Teisės aktų projektai 

Etninės kultūros plėtros valstybinė programa (projektas)


Projektas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 

1. Šios programos paskirtis – nustatyti etninės kultūros plėtros prioritetines kryptis, sudaryti finansines ir teisines prielaidas, padedančias užtikrinti etninės kultūros paveldo išsaugojimą, pažinimą bei naudojimą, puoselėti tautos tapatumą ir savimonę, plėtoti etnografinių regionų savitumą, skatinti gyvosios tradicijos tęstinumą, integruoti etninę kultūrą į švietimo sistemą, plėtoti etninės kultūros tyrimus ir efektyviau juos panaudoti platesnių visuomenės sluoksnių mokymui bei lavinimui, skatinti senųjų tradicijų pritaikymą žemės ūkio, verslo ir turizmo reikmėms, sudaryti etninės kultūros subjektams tinkamas veiklos sąlygas, didinti etninės kultūros vaidmenį pilietinės visuomenės kūrime ir bendrame kultūros procese.

2. Teisinį programos pagrindą sudaro: Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414; Žin., 2000, Nr. 61-1838), Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų (Žin., 2000, Nr. 59–1767). Programa atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2–16), Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344), Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 14- 352), Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 53-1292), Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35–1271) nuostatas bei Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos (Žin. 2002, Nr. 113–5029) pagrindines kryptis, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos (Žin., 2000, Nr. 50–1435) pagrindinius uždavinius bei kitus su etnine kultūra susijusius Lietuvos Respublikos ir tarptautinius teisės aktus.

3. Programos vykdymo pradžia – 2003 metai, pabaiga – 2009 metai. Programos vykdytojai ir jos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

4. Programoje vartojamos pagrindinės sąvokos (etninė kultūra, etninės kultūros paveldas, etninės kultūros gyvoji tradicija, etninės kultūros subjektai, etnografinis regionas, archyvinė etninės kultūros medžiaga ir kitos) apibrėžtos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme.: 

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

            5. Šių dienų sociokultūriniai ir ekonominiai procesai, neigiamas globalizacijos ir modernizacijos poveikis kelia grėsmę etninei kultūrai – niveliuojasi tradicijos ir papročiai, asimiliuojasi tarmės, nyksta etnografinių regionų skirtumai. Mažėjantis kaimo gyventojų skaičius ir sparčios jų senėjimo tendencijos gesina etninės kultūros židinius, nyksta autentiškos bendruomenės – pagrindinis etnokultūrinio paveldo saugotojas. Naujai besikuriančios bendruomenės kaimuose, seniūnijose, miesteliuose ir  miestuose nebeperima senųjų tradicijų.

            6. Paveldas yra etninės kultūros plėtros šaltinis, tačiau dėl nepakankamos valstybinės globos yra neužtikrinta jo apsauga, fiksavimas ir tvarkymas:

            6.1. saugomos tik į registrus ir paminklų sąrašus įrašytos nekilnojamosios ir kilnojamosios etninės kultūros v ertybės, bet registrai yra neišsamūs; nėra efektyvios tradicinio kraštovaizdžio ir etnoarchitektūros išsaugojimo priemonių sistemos; sparčiai blogėja mažosios architektūros paveldo (kryžių, koplytstulpių, stogastulpių) būklė; materialios etninės kultūros vertybės išvežamos iš Lietuvos, nes nėra efektyvaus teisinio ir administracinio mechanizmo šiam procesui reguliuoti;

            6.2. etninės kultūros vertybės bei duomenys apie jas nėra kaupiami kryptingai, intensyviai ir pakankamai kokybiškai dėl metodinių priemonių, techninės įrangos ir lėšų trūkumo, nepakankamo tarpinstitucinio bendradarbiavimo;

            6.3. sukaupta muziejinė ir archyvinė medžiaga (neretai itin unikali) stokoja tinkamų apsaugos sąlygų (nesaugios ir ankštos saugyklų patalpos, netinkamas mikroklimatas), trūksta modernios įrangos ir lėšų eksponatų, rankraščių, foto, ikonografinės medžiagos, garso ir vaizdo įrašų restauravimo ir/ar kopijų darymo bei kitiems medžiagos tvarkymo darbams;

            6.4. nesilaikoma vieningų užfiksuoto etninės kultūros paveldo inventorinimo, tvarkymo ir sisteminimo principų; trūksta lėšų sisteminiams katalogams išleisti; sukaupti duomenys tvarkomi dažniausiai be šiuolaikinių informacijos apdorojimo priemonių; nesukurta vieninga duomenų informacijos sistema, todėl etninės kultūros paveldas panaudojamas mokslui, kultūrinei bei šviečiamajai veiklai neefektingai;

            6.5. ypač daug problemų yra nematerialaus etninės kultūros paveldo srityje – archyvinę medžiagą kaupiančios, saugančios, tvarkančios ir tyrinėjančios institucijos negauna reikiamos valstybės paramos, nes nėra įtrauktos nei į archyvų, nei į kultūros paveldo teisinio reguliavimo sritis; nėra galimybių pagaminti būtiną garso bei vaizdo įrašų apsauginių ir darbinių kopijų kiekį; daugiausiai tokios medžiagos sukaupė mokslo ir studijų institucijos, tačiau jų veiklą reglamentuojantys įstatymai taip pat neužtikrina sukauptų vertybių išsaugojimo; Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynui, turinčiam apie 1,5 mln. tautosakos vnt. (tai vienas didžiausių tokio pobūdžio archyvų Europoje), valstybės parama yra nepakankama;

            6.6. nėra suformuotos valstybinės nuostatos dėl visuomeninių organizacijų, Nacionalinio radijo ir televizijos  fonduose sukauptų vertybių, nesuteikiama pakankamai paramos jų išsaugojimui ir panaudojimui;

            6.7. sunkiai prieinama etninės kultūros paveldo medžiaga, esanti archyvuose ir muziejuose už Lietuvos ribų.

7. Etninės kultūros paveldą, gyvąją tradiciją ir modernias etninės kultūros formas tyrinėja mokslo ir studijų institucijos, kai kurie muziejai ir kitos kultūros įstaigos, visuomeninės organizacijos. Tačiau etninės kultūros tyrimus sunkina šios priežastys:

7.1. daugelio institucijų materialinė techninė bazė nepakankama, tyrėjai neturi moksliniam darbui būtinų darbo sąlygų (trūksta patalpų, modernios kompiuterinės ir kitos tyrimams reikalingos įrangos, šiuolaikinių ryšių priemonių, interneto), plečiantis tyrimų apimčiai darbuotojų skaičius nėra didinamas (dažnai priešingai –  net mažinamas);

7.2. Lietuvos mokslo reforma nėra palanki etninės kultūros tyrimams ir jų panaudojimui etninės kultūros plėtrai: teikiamas prioritetas užsienio kalba ir užsienyje skelbiamiems mokslo darbams, nors didelė dalis etninės kultūros tyrinėjimų yra svarbūs tik Lietuvos auditorijai; ne visos etnokultūrinės pakraipos mokslo šakos yra įteisintos; moksliniais pripažįstami tik indeksuotuose leidiniuose spausdinti darbai, tačiau kai kurioms etninės kultūros sritims tokių leidinių trūksta – dėl to tyrinėtojams sunku įgyti mokslo laipsnį arba įvykdyti atestacijos reikalavimus; atsiskaitant už mokslinę veiklą nevertinami taikomieji tyrimai, vadovėlių rengimas ir mokslo populiarinimas, nors tautinės savimonės puoselėjimui ir etninės kultūros plėtrai tai daro didelį poveikį;

7.3. pasigendama kai kurių tradicinės kūrybos rūšių, tradicinio etiketo ir etikos, kulinarinio paveldo ir kt. tyrimų, nėra tiriama etnokultūrinės veiklos rinkodara ir šios srities specialistų poreikis;

7.4 per lėtai vyksta etninės kultūros fundamentiniai ir taikomieji tyrimai; rezultatai skelbiami nepakankamai operatyviai, nes daugelyje mokslo įstaigų leidybinė bazė yra silpna arba jos iš viso nėra;

7.5. dėl nepakankamo finansavimo dauguma etninę kultūrą tyrinėjančių mokslo ir studijų įstaigų neturi galimybės komplektuoti tyrimams reikalingų specializuotų bibliotekų;

7.6. nepakankamai remiami etninės kultūros tyrimams skirti renginiai (konferencijos, simpoziumai, seminarai ir pan.), tyrėjų stažuotės, dalyvavimas užsienio moksliniuose renginiuose, tarptautinėse organizacijose ir projektuose.

8. Įstatymų nuostatos, įpareigojančios integruoti etninę kultūrą į švietimo ir ugdymo procesą, vykdomos nepakankamai:

8.1. tik labai nedaugelyje mokyklų etninė kultūra dėstoma kaip pasirenkamas dalykas;

8.2. neužtikrinama etninės kultūros ugdymo pakraipą pasirinkusių ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų (ar jų padalinių) valstybinė globa;

8.3. nepakankamai skatinama etninės kultūros sklaida popamokinėje veikloje – sumažinus lėšas papildomam ugdymui, mokyklose sumažėjo folkloro ansamblių, kraštotyros, tautodailės ir kt. etninės kultūros sričių būrelių tradicinių švenčių ir vakaronių, ekskursijų aplankant etninės kultūros objektus, per mažai išnaudojamos muziejų ir kultūros įstaigų parengtų etnokultūrinių edukacinių programų teikiamos galimybės;

8.4. papildomo ugdymo meno mokyklose (muzikos, choreografijos, dailės) nepakankamai diegiamos autentiškos etninės kultūros vertybės, prioritetas dažniausiai teikiamas stilizuotai jų transformacijai;

8.5. trūksta šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių etninės kultūros vadovėlių ir kitų mokymo priemonių;

8.6. etninės kultūros ugdymo ir studijų tikslams nepasitelkiami etninės kultūros subjektai (liaudies meistrai, muzikantai, dainininkai ir kt.).

9. Nepakankamai subalansuota etninės kultūros darbuotojų, pedagogų ir kitų specialistų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo sistema, jų rengimui per mažai pasitelkiami etninės kultūros tyrinėtojai ir autentiško folkloro specialistai, trūksta bendrųjų ir profiliuotųjų specialistų rengimo programų, metodinių priemonių, įvairesnių kvalifikacijos kėlimo būdų ir informacijos apie juos. Paskatos kelti kvalifikaciją etninės kultūros srityje yra per menkos.

10. Aukštųjų mokyklų programose nepakankamas dėmesys skiriamas etninės kultūros vertybėms, valstybės ir tautos istorijai. Etninės kultūros žinios pirmiausia turėtų būti suteikiamos specialistams tų sričių, kurios yra susijusios su kaimo turizmu, žemės ūkiu, aplinkosauga, kultūros vadyba, menine veikla, maisto gamyba, lengvąja ir kultūrine pramone.

11. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu etnokultūrinė veikla suintensyvėjo kultūros namuose, centruose ir kitose kultūros įstaigose, tačiau vėliau ji daug kur sunyko dėl nepakankamos valstybinės globos.

12. Yra ryški tendencija etninę kultūrą sutapatinti su mėgėjų menu arba folkloro ansamblių veikla; prioritetas teikiamas sceniniams pasirodymams, ansambliai ar kalendorinės šventės dažnai formuojami pagal vienodą modelį, neatsižvelgiant į vietos tradicijas.

13. Lietuvoje kasmet rengiami folkloro festivaliai, įvairių žanrų ir tematikos folkloro šventės, vyksta kalendorinio ciklo renginiai, tautodailės parodos, tačiau dėl lėšų stokos jų organizavimas darosi vis sunkesnis. Ypač trūksta platesnį dalyvių ratą įtraukiančių tradicinių renginių, sambūrių, stovyklų vaikams, šeimoms ir etninės kultūros veiklos pagrindu susibūrusioms bendruomenėms, teorinių praktinių seminarų ir kursų pagal įvairias etninės kultūros sritis, kryptingų tam tikros etninės kultūros srities konkursinio mokomojo pobūdžio renginių, žymiai suaktyvinančių gyvosios tradicijos plėtrą.

14. Reikšmingą vaidmenį aktualizuodamas ir populiarindamas liaudies dainas, šokius, instrumentinę muziką, žodinę kūrybą, paprotinę kultūrą bei kitą nematerialųjį paveldą atliko ir tebeatlieka folklorinis judėjimas, tačiau dabarties sąlygomis šis judėjimas pastebimai silpsta:

14.1. daug kur (ypač didžiuosiuose miestuose) folkloro kolektyvai negauna paramos (patalpų, vadovai – atlyginimo, dalyviai – galimybių įsigyti ar atnaujinti kostiumus, muzikos instrumentus), todėl nauji kolektyvai beveik nesteigiami, o senieji – nyksta;

14.2. etninės kultūros sklaidos veikloje aktyviai dalyvauja visuomeninės organizacijos, tačiau jų materialinė bazė labai silpna, trūksta paramos organizacinei veiklai vykdyti.

15. Neturi reikiamo statuso reikšmingos ir unikalumu pasižyminčios lietuvių tradicinės šventės – Kūčios, Joninės (Rasos), Vėlinės; nepakankamai pristatomi tradicinės kūrybos pavyzdžiai Lietuvos valstybės reprezentaciniuose ir šventiniuose renginiuose, juos užgožia užsienio autorių kūryba, popkultūra arba transformuotas pseudoliaudiškas menas.

16. Visuomenėje praranda prestižą ir tęstinumą įvairios etninės kultūros gyvosios tradicijos formos – tarmės, tautiniai kostiumai, liaudies dainos, tradiciniai šokiai, žaidimai, tradicinė virtuvė ir kt., nors kitų Europos šalių pavyzdys rodo, kad senosios tradicijos gali būti puikiai priderinamos prie šiuolaikinio gyvenimo.

17. Nyksta autentiškos, lokalinės muzikavimo tradicijos ir tradiciniai muzikos instrumentai (ypač mažėja dumplinių instrumentų, jie masiškai išvežami iš Lietuvos, o tradicinių instrumentų sugebančių meistrų beveik nebeliko).

18. Paramos trūksta tradicinių amatų tęstinumui; etninės kultūros palikimas neefektyviai panaudojamas verslų, lengvosios ir kultūrinės pramonės plėtrai.

19. Nesuformuota etninės kultūros subjektų sertifikavimo tvarka ir sistema, kuri padėtų etninės kultūros subjektus efektyviai įtraukti į etninės kultūros plėtrą.

20. Plėtojant kaimo turizmą ne visuomet profesionaliai pasinaudojama etnografine aplinka ir gyvąja tradicija, etnografiniai objektai menkai integruojami į kultūrinio turizmo maršrutus. Augant statyboms, nyksta etnografinių regionų architektūros savitumas, šio proceso priežiūros mechanizmas yra neefektyvus.

21. Per mažai leidžiama etninei kultūrai skirtų periodinių leidinių, lokalinių folkloro rinkinių, patrauklių leidinių v aikams, metodinių priemonių, archyvinių garso įrašų ir elektroninių knygų, beveik nerengiamos vaizdo publikacijos, nekuriami kompiuteriniai žaidimai etninės kultūros tematika.

22. Etninės kultūros vertybėms skleisti per menkai panaudojamos šiuolaikinės komunikacijos, informacijos priemonės.

23. Žiniasklaidoje pastebimas etnokultūrinės tematikos mažėjimas, etninė kultūra dažnai pateikiama kaip pigi pramoga arba lietuvių saviniekos objektas, nesilaikydamas įstatymo Lietuvos  radijas ir televizija nepakankamai dėmesio skiria etninei kultūrai ir informacijai apie jos reikšmingiausias tendencijas.

24. Bibliotekos ir kultūros įstaigos negali pakankamai įsigyti etninės kultūros leidinių, todėl jie nepatenka platesniems visuomenės sluoksniams. 

III. PROGRAMOS STRATEGIJA 

25. Šios programos strateginis tikslas – nustatyti etninės kultūros plėtros prioritetus, suaktyvinti ją etnografiniuose regionuose, skatinti bendradarbiavimą tarp etninės kultūros globos institucijų, įstaigų ir organizacijų, sudaryti tinkamas sąlygas gyventojams puoselėti savo krašto tradicijas ir papročius. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, būtina:

25.1. parengti reikiamus teisės aktus ar kitus dokumentus, galinčius pagerinti etninės kultūros plėtrą;

25.2. remti svarbiausias etninės kultūros plėtros sritis – paveldo išsaugojimą, tyrimų plėtrą, etnokultūrinį ugdymą, gyvosios tradicijos tęstinumą;

25.3. koordinuojant respublikinių, regioninių ir lokalinių institucijų (kultūros, švietimo, mokslo) veiklą, užtikrinti tolygią etninės kultūros plėtrą visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose;

25.4. deramą dėmesį skirti etninės kultūros subjektams – išanalizuoti jų situaciją, galimybes ir poreikius, parengti etninės kultūros subjektų paramos koncepciją;

25.5. integruoti etnokultūros vertybes į turizmą ir rekreaciją, skatinti tradicinius amatus ir verslus kaip alternatyvią žemės ūkio veiklą, panaudoti senąją patirtį, tradicijas ir papročius bendruomenių formavimuisi, ekologinių ūkių kūrimui, integruoti etnokultūrinį ugdymą į jaunimo ir vaikų socializacijos, prevencijos prieš nusikaltimus, narkomaniją ir alkoholizmą, vasaros užimtumo, sveiko gyvenimo būdo propagavimo programas ir t.t.;

25.6. skatinti įprastoje aplinkoje gyvuojančias etninės kultūros raiškos formas, prioritetą teikti autentiškų etninės kultūros formų tęstinumui ir jų pritaikymui šiuolaikinėms reikmėms, priešintis netinkamam etninės kultūros transformavimui ir vulgarizavimui;

25.7. kooperuoti ir tikslingai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Lietuvos fondų, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų tarptautinių fondų paramą;

25.8. organizuoti etninės kultūros plėtros procesų monitoringą ir atsižvelgiant į jo rezultatus koreguoti šią programą;

25.9. siekti, kad programos įgyvendinimas paspartintų savaiminius etninės kultūros plėtros procesus. 

IV. SPRENDIMAI

 26. Palaikant etnografinių regionų savitumo atgijimą ir aktyvinant etnokultūrinę veiklą juos e, būtina:

26.1. parengti etnografinių regionų plėtros koncepciją;

26.2. plėtoti mokslo institucijų, muziejų, kultūros ir švietimo įstaigų, nacionalinių ir regioninių parkų specialistų bendradarbiavimą rengiant etnografinių regionų etninės kultūros tyrinėjimo, saugojimo ir sklaidos programas, optimizuoti etninės kultūros globos institucijų ir įstaigų tinklą tiksliau paskirstant funkcijas bei sustiprinant etnoregioninius centrus, organizuoti etninės kultūros specialistų rengimą regionuose;

26.3. modernizuoti etninės kultūros vertybes kaupiančių, tyrinėjančių ir skleidžiančių mokslo ir studijų institucijų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų techninę bazę;

27. Siekiant išsaugoti etninės kultūros vertybių palikimą, reikia:

            27.1. sukurti vieningą sukauptų etninės kultūros duomenų informacijos sistemą, parengti ir paskleisti rekomendacijas bei įvairias metodines priemones, skirtas etninės kultūros paveldo kaupimui ir tvarkymui, skatinti įvairių institucijų bendradarbiavimą etninės kultūros vertybių kaupimo srityje;

            27.2. nustatant etninės kultūros paveldo kaupimo prioritetus, pagrindinį dėmesį skirti mažiausiai ir nepakankamai kokybiškai užfiksuotoms, greičiausiai nykstančioms vertybėms, atsižvelgiant į tolygų jų fiksavimą etnografiniuose regionuose, pastoviai koordinuoti ekspedicijų organizavimo tvarką;

            27.3. unikalias etninės kultūros vertybes įtraukti į Kilnojamųjų kultūros vertybių ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrus, UNESCO inicijuojamus Nematerialaus kultūros paveldo registrą ir Nacionalinį tradicinės kultūros vertybių sąvadą;

            27.4. patobulinti apribojimo išvežti materialias etninės kultūros vertybes iš Lietuvos tvarką;

27.5. suformuoti valstybines nuostatas, kaip turėtų būti išsaugojami visuomeninėse organizacijose sukaupti etninės kultūros vertybių fondai;

            27.6. įteisinti etninės kultūros vertybes kaupiančio specializuotojo archyvo statusą;

            27.7. suteikti nacionalinės įstaigos statusą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynui jį reorganizuojant į Nacionalinį tautosakos archyvą;

27.8. etninės kultūros vertybių rinkėjus aprūpinti metodinėmis priemonėmis, modernia garso ir vaizdo fiksavimo įranga, skirti lėšų ekspedicijoms ir eksponatams įsigyti;

            27.9. sudarant šalies įstaigų, kaupiančių ir saugančių etninės kultūros paveldą, metų biudžetą, numatyti lėšų eksponatų, nykstančių foto negatyvų, pozityvų ir nuotraukų, ikonografinės medžiagos, garso ir vaizdo įrašų restauravimui, apsauginių ir darbinių kopijų gamybai, saugyklų patalpų praplėtimui ir jų įrangos modernizavimui;

            27.10. skirti finansavimą archyviniams ir techniniams darbams atlikti;

27.11. skirti lėšas sukauptoms etninės kultūros vertybėms, jų katalogams ir šaltiniams publikuoti;

27.12. sudaryti sąlygas etninės kultūros archyvinės medžiagos dublikatų saugojimui skirtingose vietose – tuo tikslu organizuoti kopijų pasikeitimą tarp archyvų (respublikinių, regioninių ir lokalinių), užtikrinti Nacionalinės televizijos ir radijo fonduose esančios etninės kultūros archyvinės medžiagos sutvarkymą ir kopijavimą;

27.13. užtikrinti juridinę ir administracinę etninės kultūros archyvinės medžiagos panaudojimo kontrolę;

            27.14. būtina sudaryti sąlygas, kad etninės kultūros vertybes saugančios institucijos galėtų  archyvinės medžiagos duomenis suvesti į kompiuterines duomenų bazes, būtų sukurta vieninga bendriausių duomenų apie įvairių institucijų sukauptą etninės kultūros paveldą informacijos sistema;

27.15. sudaryti sąlygas, kad lietuvių etninės kultūros medžiaga, esanti už Lietuvos ribų, būtų padaryta prieinama visiems Lietuvos gyventojams;

28. Stiprinant etninės kultūros tyrinėjimų bazę mokslo sistemoje ir aktyvinant tyrinėjimų įtaką etninės kultūros plėtrai, būtina:

28.1. plėtoti etninės kultūros tyrimus atsižvelgiant į jų aktualumą etninės kultūros plėtrai;

            28.2. suderinti mokslininkams keliamus kvalifikacinius reikalavimus su realiomis  įgyvendinimo sąlygomis bei valstybės strateginiais tikslais, palaikyti etninės kultūros fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, metodinių ir mokslo darbų populiarinimą;

28.3. užtikrinti  etninę kultūrą tiriančių institucijų funkcionavimą, diegti naujausias tyrimų technologijas ir metodus, skirti lėšų papildomiems mokslininkų etatams, kurie būtini etninės kultūros tyrimų plėtrai;

28.4. sudaryti sąlygas kaupti kultūros tyrimams reikalingas specializuotas bibliotekas;

28.5 remti etninę kultūrą tyrinėjančių institucijų mokslinius renginius (konferencijas, simpoziumus ir pan.), tyrėjų stažuotes ir dalyvavimą mokslo renginiuose užsienyje, tarptautiniuose projektuose;

28.6. operatyviau skleisti etninės kultūros tyrimų rezultatus, sustiprinti juos vykdančių institucijų leidybines galimybes.

29. Siekiant užtikrinti etninės kultūros sklaidą švietimo sistemoje, reikia įgyvendinti tokius uždavinius:

29.1. išanalizuoti, kaip etninės kultūros vertybės integruojamos į visų lygių švietimo įstaigas, sudaryti sąlygas etninės kultūros dėstymui bendrojo lavinimo mokyklose įvesti, nuosekliau integruoti etninę kultūrą į kitus dalykus (etiką, muziką, dailę, technologijas, geografiją ir kt.), popamokinėje veikloje plėtoti įvairiapusę etnokultūrinę veiklą (praktikuoti tradicines šventes ir kitus renginius, žygius ir ekskursijas aplankyti etnokultūrinius objektus, ir pan.);

29.2. sudaryti palankias sąlygas veiklos plėtrai etninės kultūros ugdymo pakraipą pasirinkusioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ir bendrojo lavinimo mokykloms (ar jų padaliniams);

29.3. sudaryti sąlygas pasitelkti liaudies meistrus, muzikantus, dainininkus ir kt. etninės kultūros ugdymo ir studijų tikslams;

29.4. kryptingai rengti etninės kultūros ugdymo programas, vadovėlius ir pagalbines priemones, edukacines programas krašto muziejuose, etninės kultūros centruose, bibliotekose, mokslo ir studijų institucijose, propaguoti geriausius edukacinių programų pavyzdžius;

29.5. išsiaiškinti etninės kultūros specialistų poreikį, tobulinti jų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą bei tinklą, parengti jų rengimo programas, nustatant etninės kultūros specialybės (arba specializacijos) standartus;

29.6. visose turizmo studijų ir tęstinio mokymo programose skirti daugiau dėmesio etnologijai ir turizmo bei poilsio paslaugų etnografinei aplinkai;

29.7. aukštosiose mokyklose įvesti pasirenkamą etnologijos kursą;

29.8. etninę kultūrą įtraukti į kariškių mokymo ir patriotinio ugdymo programas.

30. Norint išsaugoti nykstančius vertingiausius tradicinės kultūros reiškinius, reikia:

30.1. suteikti reikiamą statusą tradicinėms šventėms ir sudaryti sąlygas jas švęsti;

30.2. remti etnine kultūra pagrįstus architektūros, kraštovaizdžio, gamtosaugos, regioninių tradicijų gaivinimo projektus;

30.3. teikti metodinę paramą tradicinės kultūros pagrindu besiburiančioms bendruomenėms;

30.4. etninės kultūros subjektams – juridiniams asmenims (bendruomenėms, folkloro ansambliams ir klubams, etninės kultūros pakraipos visuomeninėms organizacijoms) suteikti patalpas lengvinančiomis sąlygomis, skirti finansinę paramą materialinės-techninės bazės modernizavimui ir veiklos organizavimui;

30.5. nustatyti etninės kultūros subjektų – fizinių asmenų (folkloro atlikėjų, tautodailininkų, muzikos instrumentų gamintojų, kulinarinio paveldo žinovų ir kt.) sertifikavimo tvarką, suformuoti sertifikatų išdavimo sistemą;

30.6. teikti paramą tradicinei amatininkystei, skatinti įgūdžių perdavimą jaunajai kartai;

30.7. pritaikyti ūkininkavimo tradicijas ekologinių ūkių plėtrai;

30.8. suintensyvinti etninės kultūros vertybių integravimą į turizmą;

30.9 skatinti lietuvių kulinarinio paveldo regioninės ir lokalinės įvairovės sklaidą;

30.10. teikti finansinę ir metodinę paramą tradicinio kostiumo kūrėjams;

30.11. skatinti autentiško muzikavimo ir muzikos instrumentų gamybos tradicijų perimamumą bei sklaidą, teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis apriboti tradicinių dumplinių instrumentų (armonikų, bandonijų, koncertinų) išvežimą iš Lietuvos;

30.12. gaivinti tradicinius šokius, žaidimus, sporto šakas;

30.13. palaikyti tarmes ir jas propaguojančius renginius etnografiniuose regionuose ir subregionuose;

31.14. rengti ir remti įvairias etninės kultūros šventes, vakarones, stovyklas, seminarus, simpoziumus, kursus, ypač etnografiniuose kaimuose ir kitose etninės kultūros tradicijas išsaugojusiose vietovėse; įsilieti į Europoj e populiarėjančią senovę atspindinčių renginių sklaidą, parengti ir įgyvendinti renginių programą „Senovės dienos” (senovinių drabužių, amatų, buities, maisto gamybos, archajiškos kūrybos, žaidimų, kovos būdų ir kt. demonstravimą);

30.15. integruoti etninės kultūros vertybes į Lietuvos valstybės reprezentacinius renginius ir ceremonialus;

30.16. remti etninei kultūrai skirtas televizijos ir radijo laidas, skatinti etninės kultūros propagavimą per kitas žiniasklaidos priemones, skleisti žinias informaciniuose leidiniuose bei internete;

30.17. plėsti etninei kultūrai skirtų leidinių, garso ir vaizdo įrašų leidybą, kino filmų etnokultūrine tematika gamybą;

30.18. skatinti lietuvių etninės kultūros sklaidą Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje. 

V. NUMATOMI REZULTATAI

 31. Įgyvendinus programą numatoma pasiekti tokių rezultatų:

31.1. etninės kultūros plėtra pasidarys įvairiapusiškesnė, pagerės etninės kultūros paveldo kaupimas, apsauga ir naudojimas;

31.2. išryškės etnografinių regionų kultūros savitumas;

31.3. bus suformuotas etninės kultūros paveldą kaupiančių, tvarkančių ir saugančių institucijų (respublikinių, etnoregioninių ir lokalinių) tinklas, sukurta bendra jų informacinė sistema, atnaujinta šių institucijų materialinė techninė bazė, sudarytos tinkamos sąlygos etninės kultūros vertybių ir duomenų apie jas fiksavimui bei išsaugojimui, greičiau vykdoma sukauptos medžiagos apskaita ir duomenų paieška;

31.4. sustiprės etninės kultūros mokslinių tyrimų bazė, žymiai paspartės tyrinėjimai ir prasiplės jų sfera, o rezultatai bus geriau panaudojami etninės kultūros plėtros procesų skatinimui bei žinių apie etnokultūrą sklaidai;

31.5. etninė kultūra įsitvirtins švietimo sistemoje, jaunajai kartai ir kitiems visuomenės sluoksniams bus suteikiamos galimybės giliau pažinti etninę kultūrą, puoselėti jos vertybes, skatinti perimamumą ir kūrybinį tęstinumą – sparčiau bręs žmonių tautinė ir pilietinė savimonė;

31.6. bus išsaugotas etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas ir plėtra užtikrinti jos sklaidą įvairiose gyvenimo srityse, išsiplėtos amatai, ūkininkavimo tradicijos, verslai ir kt.

31.7. pakils etninės kultūros prestižas visuomenėje, atsiras didesnis poreikis užsiimti etnokultūrine veikla, atsiras pagarba savo krašto kultūrai.

 VI. LĖŠŲ POREIKIS 

            32. Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ministerijoms, valstybės bei vietos savivaldos institucijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant programą, skirtų asignavimų.

33. Kiti galimi programos finansavimo šaltiniai – Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų tarptautinių fondų lėšos, įmonių, įstaigų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų fondai, labdaros organizacijų skiriamos lėšos. 

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

 34. Už šios programos įgyvendinimo koordinavimą atsakinga Etninės kultūros globos taryba. Ji derins veiksmus su Kultūros ministerija ir kitomis suinteresuotomis ministerijomis, valstybinėmis institucijomis, savivaldybėmis, visuomeninėmis organizacijomis ir fondais, rinks iš programą vykdančių valstybės ir savivaldos institucijų bei visuomeninių organizacijų ataskaitas apie programoje numatytų priemonių įgyvendinimą, vykdys etninės kultūros plėtros būklės monitoringą, rengs metinę ataskaitą ir pateiks ją svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui bei Vyriausybei, organizuos viešą programos įgyvendinimo rezultatų aptarimą.

35. Etninės kultūros globos taryba koreguos bei papildys programos įgyvendinimo priemones atsižvelgdama į programos įgyvendinimo rezultatus, visuomenės poreikius ir bendrą šalies ekonominę bei finansinę situaciją.

 

Etninės kultūros plėtros valstybinės programos   priedas

 

Eil. Nr.

Tikslai (siektini rezultatai)

Priemonės pavadinimas

Atsakingas vykdytojas ir kiti vykdytojai

Vykdymo terminas

Numatomos išlaidos (tūkst. Lt)

1.

Nustatyti etninės kultūros plėtros prioritetus 1.1. Sudaryti etninės kultūros plėtros prioritetų sąrašą ir kiekvienais metais jį atnaujinti EKGT

 

2003, tęstinis

 

 

 

  1.2. Parengti etninės kultūros finansavimo sistemos koncepciją EKGT

 

2003

 

 

 

  1.3. Parengti etninės kultūros programų rėmimo tvarką, numatant kiekvienų metų prioritetą

EKGT

2003, tęstinis

 

 

   

 

 

 

2.

Subalansuotai plėtoti svarbiausias etninės kultūros sritis 2.1. Išanalizuoti etninės kultūros plėtra užsiimančių institucijų ir įstaigų funkcijas bei galimybes, pagal parengtas rekomendacijas jas optimizuoti

EKGT,

KM, ŠMM, AM, savivaldybės

 

2003–2005

 

 

  2.2. Atlikti etninės kultūros plėtros monitoringą

EKGT ir jos regioniniai padaliniai, KM (KVAD, KPC), ŠMM, AM, ŽŪM, savivaldybės

2003, tęstinis

 

3.

Aktyvinti etninės kultūros plėtrą etnografiniuose Lietuvos regionuose 3.1. Parengti etnografinių regionų plėtros koncepciją EKGT ir jos regioniniai padaliniai

2003

 

 

  3 .2. Parengti etnografinių regionų etninės kultūros plėtros programas EKGT ir jos regioniniai padaliniai

2003–2004

 

 

  3.3. Sukurti ir įrengti etnografinių regionų vizualinės informacijos sistemą

EKGT regioniniai padaliniai, ŽŪM, KM (KVAD, KPC), savivaldybės, ŪM (TD), KTA, SM, AM, EKGT

2003–2005

70

 

  3.4. Įkurti arba sustiprinti etnokultūrine veikla užsiimančias įstaigas – etnoregioninius centrus (koordinuoti su 2.1 priemone)

EKGT regioniniai padaliniai, apskritys ir savivaldybės

 2004–2005

200

4.

Sudaryti palankias sąlygas etninės kultūros subjektų veiklos plėtrai 4.1. Išanalizuoti etninės kultūros subjektų situaciją, galimybes ir poreikius

EKGT, STI

2003–2004

 

50

 

  4.2. Sukurti etninės kultūros subjektų paramos koncepciją

EKGT

2004

 

 

  4.3. Parengti ir įgyvendinti etninės kultūros subjektų sertifikavimo tvarką, sukurti sertifikatus išduodančių institucijų sistemą

EKGT ir jos regioniniai padaliniai, LTS, KPF, LMA, LEKD

 

 iki 2009

20

 

  4.4. Teikti pagalbą rengiant projektus paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti

KM, ŽŪM, EKGT ir jos regioniniai padaliniai

2003–2006

 

 

  4.5. Teikti metodinę paramą savo krašto tradicinės kultūros pagrindu susiburiančioms bendruomenėms 

EKGT regioniniai padaliniai, KM, LII, LMA, LLTI, KU, LTS, KPF, LEKD, LŪD

2003, tęstinis

800

 

  4.6. Panaudos pagrindais skirti patalpas etninės kultūros veikla užsiimančioms visuomeninėms organizacijoms ir kitiems juridiniams asmenims (klubams, ansambliams)

Savivaldybės

2003, tęstinis

 

 

  4.7. Folkloro ansambliams, klubams kitiems kolektyvams skirti lėšas tautiniams kostiumams ir tradiciniams muzikos instrumentams įsigyti

KM, AM, KSRF,

savivaldybės

2003, tęstinis

300

5.

Užtikrinti etninės kultūros paveldo fiksavimą, tvarkymą, išsaugojimą ir panaudojimą 5.1. Sudaryti etninės kultūros paveldą kaupiančių institucijų sąvadą

EKGT

2003

 

 

  5.2. Parengti rekomendacijas, kaip tobulinti teisinę bazę, kad ji  užtikrintų etninės kultūros paveldą sukaupusių archyvų valstybinę globą EKGT

2003

 

 

  5.3. Parengti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno reorganizavimo į Nacionalinį tautosakos archyvą projektą, skirti lėšų reorganizavimui LLTI, ŠMM

2003

 

 

  5.4. Išanalizuoti kokia yra etninės kultūros paveldo saugojimo patalpų ir įrangos, garso ir vaizdo fiksavimo technikos būklė, kaip įstaigos aprūpintos personalu, parengti rekomendacijas dėl tos būklės pagerinimo, iškelti prioritetus EKGT

 

2003–2004 m.

 

 

 

  5.5. Suteikti reikiamas patalpas etninės kultūros paveldo saugykloms ir skirti lėšas jų renovacijai bei įrangos modernizavimui atsižvelgiant į EKGT pateiktas rekomendacijas

KM, ŠMM, AM, savivaldybės

iki 2009

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 5.4 priemonę

 

  5.6. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyną perkelti į didesnes patalpas ŠMM

2003–2004

 

 

  5.7. Renovuoti Nacionalinio muziejaus etnografijos eksponatų saugyklų komplekso 2-ąjį korpusą ir sudaryti tinkamas eksponatų laikymo sąlygas KM

2003–2006

3000

 

  5.8. Į renovuotas patalpas perkelti Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno tyrimo centrą

KM

2003–2005

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 5.4 priemonę

 

  5.9. Skirti lėšų Lietuvos muzikos akademijos MI Etnomuzikologijos skyriuje sukaupto muzikinio folkloro archyvo patalpų renovacijai ir įrangai ŠMM

2003

500

 

  5.10. Aprūpinti muziejų ir archyvų saugyklas įranga, pritaikyta etnografijos eksponatų ir kitų vertybių saugojimui, skirti lėšų nacionalinėms įstaigoms šaldymo kameroms įsigyti KM

2003, tęstinis

500

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 5.4 priemonę

 

  5.11. Skirti lėšų etatams, reikalingiems archyviniams ir techniniams darbams atlikti

KM, ŠMM, AM, VSTT, savivaldybės

2003, tęstinis

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 5.4 priemonę

 

  5.12. Rengti kasmetinius seminarus, skirtus nematerialaus paveldo kaupimo prioritetų peržiūrėjimui ir ekspedicijų koordinavimui LLTI, LII, LMA, LLKC, KU, LEKD, LKD, EKGT regioniniai padaliniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, muziejai, kultūros centrai

2003–2009</ font>

20

 

  5.13. Sukurti vieningą informacijos sistemą, apimančią bendriausius duomenis apie įvairių institucijų sukauptą etninės kultūros paveldą EKGT, LLTI, LII, LMA, LLKC, KU

2003–2005

200

 

 

 

  5.14. Pritaikyti standartines kompiuterines duomenų bazių programas etninės kultūros paveldo eksponatų ir fondų tvarkymui bei sisteminei paieškai, aprūpinti tomis programomis etninės kultūros paveldą kaupiančias įstaigas

 

EKGT, jos regioniniai padaliniai, LLKC

2003–2005

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 5.4 priemonę

 

  5.15. Aprūpinti etninės kultūros paveldą kaupiančias įstaigas modernia garso ir vaizdo fiksavimo, kopijavimo aparatūra bei kitomis priemonėmis

KM, ŠMM, VSTT, savivaldybės

2003, tęstinis

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 5.4 priemonę

 

  5.16. Skirti lėšas kultūros paveldo rašytinių, garso ir vaizdo, foto dokumentų apsauginėms ir darbinėms kopijoms pagaminti KM, ŠMM, AM, VSTT, savivaldybės

 

2003, tęstinis

500

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 5.4 priemonę

 

  5.17. Sutvarkyti ir susisteminti LRT fonduose sukauptus etninę kultūrą atspindinčius garso ir vaizdo įrašus, pagaminti jų apsaugines ir darbines kopijas, organizuoti leidybą

LRT, LMA, LEKD

2003–2005, tęstinis

500

 

  5.18. Parengti tvarkos, užtikrinančios etninės kultūros archyvinės medžiagos panaudojimo juridinę ir administracinę kontrolę, projektą

EKGT

2005

 

 

  5.19. Skirti lėšas etnografijos eksponatams restauruoti,  ypatingai vertingų eksponatų kopijoms pagaminti KM

2003–2005 m.

250

 

 

  5.20. Skirti lėšas ekspedicijoms,  reikalingoms etninės kultūros paveldui kaupti

KM, etninės kultūros kaupimo įstaigų steigėjai

2003, tęstinis

 

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 5.4 priemonę

 

  5.21. Organizuoti etninės kultūros paveldo kaupimui ir tvarkymui skirtų metodinių priemonių rengimą ir sklaidą

EKGT, LLTI, LII, LMA, NM

2003, tęstinis

50

 

  5.22. Parengti ir įgyvendinti visuomeninių organizacijų fonduose sukauptos etninės kultūros medžiagos išsaugojimo projektą EKGT, LTS, LKD, FMS

2004–2007

 

 

  5.23. Parengti programą etninės kultūros tyrinėjimų medžiagai, esančiai Rusijos, Ukrainos ir kt. valstybių muziejuose bei archyvuose, gauti,

KM, Archyvų departamentas

2003–2004

 

 

  5.24. Sudaryti ir paskelbti nacionaliniuose ir savivaldybių muziejuose bei kitur saugomos etninės kultūros paveldo ir tyrinėjimų medžiagos katalogus

KM, muziejai ir archyvai

2003, tęstinis

100

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 5.4 priemonę

 

  5.25. Unikalias etninės kultūros vertybes įtraukti į Kilnojamųjų kultūros vertybių, Nekilnojamųjų kultūros vertybių, Nematerialaus paveldo registrus, Nacionalinį tradicinės kultūros vertybių sąvadą

KVAD, VPK, KM, AM, ŠMM, savivaldybės

2003, tęstinis

200

 

  5.26. Parengti ir įgyvendinti programas, skirtas etnoarchitektūros paveldo atstatymui, restauravimui bei pritaikymui šiuolaikinėms reikmėms

ASI, KVAD

2003, tęstinis

 

 

  5.27. Parengti kompensavimo mechanizmą savininkams, restauruojantiems, konservuojantie ms, prižiūrintiems valstybės saugomus etninės kultūros objektus ir patiriantiems nuostolių dėl paminklosauginių apribojimų.

EKGT, ŪM (TD), KTA, ŽŪM, KM (KVAD)

2003-2004

40

6.

Stiprinti etninės kultūros tyrinėjimų bazę ir tyrimų sklaidą 6.1. Išanalizuoti etninę kultūrą tiriančių įstaigų mokslinės techninės bazės būklę ir parengti rekomendacijas dėl jos pagerinimo

EKGT, LLTI, LKI, LII, LMA, VDU, KU, VU, ŠU, ASI

2003
–2004

14

 

  6.2. Parengti pagrindinių etninės kultūros pakraipos mokslo šakų įteisinimo, mokslininkams keliamų kvalifikacinių reikalavimų pataisų projektą

LMT, EKGT

2003

 

 

  6.3. Užtikrinti kasmetinį etninės kultūros mokslinius tyrimus vykdančių institucijų techninės bazės atnaujinimą ŠMM

2003, tęstinis

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 6.1 priemonę

 

  6.4. Skirti lėšas etninės kultūros tyrimams būtinų specializuotų bibliotekų komplektavimui ŠMM

2003, tęstinis

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 6.1 priemonę

 

  6.5. Skirti lėšas leidybinės bazės sustiprinimui etninės kultūros tyrimus vykdančiose mokslo įstaigose ŠMM

2003–2009

Lėšos bus patikslintos įgyvendinus 6.1 priemonę

 

  6.6. Valstybiniame mokslo ir studijų fonde, skiriant valstybės strategines stipendijas, teikti prioritetą etninės kultūros tyrimų bei vadovėlių rengimo projektams ŠMM

VMSF

2003–2007

 

 

  6.7. Parengti ir įgyvendinti etnokultūrinės veiklos rinkodaros mokslinių tyrimų programą

EKGT, ŪM, ŠM, KM, ŠMM, VDA, LŽŪU, KTU, VU, LTS

2003–2004

50

 

  6.8. Skirti lėšų etninės kultūros tyrimų įstaigoms moksliniams renginiams organizuoti ŠMM, VMSF

2003, tęstinis

700

 

  6.9. Remti etninės kultūros tyrėjų stažuotes ir dalyvavimą tarptautiniuose mokslo renginiuose  bei projektuose

ŠMM, VMSF

2003, tęstinis

900

 

  6.10. Kasmet skirti dotacijas etnokultūros tyrimų moksliniams leidiniams

ŠMM, VMSF

2003–2009

1000

7.

Sukurti prielaidas etninės kultūros vertybių perimamumui ir sklaidai švietimo sistemoj e 7.1. Atlikti sociologinius tyrimus bendrojo lavinimo ir papildomo ugdymo meno mokyklose ir išaiškinti etninės kultūros ugdymo poveikį  tautinės ir pilietinės savimonės formavimui

EKGT, STI

2003–2004

40

 

  7.2. Įvertinti etninės kultūros integravimo į ugdymą visose švietimo pakopų grandyse situaciją ir pateikti pasiūlymus dėl strategijos formavimo:

 

 

 

 

  7.2.1. Ištirti etnokultūrinio ugdymo situaciją ikimokyklinėse įstaigose ir parengti siūlymus

EKGT, ŠMM, Ikimokyklinių įstaigų asociacija

2003–2004

 

 

  7.2.2. Įvertinti etninės kultūros integravimo į bendrojo lavinimo mokyklų įvairių mokomųjų dalykų programas bei metodines priemones, parengti rekomendacijas ir konkrečias priemones

EKGT, ŠMM, PPRC

2003–2006

500

 

  7.2.3. Išanalizuoti ir įvertinti etninės kultūros kaip pasirenkamo dalyko integravimo į mokomuosius dalykus bendrojo lavinimo mokyklose situaciją ir parengti pasiūlymus

EKGT, ŠMM

2003–2004

 

 

  7.2.4. Parengti sustiprinto etninės kultūros ugdymo pakraipą pasirinkusių švietimo įstaigų nuostatus, sudaryti tokių įstaigų bei jų padalinių sąvadą, parengti šių įstaigų rėmimo programą

ŠMM, EKGT

2003–2004

 

 

  7.2.5. Konkurso būdu atrinkti geriausias individualizuotas (mokytojų parengtas) etninės kultūros kaip atskiro dalyko dėstymo programas ir jas paskelbti

ŠMM, EKGT

2003–2007

50

 

  7.2.6. Pasitelkiant etninės kultūros tyrinėtojus, pedagogus ir praktikus, parengti etninės kultūros ugdymo vadovėlius ir pagalbines priemones

ŠMM, EKGT

2003–2004, tęstinis

300

 

  7.2.7. Skirti  etnokultūros mokytojams papildomas valandas popamokiniam etninės kultūros ugdymui bendrojo lavinimo mokyklose ŠMM

2003, tęstinis

 

 

  7.2.8. Papildomo ugdymo meno mokyklose (muzikos, choreografijos, dailės) įvesti etnomuzikos, etnochoreografijos ir tautodailės specialybes, parengti joms mokymo programas ir metodines priemones

ŠMM, LMA, LTS

2004–2006, tęstinis

100

 

  7.3. Nustatyti muziejų, kultūros centrų ir bibliotekų, mokslo ir studijų įstaigų, nacionalinių ir regioninių parkų parengtų edukacinių programų, skirtų etninės kultūros sklaidai, rėmimo tvarką, organizuoti tokių programų konkursinę apžiūrą

EKGT, KM, ŠMM, AM

2003–2007 2005, tęstinis

 

 

  7.4. Sudaryti sąlygas pasitelkti liaudies meistrus, muzikantus, dainininkus ir kt. etninės kultūros ugdymo ir studijų tikslams

ŠMM, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos, savivaldybės

2003–2007 tęstinis

 

 

  7.5. Integruoti lietuvių etnologijos studijas į specialistų rengimo programas aukštojo ir aukštesniojo mokslo institucijose:

 

 

 

 

  7.5.1. Atlikti etninės kultūros specialistų paklausos tyrimus ir pateikti pasiūlymus aukštosioms ir aukštesniosioms pedagogikos, meno, verslo vadybos (kaimo turizmo) krypties mokykloms EKGT ir jos regioniniai padaliniai, ŠMM, KM, ŽŪU, AM, ŪM (TD)

2003–2005

20

 

  7.5.2.  Išanalizuoti etninės kultūros specialistų (mokytojų, kultūros darbuotojų, folkloro ansamblių vadovų, tradicinės muzikos ir šokio atlikėjų, amatininkų) rengimo bei kvalifikacijos kėlimo situaciją, pateikti pasiūlymus dėl specialistų rengimo sistemos tobulinimo atsižvelgiant į etnografinių regionų tradicinės kultūros specifiką

EKGT ir jos regioniniai padaliniai, ŠMM, PPRC, LLKC, KDTI

2003–2005

 

 

  7.5.3. Švietimo ir kultūros periodiniuose leidiniuose bei internete teikti informaciją apie etninės kultūros darbuotojų ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo renginius, pasitelkti elektronines priemones metodinės medžiagos sklaidai ŠMM, PPRC, LLKC, KDTI, EKGT ir jos regioniniai padaliniai

2003–2004, tęstinis

 

 

  7.5.4. Sudaryti su etninės kultūros plėtra susijusių specialybių sąrašą, išanalizuoti situaciją ir pateikti rekomendacijas dėl etninės kultūros integravimo į tų specialybių rengimo programas, parengti specializuotas etninę kultūrą integruojančias programas

EKGT, ŠMM

2004–2005, tęstinis

 

 

  7.5.5 Parengti neformalaus tęstinio mokymo programą „Etnografinės paslaugos kaimo turizmo sodybose”

EKGT regioniniai padaliniai, ŽŪU, AM

2003–2004, tęstinis

500

 

  7.5.6. Siūlyti aukštosioms mokykloms įvesti lietuvių etnologijos laisvai pasirenkamą kursą visų specialybių studentams

ŠMM

2004–2005 m.

 

 

  7.6. Organizuojant vaikų vasaros poilsį biudžetinį finansavimą prioritetine tvarka skirti etninės kultūros pakraipos stovykloms, vasaros mokykloms; surengti šio profilio stovyklų programų konkursą ŠMM, savivaldybės

2003–2007 tęstinis

 

 

  7.7. Etnokultūrinį ugdymą įtraukti į vaikų ir jaunimo socializacijos programą

ŠMM, EKGT regioniniai padaliniai

2003, tęstinis

 

 

  7.8. Parengti etninės kultūros mokomąją programą, skirtą kariškių patriotiniam auklėjimui ir ją įgyvendinti

EKGT, KAM

2004–2005

 

 

  7.9. Parengti ir įgyvendinti su etnokultūrine specifika susijusių verslų, bendruomenių vadybos kursus, seminarus valstybės tarnautojams, vadybininkams, verslininkams

ŽŪM, AM, ŪM (TD), ŠMM, Aukštesniosios mokyklos ir kolegijos, LII, LMA, LŽŪU, ŽŪR, SADM, FM, KM, LTS, EKGT

2003, tęstinis

350

8.

Integruoti etninę kultūrą į turizmą ir žemės ūkį 8.1. Suintensyvinti etninės kultūros elementų integravimą į kaimo turizmą:

 

 

 

 

 

  8.1.1. Parengti rekomendacijas dėl kaimo turizmą reglamentuojančios teisinės bazės tobulinimo

EKGT ir jos regioniniai padaliniai, ŪM (TD), KTA, ŽŪM, KM (KVAD)

2003-2004

 

 

 

  8.1.2. Parengti etnografinių kaimo turizmo sodybų sertifikavimo tvarką

EKGT ir jos r egioniniai padaliniai

2003

 

 

  8.2. Parengti turistinių maršrutų schemas, į kurias būtų įtraukti etninės kultūros objektai ir renginių programa (tyrimai, etnografinio turizmo maršrutų projektų parengimas, informacijos apie etnokultūrinės veiklos panaudojimą kultūrinėms – turistinėms paslaugoms, sklaida).

EKGT regioniniai padaliniai, KM (KVAD, KPC), AM, LII, VU, KU, KFMI, GGI, BI,

ŪM (TD), LTS, LRT, ŠMM, Muziejai,

Savivaldybės, kaimų bendruomenės, ŽŪR, LŪD

2004–2005, tęstinis

900

 

  8.3. Lengvatinėmis sąlygomis teikti investicinę paramą etnokultūrinės pakraipos kaimo turizmo ir ekologinio turizmo projektams

ŽŪM; EKGT, ŪM (TD), NMA, AM ir KM (KVAD, KPC), Savivaldybės

2003, tęstinis

1000

 

  8.4. Parengti rekomendacijas ir teikti konsultacijas kaimų gyventojams dėl vietos tradicijų pritaikymo turizmui EKGT, ŽŪM, KM (KVAD, KPC, Lietuvių liaudies buities muz.), AM,

ŪM (TD), KTA, ASI

2003-2006

40

 

  8.5. Parengti programas dėl bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis parduodant etnografinio turizmo produktus ŪM (TD), KTA, EKGT < p style="text-align: center" align="center">2003 – 2004, tęstinis

245

 

  8.6. Parengti ir įgyvendinti tradicinio ūkininkavimo sklaidos ir pritaikymo ekologinio ūkininkavimo plėtrai programą EKGT regioniniai padaliniai, ŽŪM, ŽŪU, LŪS, LII

2003–2009

250

 

  8. 7. Parengti ir patvirtinti studijų programą žemės ūkio specialistams „Rekreacija ir turizmas kaime”, integruojančią etninės kultūros reiškinių aptarimą ŽŪU

2003, tęstinis

&n bsp;

9.

Užtikrinti etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumą skatinant atskirų jos formų plėtrą 9.1. Peržiūrėti šventes reglamentuojančius įstatymus ir parengti pataisas dėl reikiamo statuso suteikimo išlikusioms tradicinėms šventėms EKGT

2003

 

 

  9.2. Parengti ir įgyvendinti tradicinio kraštovaizdžio gaivinimo programą (tyrimai, rekomendacijų parengimas ir sklaida, projektų konkursas ir geriausių projektų įgyvendinimas)

KM (KVAD, KPC), AM, EKGT, ASI, VDU, KFMI

2003 – 2009

 

60

 

  9.3. Parengti ir įgyvendinti programą „Tradicinė sodyba” (taikomieji etnologų tyrimai, rekomendacijų pagal atskiras vietoves parengimas, metodinių priemonių sklaida, gražiausios tradicinės sodybos konkursai)

EKGT regioniniai padaliniai, LII, ASI, LŪS

2003 – 2009

100

 

  9.4. Sukurti atskirų etnografinių regionų kaimo pastatų architektūros bazinius projektus naujoms statyboms

ASI

2003–2005

200

 

  9.5. Parengti rekomendacijas dėl atskirų detalių (pusfabrikačių), reikalingų naujiems statiniams su atskirų etnografinių regionų architektūrai būdingais elementais, gamybos ASI

2004

 

 

  9.6. Parengti ir vykdyti etnografiniuose regionuose tradicinių amatų puoselėjimo programą

LTS, EKGT regioniniai padaliniai

2003, tęstinis

300

 

  9.7. Parengti ir vykdyti tradicinių mugių savitumo išsaugojimo ir plėtros programą (tyrimai, rekomendacijų parengimas)

LTS, LII, EKGT regioniniai padaliniai

2003–2004, tęstinis

200

 

  9.8. Parengti ir įgyvendinti tautinių ir archeologinių drabužių populiarinimo programą (tyrimai, leidiniai, tradicinio kostiumo konkursai etnografiniuose regionuose ir didžiausiuose Lietuvos miestuose)

LTS, LLKC, EKGT regioniniai padaliniai

2003–2004, tęstinis

300

 

  9.9. Parengti ir įgyvendinti lietuvių kulinarinio paveldo gaivinimo programą (duomenų kaupimas, mokymai, konkursai, sklaida)

EKGT regioniniai padaliniai, KPF, LII

2003–2004, tęstinis

300

 

  9.10. Parengti ir įgyvendinti tarmių ir sakytinio folkloro gyvosios tradicijos išsaugojimo bei sklaidos programą

LKI, LLTI, EKGT regioniniai padaliniai, ŠMM, LRT

2003–2004, tęstinis

150

 

  9.11. Siekiant užtikrinti tradicinio muzikavimo išsaugojimą ir sklaidą:

 

 

 

 

  9.11.1. Parengti ir įgyvendinti apribojimo išvežti iš Lietuvos dumplinius instrumentus (armonikas, bandonijas, koncertinas) tvarką;

EKGT, KM

2003

 

 

  9.11.2. Sukaupti duomenis apie liaudies instrumentų tradicinės gamybos technologiją, organizuoti patirties perėmimą iš senųjų meistrų;

LMA, LEKD, EKGT regioniniai padaliniai

2003–2004, tęstinis

150

 

  9.11.3. Reguliariai organizuoti metodinius-praktinius tradicinių muzikos instrumentų gamybos seminarus (taip pat ir tarptautinius), konkursus;

LMA, LEKD, EKGT regioniniai padaliniai

2004, tęstinis

70

 

  9.11.4. Reguliariai organizuoti tradicinio muzikavimo kursus ir seminarus, konkursus;

LMA, LEKD, EKGT regioniniai padaliniai

2004, tęstinis

50

 

  9.11.5. Rengti ir leisti tradicinės muzikos metodinius leidinius.

LMA

2003–2009

200

 

  9.12. Siekiant išsaugoti, gaivinti bei skleisti tradicinius šokius ir žaidimus:

 

 

 

 

  9.12.1.  Parengti ir įgyvendinti tradicinių šokių ir žaidimų fiksavimo programą;

LMA, LLKC, LEKD, EKGT regioniniai padaliniai

2004–2005, tęstinis

200

 

  9.12.2. Suintensyvinti tyrimus ir parengti praktines-metodines priemones;

LMA, LLKC, EKGT regioniniai padaliniai

2004–2005, tęstinis

150

 

  9.12.3. Reguliariai organizuoti metodinius-praktinius tradicinių šokių ir žaidimų seminarus, varžybas, tradicinių šokių vakarus, gegužines.

LMA, LLKC, LEKD, EKGT regioniniai padaliniai

2003, tęstinis

100

 

  9. 13. Parengti etninės kultūros klubinės veiklos plėtros programą ir ją įgyvendinti

LEKD, savivaldybės

2003–2004, tęstinis

700

 

  9.14. Parengti visuomenei skirtų etnokultūrinių stovyklų-seminarų programą ir ją įgyvendinti EKGT regioniniai padaliniai, LEKD, LTS, LRS

2003–2004, tęstinis

300

 

  9.15. Atlikti Lietuvoje vykstančių etninės kultūros renginių tyrimus, parengti rekomendacijas dėl jų plėtros ir rėmimo EKGT, jos regioniniai padaliniai

2004–2005

 

 

  9.16. Parengti ir įgyvendinti renginių „Senovės dienos” programą:

 

 

 

 

  9.16.1. Nustatyti metodiką ir sąlygas, kad šie renginiai taptų tradiciniais EKGT regioniniai padaliniai

2003

 

 

  9.16.2. Organizuoti senovinių rūbų, amatų, buities, maisto gamybos, archajiškos kūrybos, žaidimų, kovos būdų demonstravimo ir kt. renginius

EKGT regioniniai padaliniai, LTS, LBM, regioniniai parkai

2004, tęstinis

850

 

  9.17. Parengti ir įgyvendinti piliakalnių, alkų ir kitų panašių etninės kultūros objektų tvarkymo programą EKGT regioniniai padaliniai, LEKD, LRS, LPD, LKD

2004–2005, tęstinis

250

 

  9.18. Parengti rekomendacijas dėl etninės kultūros elementų integravimo į Lietuvos valstybės reprezentacinius renginius ir ceremonialus EKGT

2003

 

10.

Užtikrinti etninės kultūros sklaidą masinės informacijos priemonėse ir leidiniuose 10.1. Remti įvairaus pobūdžio etninės kultūros publikacijų (periodinių leidinių, knygų, garso ir vaizdo įrašų, elektroninių leidinių) leidybą

KM, ŠMM, SRTRF, KSRF

2003–2007 2009

200

 

  10.2. Parengti ir išleisti informacinį katalogą (bei jo internetinį variantą) apie dabartinius folkloro atlikėjus, tradicinių muzikos instrumentų ir tautinio kostiumo gamintojus, kitus tradicinius amatininkus ir verslininkus, etninės kultūros paveldo kaupimo ir tyrimo įstaigas, etninės kultūros ugdymo specialistų rengimą, atestavimą ir kvalifikacijos kėlimą atliekančias institucijas

EKGT, jos regioniniai padaliniai, LLKC, LMA, PPRC, LTS, EKGT

2004–2005

70

 

  10.3. Įsteigti ir kas mėnesinį leisti  informacinį-analitinį leidinį  apie etninės kultūros sklaidą, su ja susijusius renginius, TV bei radijo laidas LEKD, STRRF

2004, tęstinis

500

 

  10.4. Parengti ir išleisti enciklopedinį informacinį leidinį apie Lietuvos etnografinius regionus

EKGT regioniniai padaliniai, AM, ŠMM

2005–2007

300

 

  10.5. Teikti finansinę paramą etnografinių regionų leidiniams (žurnalams) “Dainava”, “Suvalkija”, Žemaičių žemė” ir kt.

SRTRF

2003, tęstinis

1000

 

  10.6. Paskelbti konkursą kompiuteriniams žaidimams, propaguojantiems etninę kultūrą, sukurti

ŠMM

2003–2005

 

 

  10.7. Reguliariai ruošti ir transliuoti etninės kultūros pažintines ir šviečiamąsias laida per nacionalinę televiziją ir radiją 

KM, LRT, regioninės radijo ir televizijos stotys

2003–2007 2009

100

 

  10.8. Parengti ir įgyvendinti lietuvių etninės kultūros sklaidos užsieniui programą

EKGT

2004–2005

 

 

SANTRUMPOS:

AM – Aplinkos ministerija;
ASI – Architektūros ir statybos institutas;
EKGT – Etninės kultūros globos taryba;
FM – Finansų ministerija;
FMS – Foto meno sąjunga;
KDTI – Kultūros darbuotojų tobulinimosi institutas;
KFMI – Kultūros, filosofijos ir meno institutas;
KM – Kultūros ministerija;
KPC – Kultūros paveldo centras;
KPF – Kulinarinio paveldo fondas;
KSRF – Kultūros ir sporto rėmimo fondas;
KVAD – Kultūros vertybių apsaugos departamentas;
KTA - Kaimo turizmo asociacija;
KU – Klaipėdos universitetas;
LBM – Liaudies buities muziejus;
LEKD – Lietuvių etninės kultūros draugija;
LII – Lietuvos istorijos institutas;
LKD – Lietuvos kraštotyros draugija;
LKI – Lietuvių kalbos institutas;
LLKC – Lietuvos liaudies kultūros centras;
LMT – Lietuvos mokslo taryba;
LLTI – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas;
LMA – Lietuvos muzikos akademija;
LRT – Lietuvos radijas ir televizija;
LTS – Lietuvos tautodailininkų sąjunga;
LŪD – Lietuvos ūkininkių draugija;
LŪS – Lietuvos ūkininkų sąjunga;
NAM - Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos;
NM – Nacionalinis muziejus;
PPRC – Pedagogų profesinės raidos centras;
SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
SM-Susisiekimo ministerija;
SRTRF – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas;
STI – Sociologinių tyrimų institutas;
ŠMM - Švietimo ir mokslo ministerija;
ŠU – Šiaulių universitetas;
TD – Turizmo departamentas;
ŪM – Ūkio ministerija;
VDU – Vytauto Didžiojo universitetas;
VMSF – Valstybinis mokslo ir studijų fondas;
VPK – Valstybinė paminklosaugos komisija;
VU – Vilniaus universitetas;
ŽŪM – Žemės ūkio ministerija;
ŽŪU – Žemės ūkio universitetas;
ŽŪR – Žemės ūkio rūmai.



 


Naujausi pakeitimai - 2005-10-06




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2968&p_d=36730&p_k=1