Kaleckienė, Stasys Kasparavičius ir Tarybos sekretoriato specialistė Žemaitijos regionui Sigita Darienė dalyvavo Mažeikių rajono Sedos kultūros centro folklorinio ansamblio ,,Rėmolee” 20 metų jubiliejaus paminėjime.

6. Regioninės tarybos nariai tarpininkavo rengiant II Žemaičių festivalį, gausų įspūdingais reginiais ir renginiais, kuris vyko birželio 13 ir 14 dienomis Žemaitijos sostinėje Telšiuose, o Žemaitijos tarybos pirmininkas V. Vaivada dalyvavo istorinėje debatų valandoje4.

7. Žemaitijos regioninės tarybos nariai rugsėjo 22 d. vakare dalyvavo Baltų vienybės ugnies sąšaukoje, kartu paminint Saulės mūšį, Lietuvos vardo tūkstantmetį ir rudens lygiadienį (koordinatoriai – regioninės tarybos nariai Darius Ramančionis ir Linas Gedvilas). Pirmiausia ugnis buvo uždegta ant Vembūtų piliakalnio, vėliau ugnies sąšauka buvo perduota Paršpiliui, Švedkalniui, Aukštagirei, Medvėgaliui, Girgždūtei, Gaudkalniui, Moteraičiui, Sprūdei, Širmei, Žąsūgalai, Daubarių, Šatrijai, Girnikų šventkalniui ir kitiems piliakalniams5.

8. Žemaitijos tarybos pirmininkas ir nariai lapkričio 28 d. dalyvavo Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ Didžiojoje sueigoje ir 20 metų gyvavimo paminėjime. Regioninės tarybos narys Juozas Pabrėža apžvelgė Šiaulių žemaičių kultūros draugijos ,,Saulaukio“ 20 metų veiklą, pirmininkas Vacys Vaivada skaitė paskaitą ,,Žemaičiai po Durbės mūšio“.

9. Gruodžio 26 d. klubas „Aukuras” gamtos ir kultūros puoselėtojus, klubo bičiulius, tautinės kultūros mylėtojus pakvietė prisiminti Žemaitijos kalėdinius papročius ir kartu švęsti Saulėgrąžos šventę prie Juodlės ežero, Kelmės rajone (šventės iniciatorius – Žemaitijos tarybos narys Darius Ramančionis). Šventės metu atgaivintas senas žemaičių paprotys, gyvavęs XX a. pradžioje – „blukio” (rąsto ar kaladės) tempimas kartojant S.Daukanto užrašytą burtažodį „Tabalai tai tai tai...“. „Blukis“, kuris pagal seną tikėjimą surenka visokias metų blogybes, buvo tempiamas 4,5 km aplink ežerą, paskui sudegintas.

10. Žemaitijos tarybos narės Dalios Činkienės iniciatyva įvyko:

1) etnografinė ekspedicija Kretingos r. Darbėnų seniūnijoje (Lazdininkų, Impilties, Grūšlaukės k.), kurios metu buvo aplankyti 52 pateikėjai, surinkta 57 vnt. eksponatų, surengta jų paroda bei išleistas leidinukas „Lazdininkų kaimas ir jo žmonės“;

2) mažosios architektūros fiksavimas Kretingos rajone Salantų seniūnijoje (užfiksuota 112 objektų);

3) archeologijos ekspedicija Lazdininkų (Kalnalaukio) kapinyne (Darbėnų seniūnija), kurios metu buvo ištirti 6 griautiniai palaidojimai, surinkta 27 radiniai bei žvalgymų metu aptikti 42 dirbinių fragmentai (dalis jų bus perduota LDM P. Gudyno restauravimo centro specialistams).

31 priedas



Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos posėdžio

REZOLIUCIJA
2009 m. gruodžio 8 d. Telšiai


Suvokdami tautodailės ir senųjų amatų tradicijas, kaip ypač svarbią reikšmę turintį Lietuvos valstybės kultūros paveldą, laikydamiesi Lietuvos respublikos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų ir Tautinio paveldo produkto įstatymų nuostatų, būdami įsitikinę, kad nepaisant iškylančių ekonominių ir socialinių sunkumų, tautodailės ir senųjų amatų tradicijų, kaip vieno pagrindinių tautinės tapatybės kilimo šaltinių, saugojimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. 2009 m. gruodžio 8 d. įvykusiame Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos (ŽREKGT) posėdyje dalyvavę Lietuvos Respublikos etninės kultūros globos tarybos, ŽREKGT nariai, Žemaitijos regiono savivaldybių atstovai, Žemaitijos regiono tautodailininkai, tradicinių amatų meistrai nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Etninės kultūros globos tarybą prašydami:

  • užtikrinant tautinio produkto sertifikavimo kokybę, inicijuoti šio proceso biurokratinio apiforminimo tvarkos supaprastinimą;

  • inicijuoti tautinio produkto sertifikavimo apmokestinimo panaikinimą;

  • įvertinant tai, kad šiuo metu galiojanti tautodailininkų ir tradicinių amatų meistrų apmokestinimo tvarka iš esmės juos žlugdo, inicijuoti reikalingų LR ministerijų ir žinybų dialogą, siekiant maksimaliai redukuoti tautodailininkų apmokestinimo dydžius.


32 priedas


ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE ŽEMAITIJOS REGIONE TYRIMO LENTELĖ



Mokyklos pavadinimas

Pamokos

Pastabos

Neformalusis ugdymas



Akmenės rajonas




Akmenės gimnazija

-


Tautinių šokių būrelis

Kraštotyrinė veikla. Yra muziejus

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazija

-


Etninė kultūra ir vietos paminklai 1 val.

Akmenės r. Ventos gimnazija

-


-

Akmenės r. Kruopių vidurinė mokyka


Mokytoja yra


Akmenės r. Papilės Simono Daukanto gimnazija

-


Etnokultūros būrelis prad.kl

Liaudiškos muzik. ansamblis ,,Liepelė“ 1-6 kl.



Gargždai (Klaipėdos r.)




Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

-

Vykdo renginius

Šokių būrelis 1 val.

Skudučių ansamblis

Gargždų „Minijos“ vidurinė mokykla

-

Yra kelios mokytojos (reikėtų tobulintis)

Kraštotyros būrelis. Yra muziejus.

Gargždų „Kranto“ vidurinė mokykla

-


-

Veiviržėnų gimnazija

-


Tautinių šokių būrelis

Kraštotyros būrelis. Yra muziejus.

Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinė mokykla



Kraštotyros būrelis 5-10 kl.

Šokiai (šoka ir liaudiškus)



Jurbarko rajonas




Jurbarko Antano Giedraičio – Giedriaus gimnazija

-


-

 Veliuonos Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla

-


Etninės kultūros būrelis-dainavimas, muzikavimas. 5-8 kl. 1 val.

Dainavimo būrel ,,Varpelis“ 1-4 kl.2 val

Būrelis ,,Vėrinėlis“-pynimas iš šiaudelių

Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinė mokykla

-


Folkloro būrelis prad.kl.

Folkloro būrelis vyres.kl.

Tautiniai šokiai prad.kl. 2 val

Tautiniai šokiai vyresn..kl. 2 val

Keramikos būrelis 2 val.

Jurbarko Naujamiesčio vidurinė mokykla

-

Integruota per dalykus.Vyresn.kl. per lietuvių kl.ir istoriją

Folkloro ansamblis ,,Rugiagėlė“ prad.kl.

Kraštotyros būrelis

Yra Kraštotyros muziejus

  Eržvilko vidurinė mokykla

-

Siekia, kad vyktų pamoka

Kraštotyros būrelis prad.kl.ir vid.

Liaudiškų šokių būrelis

Folkloro būrelis prad.kl..



Kelmės rajonas




Kelmės Jono Graičiūno gimnazija


Lituanistė galėtų vest pamokas

Folkloro ansamblis 2 val.

Kelmės rajono Kražių gimnazija

-


-

Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazija

-


-

Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos vidurinė mokykla

Yra – nevyksta

11-12 kl. pasirenkamoji pamoka-NESIRENKA


Kelmės „Aukuro“ vidurinė mokykla

-

Vyko neseniai 5 kl., mokytojai per didelis krūvis- nuėmė

Pradinėse kl. keramikos būrelis

Kelmės rajono Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio vidurinė mokykla

­_


Etninės kultūros būrelis 3-4 kl. 1 val.

Kelmės r. Pakražančio vidurinė mokykla

-


Folkloro būrelis

Kelmės rajono Vaiguvos vidurinė mokykla

_


Folkloro būrelis 1-4 kl.



Kretingos rajonas




Kretingos J.Pabrėžos gimnazija


-

Yra programa, siūlo rinktis, bet moksleiviai renkasi psichologiją, kitus dalykus, bet ne etno

Muziejininkų būrelis

Tautinių šokių būrelis

Vokalinis ansamblis- dainuoja ir liaud.d.

Viešoji įstaiga Pranciškonų gimnazija

Etninės kultūros pamoka

9 kl. 1val.

(Iš viso keturios klasės)

Mokytoja

Virginija Rudavičienė

Folkloro ansamblis

Yra muziejus

Kretingos rajono Salantų gimnazija

-

Vykdo projektinę veiklą

Etninės kultūros būrelis (plati veikla)

Kretingos Marijono Daujoto vidurinė

-

Integruota kitose pamokose

_

Kretingos Simono Daukanto vidurinė

Yra-per lietuvių kalbos pamoką

Mokytoja Sigita Dirmeikienė

Daukantiečių būrelis

Kretingos rajono Kartenos vidurinė

-


Šokių būrelis

Folkloro būrelis

,,Žemaitukaa- muziejinukaa“ būrelis prad.kl.

Kretingos rajono Vydmantų vidurinė

-


Etninės kultūros būrelis prad. kl



Mažeikių rajonas




Mažeikių Gabijos gimnazija

-


-

Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija

-

Vykdė projektus

Etnokultūros būrelis 2 val.

Mažeikių Sedos Vytauto Mačernio gimnazija

-


-

Mažeikių Viekšnių gimnazija

-


Valančiukų organizacija 1-6 kl.

Šokių būrelis (šoka ir liaudiškus)

Mažeikių Sodų vidurinė

-

Vykdo projektinę veiklą, mokytoja

L. Tautkienė

-

Mažeikių „Jaunystės“ vidurinė

-


-

Mažeikių „Pavasario“ vidurinė

-


Etnokultūros būrelis prad.kl

Mažeikių „Ventos“ vidurinė

-

Integruota per renginius

-

Mažeikių r. Tirkšlių vidurinė

-

Pernai vyko plati veikla-nukarpė

-

Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės.vidurinė

-


Etninės kultūros būrelis ,,Žemaitukai“ 2val



Palangos miesto




Palangos senoji gimnazija

-


-

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla

-


-

Palangos ,,Baltijos“ pagrindinė mokykla

-

Neturi nei specialisto nei lėšų

-

Palangos Šventosios bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla 

-


Šokių būrelis (šoka ir liaudiškus)



Skuodo rajonas




Skuodo Bartuvos vidurinė mokykla

-

Šiemet nebeturi

-

Skuodo rajono Mosėdžio gimnazija

-

Plačiai vykdo projektinę veiklą, rengia tradicines kalendorines šventes

Tautiniai šokiai

Etninės kultūros būrelis prad.kl.

Amatų būrelis (berniukams)

Keramikos būrelis

Folkloro būrelis 7-8 kl

Jaunųjų tautodailininkų būrelis

Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazija

5,7 kl. 1 val

Pasirenkamas dalykas, pamokos vyksta

Etnokultūros būrelis ,,Žemaičių klėtelė“

Skuodo r. Ylakių gimnazija

-


Etnografijos būrelis 3-4 kl.



Šilalės rajonas




Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinė mokykla


-


Jaunieji kraštotyrininkai. 2 val

Etnoklubas 0,5 val

Folkloro ansamblis 2 val

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija

-


-

Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija

-


Folkloro ansamblis

Mokyklos muziejuje yra etno skyrius

Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija

-


Muzikavimo būrelis- kanklės

Liaudiška kapela

Folkloro būrelis

Teatro būrelis

Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija

-


Etnokultūros būrelis 2 val.

Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio vidurinė mokykla

-


Kanklių ansamblis ,,Lakštutė“ vyresn.kl.

Kraštotyros būrelis vyresn.kl

Vokalinis instrumentinis ans.,,Lyra“

Šokių būrelis ,,Kaukškutis“ 5-6 kl.

Šokių būrelis ,,Trepsiukas“ prad.kl

Šilalės r. Upynos Stasio Girėno vidurinė mokykla

-

Šiemet nebeturi

-



Šiaulių miestas:




Didždvario gimnazija

-

Integruota menų pamoka

Tautiniai šokiai

J.Janonio gimnazija

_

Integruota per muzikos, lietuvių k. pamokas

Kraštotyros būrelis

Viešoji įstaiga Šiaulių universiteto gimnazija

-

Puoselėja viltį turėti

-

Romuvos" gimnazija

-


-

"Saulėtekio" gimnazija

-

Vykdo projektus, dalyvauja renginiuose

Folkloro ansamblis ,,Vieversėlis“

Liaudies muzikos ir žaidimų instrumentų gamybos būrelis

Lieporių gimnazija

-

Mokytojas Ramūnas Mikalauskas

Muziejininkų būrelis

Metraštininkų būrelis

Liaudiška kapela

Tautinių šokių būrelis

Stasio Šalkauskio gimnazija

-


Muziejininkų būrelis 1 val.

Simono Daukanto gimnazija

-


Keramikos būrelis

Jaunųjų kraštotyrininkų būrelis

Dainų vidurinė mokykla

-


-

Gegužių vidurinė mokykla

-

Integruota per renginius

Etnografinis būrelis ,,Gasužis“ 1-8 kl.

Gytarių vidurinė mokykla

-


-

Vijolių vidurinė mokykla

-


Kraštotyrininkų būrelis

Tautinių šokių kolektyvas ,,Žalnieriukas“

Teatro studija ,,Vijoliukas“(etno pakraipa)



Šiaulių rajonas:




Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija

-


-

Gruzdžių gimnazija


-


-

Bazilionų vidurinė

-


Kraštotyros būrelis..1 val

Vokalinis ansamblis

Meškuičių vidurinė


-


Folkloro ansamblis..2 val

Amatų meistrų būreliai 5val

Kužių vidurinė

-


-

Raudėnų pagrindinė

5,6,7 kl.

po 1 val

Pasirenkamas dalykas (mokiniai labai noriai renkasi)

Mok.J. Lubienė

Liaudiški žaidimai ir rateliai

Folkloro ansamblis 1 val.

Kuršėnų Stasio Anglickio pagrindinė

_


Pradinių kl. Etnokultūros būrelis

Kurtuvėnų pradinė

_


_



Plungės rajonas




Plungės „Saulės“ gimnazija

-


-

Plungės r. Platelių gimnazija

-


Jaunųjų kraštotyrininkų būrelis

Plungės r. Alsėdžių vidurinė mokykla

-


-

Plungės r. Žemaičių Kalvarijos vidurinė mokykla

_

Anksčiau buvo liaudiški šokiai

_

Senamiesčio vidurinė mokykla

-


-



Raseinių rajonas




Raseinių rajono Ariogalos gimnazija

-


Folkloro klubas 1-12 kl.

Šokių grupė ,,Mozaika“

Jaunieji muziejininkų būrelis

Jaunųjų gidų būrelis

Raseinių m. Prezidento Jono Žemaičio gimnazija

-


Drožybos studija ,,Druvis” Mokyt.Kęstutis Bakutis

Folkloro būrelis


Raseinių rajono  Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija

-


-

Raseinių rajono  Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos Sujainių skyrius

-


-

Raseinių rajono Betygalos Maironio vidurinė

-


-

Raseinių ,,Kalno“ vidurinė

-

Tik per renginius. Mok.Vilija Paškauskienė

-

Raseinių ,,Kalno“ vidurinės mokyklos Katalikiškos dvasios skyrius

-

Integruota per trad šventes,rengia konkursus

-

Raseinių Šaltinio vidurinė

-


-

Raseinių rajono Šiluvos vidurinė

-


-



Rietavas




Rietavo Lauryno Ivinskio  gimnazija

-


Etninės kultūros būrelis

Rietavo sav. Tverų vidurinė mokykla

-


Etninės kultūros būrelis 1-4 kl.

Rietavo sav. Medingėnų pagrindinė mokykla

-

Pernai buvo būreliai

-

Rietavo sav. Žadvainių pagrindinė mokykla

-


-

Tauragės rajonas




Tauragės Jovarų vidurinė mokykla

-

Aktyviai vykdo projektinę etnokultūros veiklą

Tautiniai šokiai prad.kl.

Vokalinis ansamblis (repertuare dauguma liaudiškos dainos)

Kraštotyros būrelis

Tauragės Skaudvilės gimnazija

-


Kraštotyros būrelis

Folkloro būrelis

Karpinių būrelis

Tauragės Žalgirių gimnazija

-

Integracija pamokose ir renginiuose

-

Tauragės Versmės gimnazija

-

Integracija pamokose ir renginiuose

Vokalinis ansamblis (pusė liaudiškų dainų)

Choreografijos būrelis (pusė liaudiškų šokių)

Tauragės Martyno Mažvydo vidurinė mokykla



Vyresn.kl. Kraštotyros būrelis

3 kl. Etnokultūros būrelis

Tauragės ,,Aušros “ pagrindinė mokykla

-


-



Telšių rajonas




Telšių Vincento Borisevičiaus katalikiškoji gimnazija

_


_

Telšių Žemaitės gimnazija

_


_

Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija

-

Labai norėtų, kad būtų privaloma pamoka

-

Telšių „Ateities“  vidurinė mokykla

Etninės kultūros pamoka

Kas pusė metų keičiasi su kitu dalyku

Etninės kultūros būrelis

Telšių „Atžalyno“  vidurinė mokykla

-

Vykdo projektą ,,Liaudies skrynią atvėrus“ (ketveri m.)

Folkloro būrelis prad.kl.

Patriotų būrelis

Telšių „Džiugo“  vidurinė mokykla


_


5-10 kl. Etnokultūros būrelis

11-12 kl. Folkloro studija

3 kl. Etnoekologijos būrelis

4 kl. Etnokultūros būrelis

Telšių „Germanto“ vidurinė mokykla

_


Prad.kl. Kraštotyros būrelis,,Bitės“

Vyresn.kl. Tautosakos ,,Rasos“

Telšių „Kranto“  vidurinė mokykla

_


_

Telšių rajono Luokės vidurinė mokykla

_

Integruota kitose pamokose

Prad.kl.būrelis- Liaudiški sceniniai šokiai

Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinė mokykla

-


Etnokultūros būrelis prad.k

Liaudiški šokai 1-12 kl.

Kraštotyros būrelis 11-12 kl.

Telšių rajono Gedrimų pagrindinė mokykla

-


Etnobūrelis ,,Senolių skrynia“

33 priedas

MAŽOSIOS LIETUVOS REGIONINĖS ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS

2009 METŲ POSĖDŽIŲ SANTRAUKOS



Per ataskaitinį laikotarpį Mažosios Lietuvos regioninė taryba surengė tris posėdžius, visi jie vyko Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre.



Sausio 27 d. posėdžio metu svarstyta: Mažosios Lietuvos tarybos veiklos ataskaita už 2008 m.; regioninės tarybos pirmininko rinkimai; regioninės tarybos pirmininko pavaduotojų rinkimai; regioninės tarybos 2009 m. prioritetų nustatymas; naujų etninės kultūros leidinių pristatymas.

NUTARTA:

1. Patvirtinti nuveiktų darbų ataskaitą už 2008 metus.

2. Antrai kadencijai palikti Regioninės tarybos pirmininke Nijolę Sliužinskinę.

3. Išrinkti 3 pirmininkės pavaduotojus iš skirtingų regiono savivaldybių – N. Lendraitį, A. Dumbliauską, R. Sliužinską.

4. Nustatyti Regioninės tarybos veiklos prioritetus:

  • Etninės kultūros žinių sklaida regiono švietimo įstaigų vidurinio mokslo grandyse.

  • Bendruomenių etninės veiklos skatinimas, jų vaidmens ir įtakos saugant regioninį savitumą stiprinimas.

  • Gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų globos priemonių kūrimas regione.

  • Tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo gaivinimas ir plėtra.

  • Etninės kultūros pristatymas visuomenei, jos reprezentavimo svarba kuriant regiono įvaizdį užsienio šalyse.

  1. Nutarta į darbo planą įtraukti :

  • Inicijuoti vasario 10 d. seminarą „Šiupinio šventė“, skirtą nevyriausybinėms organizacijoms, kavinių savininkams, kaimo turizmo savininkams.

  • Inicijuoti seminarą su Martynu Purvinu „Mažosios Lietuvos kaimo tradicinė architektūra“, skirtą architektams, kaimo sodybų savininkams.

  • Inicijuoti kulinarinio paveldo fiksavimą ir surengti seminarą Dovilų etnokultūros centre „Liaudies medicina visai šeimai“ (kovo mėn.)

  • Kartu su Klaipėdos universitetu organizuoti seminarą „Senųjų kapinaičių fiksavimas“.

  • Inicijuoti , kad prieš kalendorines šventes mokyklose ar kultūros įstaigose būtų organizuojamos edukacines pamokėles moksleiviams.

6. M. Purvino leidinį „Mažosios Lietuvos kaimo tradicinė architektūra“ pristatyti visuomenei.



Balandžio 29 d. posėdyje dalyvavo svečiai: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė dr. Silva Pocytė, bažnyčios istorikas dr. Arūnas Baublys, kalbininkė dr. Asta Balčiūnienė ir literatūrologė dr. Žavinta Sidabraitė.

Svarstyta: senųjų liuteroniškųjų kapinaičių fiksavimas ir išsaugojimas.

NUTARTA: Mažosios Lietuvos regiono etninė kultūros globos taryba prisidės prie tolimesnio projekto vykdymo.



Lapkričio 20 d. posėdyje svarstyta: seminaro „Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų ir meistrų, tradicinių mugių sertifikavimas“ organizavimas; regiono kulinarinio paveldo seminaro organizavimas; Tilžės akto ir Klaipėdos krašto dienos paminėjimas; einamieji klausimai.

NUTARTA:

1. Kartu su Žemės ūkio ministerija ir sertifikavimo komisija organizuoti seminarą regiono meistrams ir amatininkams.

2. Kreiptis į Etninės kultūros globos tarybą dėl regiono kulinarinio paveldo ekspertizės finansavimo, organizuoti seminarą kaimo turizmo ir kavinių savininkams.

3. Skatinti regiono kultūros ir švietimo įstaigas organizuoti Mažajai Lietuvai reikšmingų datų – Tilžės akto ir Klaipėdos krašto dienos – paminėjimą ir įprasminimą.

4. Siūlyti Etninės kultūros globos tarybai toliau daryti žygius dėl etninės kultūros dėstymo bendrojo lavinimo mokyklose.


34 priedas

Etninės kultūros ugdymo plėtra Mažojoje Lietuvoje



Mažosios Lietuvos taryba, vykdydama ilgalaikę Pilietinio ir tautinio ugdymo programą, inicijavo ir rėmė mokyklų bendruomenių kuriamus ir įgyvendinamus pilietinio bei tautinio ugdymo projektus, aktyviai bendradarbiavo su regiono savivaldybių švietimo skyriais bei mokyklomis, teikė konsultacijas ir rekomendacijas projektams:

    1. lapkričio 18 d. Šilutės pradinėje mokykloje vyko moksleivių konferencija „Mažosios Lietuvos takeliais“;

    2. penktus metus vyko moksleivių viktorina „Pažink savo kraštą – Mažąją Lietuvą“, skatinanti jaunimą domėtis etninėmis krašto tradicijomis, istorija, papročiais, tradiciniais amatais ir kulinariniu paveldu (dalyvavo Šilutės M. Jankaus, Juknaičių, Katyčių, Rusnės pagrindinių mokyklų ir Kintų vidurinės mokyklos 5 – 8 klasių moksleiviai);

    3. Juknaičių pagrindinė mokykla visus metus vykdė projektą „Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakais“, kurio metu mokiniai dalyvavo ekspedicijose, rinko savo vietovės tautosakinį ir kulinarinį paveldą, bendravo su senaisiais gyventojais;

    4. Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos moksleiviai, vadovaujami regioninės tarybos narės Reginos Meškauskienės (Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkės), visuomenei pristatė dailės ir kraštotyros darbus įvairiomis temomis („Religinis paveldas“, „Senosios Šilutės mokyklos“, „Senoji miestelių ir kaimų architektūra“, „Kelionė po senąją Šilutę“, „Krašto architektūrinis ir inžinerinis paveldas“);

    5. regioninės tarybos nariai teikė konsultacijas ir rekomendacijas edukaciniam projektui „Vaikas – tradicijos ir paveldo perėmėjas“, Kintų vidurinės mokyklos projektui „Pažink savo kraštą“.

Regioninės tarybos nariai dalyvavo vykdant kultūros ir švietimo įstaigų organizuotas edukacines programas:

    1. rugpjūčio 3-7 d. Rusnėje vyko edukacinė stovykla jaunimui „Žvejų keliai ir likimai“, kurios dalyviai mokėsi atpažinti ir fiksuoti paveldą savo aplinkoje;

    2. liepos 3-5 d. Agluonėnų etnografinėje sodyboje vyko tradicinė edukacinė programa moksleiviams „Kas buvo, kai manęs dar nebuvo“ tema „Amatas – gyvenimo pamatas“, kurios metu vyko medžio drožėjų ir floristų pleneras6;

    3. birželio 29 d. – liepos 2d. vyko projektas „Dvaras – kultūros židinys“ (organizavo Viešoji įstaiga „Menų gatvė“), kuriuo siekta sudominti jaunimą Klaipėdos apskrities dvarų kultūra bei jų istorija7;

    4. birželio 5-7 d. Klaipėdos etnokultūros centras organizavo regioninę vaikų ir jaunimo stovyklą „Vėlungis“, kurios dalyviai mokėsi tradicinių amatų, muzikavimo ir etnochoreografijos;

    5. lapkričio 6 d. ir 20 d. Klaipėdos etnokultūros centre vyko seminarai regiono kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojams8;

    6. ištisus metus Klaipėdos etnokultūros centras organizuoja edukacinius užsiėmimus visai šeimai („Užgavėnių belaukiant“, „Tradiciniai žaislai. Skudurinės lėlytės“, „Tradicinis žvakių liejimas“, „Muzikavimas tradiciniais instrumentais šeimoje“ ir kt.);

    7. gruodžio 15 d. Priekulės kultūros centre veikė kūrybinės dirbtuvės „Tradicinis dainavimas, muzikavimas, tautinis kostiumas“.

.

35 priedas

Mažosios Lietuvos paveldo tyrimams ir sklaidai skirti renginiai



Vienas iš Regioninės tarybos veiklos prioritetų – gyvuojančių tradicinės kultūros reiškinių (materialaus ir nematerialaus paveldo) išaiškinimo ir tęstinumo užtikrinimas, jų globos priemonių kūrimas regione. Šiais klausimais vyko konferencijos, seminarai, ekspedicijos:

  1. balandžio 29 d. Klaipėdos etnokultūros centre vyko konferencija „Klaipėdos krašto archyvo po atviru dangumi lobiai“9.

  2. rugsėjo 25 d. vyko konferencija Pagėgiuose „Mano mažas miestas Pagėgiai praeity“10.

  3. spalio 15 – 16 d. Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo nariai dalyvavo Kaliningrado (Karaliaučiaus) I. Kanto universiteto surengtoje tarptautinėje mokslo konferencijoje „Rytų Prūsijos kultūros paveldas“11.

  4. balandžio – spalio mėnesiais Jurbarko rajone ( Viešvilės ir Smalininkų seniūnijose) vyko etninės kultūros ekspedicija, kurios metu buvo sukaupta medžiaga apie tradicinės kultūros puoselėtojus, sukauptos medžiagos pagrindu parengta knyga „Jurbarko kraštas. Žmonės ir jų darbai“ (ekspedicijos organizatorė ir knygos rengėja – regioninės tarybos narė Regina Kliukienė);

  5. Klaipėdos rajone ekspedicijos metu buvo aplankyti 9 pateikėjai lietuvininkai, gyvenantys Sendvario, Dovilų, Veiviržėnų, Dauparų-Kvietinių seniūnijose (medžiaga buvo renkama ruošiamam leidiniui-albumui „Lietuvininkų portretai“).

36 priedas

Mažosios Lietuvos etnokultūrinių tradicijų plėtra



Regioninės tarybos nariai dalyvavo ir inicijavo renginius, projektus, kuriuose atsispindėjo Mažosios Lietuvos tradicijos, istoriniai įvykiai, kraštui nusipelniusių žmonių pagerbimas, tradiciniai amatai ir kulinarinis paveldas, teikė konsultacijas ir rekomendacijas:

1. Regioninė taryba teikė konsultacijas ir rekomendacijas dėl:

  • Pagėgių kultūros centro Plaškių kaimo šventės „Pievininkų šventė“;

  • Klaipėdos rajono Agluonėnų etnografinės sodybos- muziejaus projekto „Lietuvininko kiemas“;

  • Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projekto „Knygos renginių kaleidoskopas: žmogaus ir žodžio sangrąža“;

  • Ž. Naumiesčio etnokultūros centro organizuojamos pavienių muzikantų ir pasakorių šventės Gardame „Sugužėkim, suskambėkim“.

2. Šilutės kraštotyros draugija (regioninės tarybos narės R. Meškauskienė, J. Pancerova) 2009 m. užbaigė projektą „Kultūros paveldas ir dabarties vertybės Pagėgių ir Šilutės krašto vietovėse“ (projekto partneriai – evangelikų liuteronų bendrija „Sandora“).

3. Liepos 9 – 12 d. Mažosios Lietuvos regioną ir Lietuvą tarptautiniame festivalyje BALTICA 2009 m. Latvijoje atstovavo Šilutės folkloro ansamblis „Verdainė“ (vadovė Regina Jokubaitytė).

4. Klaipėdos rajono Dovilų etnokultūros centras liepos 17 – 18 d. organizavo jau tradicinę folkloro ir tradicinių amatų šventę „Užaugau Lietuvoj“12.

5. Dovilų etnokultūros centras išleido folkloro ansamblio „Lažupis“ (vadovė – regioninės tarybos narė Lilija Kerpienė) DVD „Pamario žemaičių krikštynos“.

6. Rugpjūčio 8 d. Rusnėje vyko Laivininkų šventė „Žvejo moters buitis“, atskleidžianti moters buitį per amatus, darbus.

7. Rugpjūčio mėn. vyko šventės prisimenant žvejų tradicijas, laivininkystę ir amatus: Kintuose – „Marių šventė“, Drevernoje – „Ant marių kraštelio“.

8. Nidoje vyko tradicinė folkloro šventė „Tek saulužė ant maračių“, o Juodkrantėje – Liudviko Rėzos užrašytų liaudies dainų šventė „Pūsk, vėjuži“.

9. Rugsėjo – lapkričio mėn. Viešvilėje buvo vykdoma Senųjų dailiųjų amatų atgaivinimo programa – audimo, keramikos, stiklo apdirbimo mokymai (organizatorė E. Untulytė).

10. Lapkričio 18 d. regioninės tarybos narė Aksavera Mikšienė subūrė Pagėgių savivaldybės bendruomenes kulinarinio paveldo „Kūčių, Kalėdų valgiai Mažojoje Lietuvoje“ pristatymui.

11. Gruodžio 8 d. Klaipėdos etnokultūros centre atidaryta paroda „Pajūrio krašto moterų rankdarbiai. Riešinės“ (organizavo Palangos tradicinės tekstilės mokymo centras ir Klaipėdos etnokultūros centras).

12. Gruodžio 10 d. Klaipėdos etnokultūros centre etnologas prof. Libartas Klimka pristatė knygas „Saulės ratu, mėnulio taku . Lietuvių kalendorius“ ir „Lietuviškųjų švenčių rate“.

13. Klaipėdos etnokultūros centro folkloro sambūris „Audenis“ (vadovė – regioninės tarybos narė Valerija Jankūnaitė) pristatė 2-jų dalių kompaktinę plokštelę „Klaipėdos krašto dainos. Advento – Kalėdų dainos“.

14. Mažosios Lietuvos folkloro ansamblis „Verdainė“ gruodžio 10 d. pristatė Nacionalinėje filharmonijoje vykusiame renginyje „Mažosios Lietuvos spalvos. Kalbos spalva“.

37 priedas

ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖS PROGRAMOS 2009 M.

REZULTATAI

2009 m. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos (toliau – Programa) įgyvendinimo darbams poveikį turėjo valstybės ir savivaldybių biudžetų sumažinimas: mažiau įvykdyta projektų arba buvo gerokai sumažintos kai kurių projektų apimtys (pvz., sausio mėnesį paskirstytos Kultūros ministerijos programų lėšos buvo sumažintos beveik 40 proc., todėl dalis projektų paskirtų lėšų negavo).

Iš viso 2009 m. etninės kultūros veiklai buvo skirta per 6 mln. litų: iš jų rėmėjų lėšos sudaro 405 168 Lt, savivaldybių biudžetų lėšos – 4 287 181 Lt, valstybės biudžeto – 1 324 301 Lt. Net 4-iose apskrityse valstybės biudžeto lėšos gerokai viršijo skirtas savivaldybių: Marijampolės (savivaldybių – 57 700 Lt, valstybės – 131 200 Lt), Panevėžio (savivaldybių – 187 760 Lt; valstybės –213 120 Lt), Telšių (savivaldybių – 63 400 Lt; valstybės – 615 204 Lt). Daugiausia lėšų etninei kultūrai skyrė Klaipėdos apskritis (2 000 654 Lt), nors didžioji jų dalis teko Europiados festivaliui Klaipėdoje. Daugiausiai rėmėjų lėšų surinko Alytaus apskr. (77 010 Lt), Vilniaus apskr. (72 517 Lt), Kauno apskr. (53 770 Lt).

Programos įgyvendinimo 2009 m. rezultatai:

1. Buvo tęsiama etninės kultūros vertybių apskaita – aprašyta 263 gyvųjų tradicinės kultūros židinių, 50 tradicinės kultūros įvykių, 35 tradicinės kultūros gebėjimai. 18 savivaldybių (Kaišiadorių, Prienų, Raseinių, Skuodo, Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio, Rokiškio, Pasvalio, Radviliškio, Telšių, Rietavo, Molėtų, Ignalinos, Vilniaus m., Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių) šie darbai buvo vykdomi nepakankamai.

2. Įvyko 124 ekspedicijos, išleisti 37 katalogai.

3. Lietuvoje yra 444 suaugusiųjų folkloro ansambliai, iš jų 257 įvertinti apžiūrose, dalyvauja dainų šventėse. Vaikų folkloro ansamblių yra 310, apžiūrose įvertinto 89. Šiuos skaičius papildo įspūdingas 2009 m. Tūkstantmečio dainų šventėje dalyvavusių vaikų ir jaunimo skaičius – iš 42 tūkst. šventės dalyvių pusę sudarė vaikai ir jaunimas.

4. Bendrojo lavinimo mokyklose veikė 438 kraštotyros būreliai ir 559 kiti etninės pakraipos būreliai – daugiausia Kauno (81 / 166), Šiaulių (82 / 99), Klaipėdos (54 / 21), Panevėžio (55 / 92) apskrityse. Šis skaičius pastebimai auga (plg. su 2008 m., kai kraštotyros būrelių buvo 511, kitų – 744).

5. Kultūros įstaigos (muziejai, kultūros centrai) 2009 m. parengė 1018 edukacinių programų, suorganizuota 117 etninės pakraipos stovyklų, kuriose dalyvavo beveik 9000 vaikų. Iš viso į etninės kultūros veiklą įtraukta 34 337 vaikai. Geriausi rezultatai dirbant su vaikais pasiekti Šiaulių apskr., Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos, Telšių apskrityse.

6. Etninė kultūra kaip pasirenkamas dalykas dėstoma 71 mokykloje (daugiausia tokių mokyklų Kauno, Tauragės, Panevėžio, Šiaulių apskrityse).

7. Tradicinę kultūrą, gyvąją tradiciją palaikyti padeda 441 bendruomenė – tokių bendruomenių skaičius didesnis tose apskrityse, kur geresni ir etninės kultūros veiklos rezultatai (Panevėžio apskrityje – 77 bendruomenės, Šiaulių – 57, Utenos – 41).

Padaugėjo (iki 101) kaimo turizmo sodybų, kurios savo veiklą grindžia tradicinėmis vertybėmis.

38 priedas


Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2009 metais (1)


Eil. Nr.

Savivaldybė

Rėmėjų lėšos




EK vertybių apskaita

(registras)





Folkloro ansambliai

Suaugusiųjų

Vaikų

Savival-dybės lėšos

Valstybės lėšos

Restau-ruota vertybių

Perkelta į el. saug. laik-meną

Tradic. kult. Pateikėjai

/ 2009 m.

Tradic. kult. Sritys, žanrai, gebėjimai

Tradic. kult. Įvykiai

/ 2009

Gyvieji tradicinės kultūros židiniai

/ 2009

Ekspe-dicijų skaičius

Katalo-gai

Ansamblių skaičius

(iš viso / įvertintų apžiūrose)

Dalyvių

skaičius

Ansamblių skaičius

(iš viso / įvertintų apžiūrose)

Dalyvių

skaičius

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17


Alytaus apskritis
















1.

Alytaus m.



–

50 000

6000

E 36

–

34

–

–

–

1

–

3 / –

60

4 / 1

70

2.

Alytaus r.

14 410


29 909

960

–

–

–

–

–

50 / 2

–

–

11 / 6

147

4 / 2

67

3.

Druskininkų m.

–


31 800

3500

–

Į 80

14 / 4

5 / 2

–

20 / 6

–

–

4 / 3

57

2 / 1

33

4.

Lazdijų r.

–


50 000

29 800

E 273

N 260

25

–

–

129 / 25

1

–

13+2-1 / 10

165

5- / 2

53

5.

Varėnos r.

62 600


23 700

49 465

Į 20

N 9

3

27 / 2

3 / –

8 / 1

12 / 2

6

4

25 / 19

280

9-1 / 5

135


Iš viso

77010


185409

89725

E 309

Į 20

N 9

Į 83

N 260


100 / 6

8 / 2

8 / 1

211 / 35

8

4

57 / 38

709

23 / 11

358


Kauno

apskritis

















1.

Kauno m.

6320


80 900

66 500

1

–

2

–

–

2 / 2

–

–

12+8–4 / 9

250

40 +7–4 / 9

825

2.

Kauno r.

2200


–

3000

E 5

Į 1

N 17

–

2

6

–

5 / 5

2

–

13+2–2 / 15

182

6 / 4

191

3.

Kaišiadorių r.



–


37 865

6600

k 29

–

–

–

–

–

2

–

8+5 / 4

108

4+3 / 1

32

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

4.

Kėdainių r.



8600

25 200

8300

–

Į 12

24 / 2

–

–

24 / 2

–

–

7 / 6

146

3 / 1

46

5.

Jonavos r.

35 000


122 246

–

E 42

–

2/ 2

3 / 3

4 / 4

34 / 2

3

–

8 / 4

110

4 / 3

66

6.

Birštono m.

–


6000

2000

2

–

–

–

1

–

–

–

1 / 1

18

1 / –

17

7.

Prienų r.

1650


41 200

10 800

–

Į 29

8

–

–

/ 4

7


8 / 8

116

2 / 2

36

8.

Raseinių r.

–


49 000

4000

E 10

N 800

–

–

–

–

3

1

4 / 2

45

4 / 1

53


Iš viso

53770


362411

101200

E 60

Į 1

K 29


Į 41

N 800


38 / 4

9 / 3

5 / 4

65 / 15

17

1

70 / 49

975

70 / 21

1266


Klaipėdos apskritis


















1.

Klaipėdos m.

4000


1 388 100

38256

10

4

–

–

–

/ 1

3

–

9 / 8

221

7-1 / 4

127

2.

Klaipėdos r.

4500


22 600

7000

Į 2

N 38

46 / –

1 / –

6 / –

3 / –

4

1

4+2 / 3

75

3+2 / 1

31

3.

Kretingos r.

–


14 000

25 200

E 28

9

16

1

5 / 2

3

3

–

8 / 4

145

8 / 1

128

4.

Neringos m.

7648


91 928

43 000

E 82

–

–

–

–

–

–

–

2 / 2

26

1 / –

8

5.

Palangos m.

200


22 400

7000

–

N 50

1

1

50 / 6

2 / 1

–

–

1 / 1

30

1 / 1

18

6.

Skuodo r.

–


55 000

–

N 230

–

–

–

–

–

2

–

3 / 3

52

2 / –

32

7.

Šilutės r.



18 146


406 626

11 344

E 24

V 7

N 25

68 / 4

9 / 3

4 / –

2

8

1

7+1 / 4

123

11 / 1

160


Iš viso

34494


2000654

131800

Į 2

E 144

N 230

Į 13

N 113

V 7


131 / 4

12 / 3

65 / 8

10 / 2

20

2

37 / 25

672

34 / 8

504

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17


Tauragės apskritis

















1.

Tauragės r.


800


8600

–

E 1

–

18

1

1

60/ 20

1

–

5 / 1

56

2 / –

15

2.

Jurbarko r.

–


22 205

24 000

–

8

338 / 17

14 / –

23 / 10

37 / –

1

1

7 / 4

47

21 / 3

291

3.

Pagėgių sav.

20 000


3000

7000

–

3

2

–

1

8 / 3

1

–

1 / 1

17

–

–

4.

Šilalės r.

16 680


38 910

24 400

–

2

4 / 3

1

–

10 / –

2

1

2 / 2

38

6+1–1 / 4


167


Iš viso

37480


72715

55400

E 1

Į 13

362 / 20

16

25 / 10

115 / 23

5

2

15 / 8

158

28 / 7

473


Marijampolės apskritis

















1.

Marijampolės sav.

–


11 000

7000

–

Į 12

12



1 / 1

1

–

4 / 3

60

–

–

2.

Kalvarijos sav.

1700


1500

4500

–

Į 1

–

–

–

–

–

–

2 / 2

38

–

–

3.

Kazlų Rūdos sav.

2400


4000

5000

N 150

–

79 / 5

41 / 3

5 / 2

6 / 2

1

–

3 / 3

40

1 / 1

20

4.

Šakių r.

9000


23 100

105 700

K 153

N 300

–

172 / 12

51 / 3

5

7 / 3

4

–

5 / 5

109

3 / 1–1

46

5.

Vilkaviškio r.

–


18 100

9000

–

–

15 / –

–

1 / –

–

–


5 / 5

88

–

–


Iš viso

13100


57700

131200

K 153

N 450

Į 13

278 / 17

92 / 6

11 / 2

14 / 6

6

–

19 / 18

335

4 / 1

66


Panevėžio apskr.

















1.

Panevėžio m.

5000


28 000

70 000

E 667

Į 62

V 20

N 600

–

–

–

–

30

Išvykų

1

4 / 3

90

1 / 1

12

2.

Panevėžio r.



–


66 460

26 120

–

–

331 / 12

12 / 4

56

30 / 4

–

–

16 / 6

185

6 / 1+1

67

3.

Biržų r.



4000


8000

6000

–

–

–

14

10

22

1

–

8 / 8

164

3 / 3

47

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

4.

Kupiškio r.

2100


32 300

22 000

E 9

N 1200

150

8

5

181 / 163

2

1

4 / 1

69

1 / 1–1

20

5.

Rokiškio r.

4000


11 400

26 000

–

–

–

–

–

–

7

–

3 / 2

69

4 / 2

109

6.

Pasvalio r.

1700


41 600

63 000

2

Į 100

60

–

–

60

–

1

4 / 3

80

7+1 / 5

117


Iš viso

16800


187760

213120

E 681

Į 162

V 20

N 1800

541 / 12

34 / 4

71

293 / 167

10 +

30 išvykų

2

39 / 23

657

22 / 13

372


Šiaulių apskritis

















1.

Šiaulių m.

1000


273 200

36 400

–

–

1 / –

2 / –

–

4

1

3

7 / 7

152

9 / 5

164

2.

Šiaulių r.

8300


46 800

16 000

Į 20

N 50

–

1 / –

4 / –

1 / –

8 / 2

–

4

13+4–1 / 5

217

9 / 1+2-1

120

3.

Kelmės r.

–


104 433

21 000

–

Į 28

3

2

–

14 / –

8

–

10 / 3

155

7 / 1

180

4.

Akmenės r.

2200


120

7000

E 2

–

3 / 2

2

2

2 / 2

1

–

4+1–1/ 1

58

4–2 / 1

77

5.

Joniškio r.

11 000


69 000

14 000

E 131

–

52 / –

–

–

52 / –

1

1+1

8 / 2

132

4–2 / –

62

6.

Pakruojo r.

4000


9400

–

4

Į 6

5 / 1

28 / 1

6 / 4

76 / 6

4

–

7–1 / 3

150

2 / 1

31

7.

Radviliškio r.

10 640


12 000

31 450

Į 1

–

15

–

–

–

4

1

6+3 / 3

126

11+4 / –

484


Iš viso

37140


514953

125850

Į 21

N 50

E 137

Į 34


80 / 3

38 / 1

9 / 4

156 / 10

19

10

61 / 24

1014

46 / 9

1118


Telšių

apskritis

















1.

Telšių r.

9670


16 000

125 990

E 37

–

5

–

–

–

1

–

3 / 3

47

8+3 / 2

152

2.

Plungės r.



5950


23 100

29 300

K 21

–

2

24

1

–

2

–

4 / 4

96

9+1 / –

168

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

3.

Rietavo sav.

–


13 000

6500

–

–

–

–

–

–

1

–

2 / –

32

–

–

4.

Mažeikių r.

5000


11 300

22 600

–

–

7

5

6

–

1

–

6+1 / 2

122

4+1 / 1

67


Iš viso

20620


63400

184390

E 37

K 21

–

14

29

7

–

5

–

16 / 9

297

26 / 3

387


Utenos apsk.

















1.

Utenos r.

22 627


40 235

700

E 3

N 74

Val . 106

207/16

150/16

35 / 21

16 / 10

1

–

7 / 2

121

7 / 1

134

2.

Anykščių r.

2410


23 920

14 330

E 5

–

29

9

1

9

1

–

8+1 / 2

122

–

–

3.

Molėtų r.

2400


61 400

17 000

E 1

–

3 / 1

–

–

1

3

–

4 / 3

72

2 / 2

21

4.

Ignalinos r.

800


65 420

17 000

1

–

–

–

–

134 / 1

1

2

2 / 1

22

1 / -1

36

5.

Visagino m.

–


11 000

4500

–

–

–

–

–

–

–


4 / 3

42

2 / 2-1

29

6.

Zarasų r.

14 000


25 000

40 000

E 2

Į 40

N 40

Į 80

1

1

–

–

7

1

6 / 5

100

4 / 4–1

95


Iš viso

42237


226975

93530

E 12

N 114

Į 40


Į 180

Val. 106

240 / 17

160 / 16

35 / 21

160 / 1

13

3

32 / 15

551

16 / 8

315


Vilniaus apskritis


















1.

Vilniaus r.

3000


26 500

–

7

–

3

–

10

–

3 +

2 išvyk.

2

14 / 4

150

–

–

2.

Vilniaus m.

12 000


270 210

136 000

–

Į 20

V 6





–


44+3 / 28

677

7–1 / 3

120

3.

Elektrėnų sav.

6000


88 923

9000

–

Į 2

7 / 3

2 / –

4 / –

8 / 3

13

5

1 / 1

17

6+2 / –

64

4.

Ukmergės r.

5600


20 000

10 000

1

–

–

–

–

3 / –

–

1+1

13 / 4

200

1 / 1–1

18

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

5.

Širvintų r.

4500


3600

13 000

5

Į 1

90 / –

9 / –

46 / –

7 / 1

3

–

5 / 4

75

3+1 / 1

52

6.

Šalčininkų r.

28 500


71 106

5400

–

–

6

–

5

–

–

1

4 / 1

–

1 / 1

–

7.

Švenčionių r.

7117


63 700

21 686

–

Į 38

V 21

1 / 1

–

–

–

–

2

6+1 / 4

90

12+8 / 1

123

8.

Trakų r.

5800


71 165

3000

–

–

183

6

3

4

2

1

5+2 / 2

82

1 / 1

15


Iš viso

72517


615 204

198086

E 13

Į 61

V 27

290 / 3

17 / –

68 / –

22 / 4

21 + 2 išvyk.

13

98 / 48

1291

41 / 7

392


IŠ VISO


405168

4287181

1324301

E 1805

Į 124

N 853

K 203

Į 500

Val. 106

N 2973

V 54

2074 / 86

415 / 35

304 / 50

1046 / 263

124 +

32 išvyk.

37

444 / 257

6659

310 / 89

5251



e – eksponatai

k – konservuoti

r – restauruoti

n – nuotraukos

į – folkloro įrašai

val. – įrašai valandomis

v – vaizdo įrašai


39 priedas

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2009 metais (2)



Eil. Nr.

Savivaldybė

Vaikų skaičius, įtrauktas į etninės kultūros veiklą

Pareng-tos etninės kultūros progra-mos

Stovyklos

Mokyklos

Bend-ruomenės

Kaimo turizmo sody-bos, kuriose yra EK

Renginiai

Publikacijos

Stovyklų skaičius

Dalyvių skaičius

Mokyklų skaičius

Etninė kultūra – pasiren-

kamas dalykas

Krašto-tyros

būreliai

Kiti būreliai


Folk. festiva-liai

Kiti renginia/ iš jų vaikųi

Plenerai

Parodos

Leidi-niai


Garso publ.


Amatų centrai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19


Alytaus apskr.


















1.

Alytaus m.

1628


10

–

–

17

–

4

–

1

–

–

1

3 / –

–

3

1

–

2.

Alytaus r.

108


4

–

–

16

–

7

3

–

15

–

–

44 / 11

–

5

1

CD 2

DVD1

3.

Druskininkų

206


–

–

–

5

–

6

6

–

5

1

–

37 / 22

1

5

2

–

4.

Lazdijų r.

338


13

1

60

13

4

3

16

–

10

–

4

111 / 75

2

6

1

–

5.

Varėnos r.

335


21

3

67

14

–

–

–

–

5

4

1

102 / 35

–

4

7

–


Iš viso

2615


168

4

127

65

4

20

25

1

35

5

6

297 / 143

3

23

12

CD 2

DVD 1


Kauno apskr.


















1.

Kauno m.

2000


64

1

30

53

4

28

91

–

12

–

4

100 / 40

–

30

–

CD 1

2.

Kauno r.

493


15

4

231

32

–

8

35

–

5

3

2

69 / 24

13

163

–

CD 8

3.

Kaišiadorių r.

870


6

3

100

15

–

4

9

–

5

–

1

80 / 6

1

20

1

–

4.

Kėdainių r.

465


15

2

60

30

2

7

24

–

15

–

2

89 / 19

1

14

–

–

5.

Jonavos r.

260


3

2

40

17

4

13

–

1

4

3

1

7 / 2

1

4

1

–

6.

Birštono m.

52


3

–

–

2

–

3

–

–

–

–

1

1

–

3

–

–

7.

Prienų r.

600


22

6

200

18

1

5

7

–

–

–

1

59 / 30

–

31

–

–

8.

Raseinių r.

307


30

5

150

15

–

13

–

1

8

–

–

7 / 5

–

1

1

–


Iš viso

5047


158

23

511

182

11

81

166

2

49

6

12

412 / 127

16

266

3

CD 9


Klaipėdos apskr.



















1.

Klaipėdos m.

7000


114

3

45

42

–

15

–

–

2

?

1

132 / 76

–

7

1

CD 5

2.

Klaipėdos r.

600


11

1

12

21

–

7

13

–

9

6

1

25 / 14

1

10

6

CD 1

3.

Kretingos r.

124


18

2

80

20

–

19

7

–

20

2

–

73 / 30

–

30

5

–

4.

Neringos m.

80


8

–

–

2

–

1

1

–

–

1

1

19 / 8

2

3

–

–

5.

Palangos m.

330


5

1

18

6

1

1

?

1

2

–

–

20 / 10

–

–

–

–

6.

Skuodo r.

131


?

–

–

12

–

2

–

–

4

–



–

9

1

–

7.

Šilutės r.

853


5

4

394

22

1

9

–

–

7

5

1

34 / 2

–

81

1

–


Iš viso

2818


143

11

549

125

2

54

21

1

44

14

4

303 / 140

3

140

35

CD 6


Tauragės apskritis



















1

Tauragės r.

15


13

–

–

19

–

10

12

–

24

–

–

28 / 8

–

17

–

–

2.

Jurbarko r.

291


16

3

54

22

7

12

–

1

5

10

2

14 / 4

–

3

1

–

3.

Pagėgių sav.

30


7

–

–

7

1

1

–

–

2

–

1

24 / 12

–

4

–

–

4.

Šilalės r.

1833


12

4

115

16

2

4

8

–

–

34

–

10 / 26

–

14

1

CD 2


Iš viso

2169


48

7

169

64

10

27

20

1

31

44

3

76 / 50

–

38

2

CD 2


Marijampolės apskritis



















1.

Marijampolės sav.

900


11

1

200

31

2

25

–

–

4

–

1

45 / 16

–

17

–

–

2.

Kalvarijos sav.


86

5

–

–

8

1

5

1

–

3

1

–

18 / 10

–

6

1

CD 1

3.

Kazlų Rūdos sav.


231


–

–

–

9

–

2

–

–

7

1

–

21 / 5

1

3

2

CD 2

4.

Šakių r.

309


2

4

92

19

–

8

23

1

8

1

–

59 / 21

4

62

5

CD 1

DVD 2

5.

Vilkaviškio r.

820


4

–

–

27

–

2

5

–

–

–

1

1/ /1

–

7

–

–


Iš viso

2346


22

5

292

94

3

42

29

1

22

3

2

144 / 53

5

95

8

CD 4

DVD 2


Panevėžio apskritis



















1.

Panevėžio m.

2600


9

3

4075

24

7

27

36

–

–

–

1

6 / –

–

50

1

–

2.

Panevėžio r.

250


61

5

163

26

–

11

8

–

20

–

3

38 / 22

5

15

–

DVD 1

3.

Biržų r.

?


5

–

–

15

–

–

–

–

42

–

1

11 / 3

–

7

–

–

4.

Kupiškio r.

820


9

–

–

14

3

2

33

1

3

–

1

60 / 29

2

18

1

DVD 11

5.

Rokiškio r.

?


15

1

19

20

–

8

4

–

4

2

–

58 / –

3

10

1

–

6.

Pasvalio r.

1236


46

3

132

13

–

7

11

1

8

–

2

86 / 29

1

19

3

–


Iš viso

4906


145

12

4389

112

10

55

92

2

77

2

8

259 / 83

11

119

6

DVD 12


Šiaulių apskr.



















1.

Šiaulių m.

100


8+Aušra

1

100

34

16

46

18

–

3

–

1

24 / 15

–

15

–

–

2.

Šiaulių r.

381


10

2

99

23

5

10

17

1

8

2

–

182 / 53

1

20

7

DVD 1

3.

Kelmės r.

700


11

1

115

23

–

3

23

1

14

4

–

19 / 4

1

7

–

–

4.

Akmenės r.

119


7

–

–

8

–

6

10

–

6

1

–

48 / 15

–

13

1

DVD 8

5.

Joniškio r.

200


16

1

70

15

2

4

7

–

6

–

1

22 / 2

–

6

3

DVD 3

6.

Pakruojo r.

97


9

4

286

16

–

2

4

–

12

–

1

56 / 9

1

3

1

–

7.

Radviliškio r.

639

29

15

338

24

–

11

20

–

8

–

2

55 / 27

2

27

2

DVD 2

CD 1


Iš viso

2236


89

24

1008

143

23

82

99

2

57

7

5

406 / 125

5

90

14

DVD14

CD 1


Telšių apskritis



















1.

Telšių r.

735


15

4

108

27

–

12

26

–

7

2

1

34 / 11

1

3

3

CD 1

2.

Plungės r.

2549


66

4

88

22

2

8

–

1

6

–

–

67 / 46

1

15

1

–

3.

Rietavo sav.

110


–

1

30

4

–

–

–

–

–

–

–

17 / 10

–

–

–

–

4.

Mažeikių r.

339


33

–

–

23

–

10

10

–

3

–

3

23 / 1

–

1

–

–


Iš viso

3733


114

9

226

76

2

30

36

2

16

2

4

141 / 68

2

19

4

CD 1


Utenos apskritis



















1.

Utenos r.

300


11

2

30

24

2

3

–

1

8

–

1

30 / 8

3

2

16

DVD 1

2.

Molėtų r.

625


13

2

17

12

–

5

25

2

11

2

3

48 / 15

2

51

7

DVD 3

3.

Ignalinos r.

262


4

1

40

10

–

–

1

–

6

7

–

6 / 1

–

7

4

CD 1

4.

Anykščių r.

20


7

–

–

12

1

5

8

–

15

1

–

15 / –

1

2

1

CD 1

5.

Visagino m.

400


9

2

300

6

–

3

–

–

6 taut. mažumų

–

1

11 / 5

–

1

1

–

6.

Zarasų r.

1000


4

2

800

8

–

–

5

2

1

1

2

73 / 7

–

3

1

CD 1


Iš viso

1707


48

9

1187

72

3

16

39

5

41 + 6

11

7

183 / 36

6

66

30

DVD 1

CD 6


Vilniaus apskritis



















1.

Vilniaus m.

2796


14

–

–

–

–

–

–

1

5

–

4

25 / 11

–

1

5

CD 18

2.

Vilniaus r.

82


7

3

69

45

–

16

–

3

–

–

3

14 / 2

4

15

2

–

3.

Elektrėnų sav.

923


19

1

15

15

1

–

8

–

3

–

1

47 / 46

2

19

7

DVD 1

4.

Ukmergės r.



200


18

2

50

23

2

2

2

1

13

1

–

9 / 5

–

7

1

–

5.

Širvintų r.

988


2

–

–

11

–

4

3

1

8

3

3

68 / 27

–

18

1

–

6.

Šalčininkų r.


147


1

3

146

–

–

–

–

–

–

–

1

46 / 8

–

16

1

–

7.

Švenčionių r.

1599


21

4

217

10

–

6

12

–

9

3

1

98 / 56

–

21

–

–

8.

Trakų r.

25


1

–

–

16

–

3

7

–

25

–

–

46 / 8

–

5

–

–


Iš viso

6760


83

13

497

120

3

31

32

6

63

7

13

353 / 163

6

102

17

19


IŠ VISO


34337


1018

117

8955

1053

71

438

559

23

435 + 6

101

64

2574 / 987

57

958

131

CD 49

DVD 32



40 priedas



ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖS PROGRAMOS 2003–2009 M. ĮVYKDYMO REZULTATAI



Teigiami poslinkiai:

  1. Per programos įgyvendinimo laikotarpį ženkliai padidėjo etninei kultūrai skirtos lėšos: iš savivaldybių biudžetų – per 4 mln. Lt, iš valstybės biudžeto – iki 2–3 mln. Lt.

  2. Pagerėjo muziejų ir rankraštynų materialinė bazė, patalpų būklė – puikias saugyklas įsirengė Nacionalinis muziejus, šiek tiek pagerėjo sąlygos LLTI tautosakos rankraštyne.

  3. Valstybė rėmė fundamentalius mokslo įstaigų tyrimus (LLTI ir LII Etnologijos skyriaus tiriamieji darbai).

  4. Į skaitmenines laikmenas buvo perkelti seniausieji tautosakos įrašai (1908–1949), saugoti fonografo voleliuose ir plokštelėse.

  5. „Aušros“ muziejaus kraštotyros archyvas perkeltas į elektroninę saugojimo laikmeną ir tapo prieinamas visuomenei.

  6. Didžiausi muziejai išleido sisteminius katalogus (Nacionalinis, Dailės muziejus, Marijampolės, Alytaus, Vilkaviškio, Kretingos, Utenos, Prienų, Telšių „Alka“, Šiaulių „Aušra“, Panevėžio kraštotyros, Kupiškio ir kt.).

  7. Nacionalinio muziejaus vykdyti projektai atvėrė galimybę naudotis Rusijos muziejuose esančia etninio paveldo medžiaga. Surengtos parodos ir katalogai „Senoji Lietuva“, „Sėlių“ ir „Žemgalių“ tyrinėjimų parodos ir katalogai – su Latvijos muziejais ir archeologais.

  8. Kultūros įstaigos (muziejai, kultūros centrai) per metus parengia per tūkstantį edukacinių programų.

  9. Suintensyvėjo neformalus etninės kultūros ugdymas, daugiau vaikų įtraukta į etninės kultūros veiklą – 2009 m. šalyje buvo 310 vaikų folkloro ansamblių (tiesa, apžiūrose įvertinti tik 89), bendrojo lavinimo mokyklose veikia per 400 kraštotyros, apie 600 kitų etninės pakraipos (tradicinių amatų, muziejininkystės, liaudies muzikos ir kt.) būrelių, kasmet suorganizuojama etninės pakraipos 110-120 vasaros stovyklų, kuriose pabuvoja 8–9 tūkst. vaikų.

  10. Apie 70 bendrojo lavinimo mokyklų etninė kultūra dėstoma kaip pasirenkamasis dalykas.

  11. Švietimo ir mokslo ministerija parengė Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategiją.

  12. Programos poveikis regionams:

  • Didesnė dalis savivaldybių pasitvirtino savo Etninės kultūros plėtros programas (pažymėtinos Jurbarko, Utenos, Šilalės, Kretingos, Lazdijų, Varėnos, Šakių, Šiaulių r. savivaldybės), savivaldybėse atsirado tikslinės lėšos etninės kultūros veiklai.

  • 28-iose savivaldybėse etninės kultūros veiklą koordinuoja Kultūros skyrių specialistai, 28-iose savivaldybėse – kultūros įstaigose dirbantys specialistai.

  • Per 400 bendruomenių savo veiklą organizuoja tęsdamos vietos tradicijas.

  • Per 100 kaimo turizmo sodybų yra partneriai etninės kultūros veikloje, jų veikla remiasi vietos tradicijomis ir papročiais.

  • Per Programos įgyvendinimo laikotarpį sustiprėjo regionuose leidžiami leidiniai: Dainava, Suvalkija, Žiemgala, Radviliškis, Prie Nemunėlio, Eskizai, Žemaitija.

Neįvykdytos 9 priemonės, pavyzdžiui:

  1. Lietuvos dailės muziejus nespėjo suremontuoti patalpų, kurias paskyrė būsimam Liaudies meno centrui. Negavo lėšų Lietuvos muzikos ir teatro akademija Muzikinio folkloro archyvo patalpų remontui.

  2. Daugiau neišspręstų problemų liko švietimo sistemoje – trūksta vadovėlių, mokomosios medžiagos; kai kuriose savivaldybėse nėra nė vieno vaikų folkloro ansamblio (Pagėgių, Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio, Rietavo, Anykščių, Vilniaus r. savivaldybės) arba tik vienas (Kazlų Rūdos, Panevėžio m., Kupiškio r., Ignalinos r., Ukmergės r., Šalčininkų r., Trakų r. sav.).

  3. Neišspręstas etninės kultūros specialistų rengimo klausimas.

  4. Neparengtos EK programos aukštųjų mokyklų (ne humanitarinių studijų) studentams.



41 priedas


2004–2009 m. ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATŲ SAVIVALDYBĖSE ANALIZĖ (LĖŠOS, ANSAMBLIAI, EDUKACINĖS PROGRAMOS IR T.T.)




Eil. Nr.

Duomenų analizė pjūviais

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

1.

Savivaldybių lėšos (Lt)

2 792 173

3 298 854

3 273 847

4 267 541

4 289 968

4 287 181

2.

Valstybės lėšos (Lt)

566 035

651 370

932 550

1 498 703

2 575 848

1 324 301

3.

Suaugusiųjų ansambliai /dalyvių skaičius


415 / 7279

445 / 7169

435 / 6963

418 / 6752

444 / 6659

4.

Vaikų ansambliai / dalyvių skaičius


333 / 6200

350 / 5810

365 / 6617

281 / 5171

310 / 5251

5.

Parengta etninės kultūros edukacinių programų


463

746

893

877

1018

6.

Stovyklos / dalyvių skaičius


157 / 5910

114 / 4983

132 / 5262

133 / 9804

117 / 8955

7.

Etninė kultūra kaip pasirenkamasis dalykas


F 116

F 123

F 92

85

71

8.

Kraštotyros būreliai


498

467

434

511

438

9.

Etninės pakraipos būreliai


866

635

657

744

559



F – fakultatyvai;



1 Diskusijoje dalyvavo Tarybos nariai prof. Libertas Klimka (VPU) ir Irena Seliukaitė (Kultūros ministerija) Žemaitijos tarybos narys Darius Ramančionis, prof. Gintautas Mažeikis (VDU), dr. Arūnas Vaicekauskas (VDU), Vidmantas Lopeta (Kurtuvėnų regioninio parko direkcija). Paroda parengta iš Šiaulių „Aušros" ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų rinkinių, eksponuotos Šiaulių „Saulėtekio" vidurinės, Raudėnų pagrindinės mokyklų mokinių bei mokytojų pagamintos kaukės, Kurtuvėnų bendruomenės bei asmeninio Ingos Kriščiūnienės archyvo eksponatai.

2 Seminare Aliona ir Aivaras Alminai mokė Užgavėnių dainų; Aldona Kuprelytė kalbėjo apie Užgavėnių papročius Platelių krašte; Dalia Jakštienė pristatė Užgavėnių valgius; Antanas Vaškys pasakojo apie tradicinę Užgavėnių Morę ir mokė pasidaryti kaukę. Buvo parodytas Vyto Jaugėlos filmas ,,Užgavėnės Plateliuose“ (1970 m.).

3 Į Už­ga­vė­nes Pla­te­liuo­se kas­met at­vyks­ta bū­riai žmo­nių ne tik iš kai­my­ni­nių se­niū­ni­jų, bet ir iš visos Lietuvos. Ta­po įpras­ta, kad die­ną prieš vi­sas links­my­bes Na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja Pla­te­lių dva­ro svir­ne or­ga­ni­zuo­ja Že­mai­ti­jos Už­ga­vė­nių kau­kių pa­ro­dą-konkursą (2009 m. dalyvavoi 51 Už­ga­vė­nių kau­kių kū­rė­jas). Tra­di­ci­nių kau­kių ka­te­go­ri­jo­je ge­riau­siai įver­tin­tas dro­žė­jas An­ta­nas Vaš­kys iš Plokš­ti­nės kai­mo (Plun­gės r.), de­ko­ra­ty­vi­nių – me­ni­nin­kas Ri­man­tas Lai­ma iš Skirps­čių kai­mo (Plun­gės r.), vai­kų ka­te­go­ri­jo­je – Al­gir­das Ado­maus­kis. Per Už­ga­vė­nes Pla­te­liuo­se pa­pras­tai ne tik val­go­mi bly­nai ir kre­čia­mos vi­so­kios per­si­ren­gė­lių „zbit­kos", bet ir renkama šau­niau­sia bly­nų ke­pė­ja, grei­čiau­sias bly­nų val­gy­to­jas, ste­bima, kas grei­čiau­siai įsliuogs į me­di­nį stul­pą, ku­rio vir­šu­je lau­kė ku­ku­rū­zų mai­šas ir dar vi­so­kiau­sios gė­ry­bės. Vakare šven­tė ­tę­siasi tra­di­ci­niame „uba­gų ba­liuje“ Pla­te­lių kul­tū­ros na­muo­se.

4 Šventės metu vyko ,,Didysis Žemaičių Juomarks“, liaudies instrumentinės muzikos festivalis „Rėktingiausė mozėkantaa", Lietuvos galiūnų komandinis čempionatas, buvo pašventintos šv. Antano Paduviečio katedros didžiosios durys ir daugybė kitų renginių. Žemaičių muziejuje „Alka" vyko istorinė debatų valanda „Žemaičių ruoda" (vedė profesorius Alfredas Bumblauskas), kur buvo kalbama ne tik apie praeitį, bet ir apie šiuo metu rengiamą dabartinės Lietuvos administracinę reformą – diskusijoje dalyvavo istorikai Antanas Kulakauskas ir Vacys Vaivada, Vidaus reikalų ministro pavaduotojas Sigitas Šiupšinskas, Seimo narys Almantas Petkus, Telšių rajono savivaldybės meras Valdemaras Ramšas, Telšių miesto architektas Algirdas Žebrauskas.

5 Ant aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų kalno švęsti Baltų vienybės dieną ir Rudens Lygės šventę susirinko apie šimtą žmonių. Tai ketvirtasis toks renginys, kuris jau tapo tradiciniu, sukviečia ant garsiųjų piliakalnių istorijai neabejingus žmones. Pagal užregistruotus pranešimus svetainėje www.aukuras.lt Baltų vienybės ugnys užkurtos ant 57 kalnų Lietuvoje, 8 – Latvijoje, 1 – Lenkijoje ir 1 – Gudijoje.

6 Tautodailininkai ir moksleiviai kūrė kartu. Darbų tema – Mažosios Lietuvos smulkiosios architektūros palikimas – krikštai, bei tradicinių klaipėdiškių darželių gėlės ir kiti augalai. Buvo sukurti krikštai M. Mažvydui, K. Donelaičiui, L. Rėzai, Vydūnui, I. Simonaitytei, kurie vėliau pastatyti Lietuvininkų parke Agluonėnuose.

7 Aplankyti Klaipėdos dvarai (Rumpiškės, Bachmano, Mažojo Tauralaukio, Gedminų, Budsargių, Joniškės), ekskursijoms vadovavo istorikas K. Demereckas, vienas iš knygos „Klaipėdos dvarai“ sudarytojų.

8 Etnomuzikologė Jūratė Šemetaitė skaitė paskaitą „Vaikų folkloro ypatumai“, etnologė Gražina Kadžytė – „Etnokultūros paveldo akcentų taikymas moderniojoje kasdienybėje“.

9 2006 m. Klaipėdos universiteto mokslininkai susibūrė bendram projektui fiksuoti ir tirti senųjų kapinaičių istorinio bei kultūrinio paveldo. Šį projektą, pavadintą „Europinių kultūrų sąveika Klaipėdos krašte: istorinio, konfesinio ir etnografinio paveldo tyrimai“ 2006 ir 2008 m. rėmė Lietuvos Valstybinis mokslo ir studijų fondas. Įspūdžius iš ekspedicijų bei unikalius tyrimus pristatė šio projekto vadovė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė dr. Silva Pocytė, bažnyčios istorikas dr. Arūnas Baublys, etnologas prof. Rimantas Sliužinskas, kalbininkė dr. Asta Balčiūnienę ir literatūrologė dr. Žavinta Sidabraitė.

10 Prof. Domas Kaunas skaitė pranešimą „Spauda ir knyga senųjų Pagėgių kultūroje“, dr. Silva Pocytė – „Paminklų statymo tradicija Klaipėdos krašte“, dr. Arūnė Arbušauskaitė – „Skaudžios mūsų praeities dienos...“, Pagėgių gimnazijos direktorius Vaclovas Navickas – „Žymūs Pagėgių krašto šviesuoliai“ .

11 Konferencijoje buvo pristatytas klubo pirmininkės doc. dr. Romualdos Dobranskienės pranešimas „Rytprūsių kultūros ženklai pasienio rajone : Šilutės H. Zudermano klubo tyrinėjimai“.

12 Pagrindinis šios šventės akcentas – ne tik vietovės ir regiono amatų ir meistrų darbų eksponavimas, bet ir išsamus, nuoseklus senųjų darbų demonstravimas, tradicinių patiekalų gamybos proceso pristatymas. Šiame renginyje ypač aktyviai dalyvauja bendruomenė.


Naujausi pakeitimai - 2011-12-27




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7012&p_d=95727&p_k=1