Ataskaitos 

2006 m. veiklos ataskaita


ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

 

2006 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

 

V i l n i u s

2007

 

TURINYS

 

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI, STRATEGINĖS KRYPTYS............................................................................................................................

 

I. BENDROJI DALIS..................................................................................................................................

 

II. VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ KOORDINAVIMAS...........................................................................................................

 

    Etninės kultūros plėtros valstybinė programa......................................................................

 

    Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa................................................

 

    iLGALAIKĖ PILIETINIO IR TAUTINIO UGDYMO PROGRAMA....................................................................

 

III. KITA VEIKLA...............................................................................................................................

 

IV. ETNINĖS KULTŪROS POPULIARINIMAS............................................................................................................

 

V. REGIONINIŲ TARYBŲ 2006 M. VEIKLOS ATASKAITOS......................................................................................................................

 

VI. TARYBOS BIUDŽETINIAI ASIGNAVIMAI....................................................................................................................

 

VII. BAIGIAMOSIOS PASTABOS...........................................................................................................................

 

PRIEDAI

1. Etninės kultūros globos tarybos struktūra......................................................................

 

2. Etninės kultūros globos tarybos personalinė sudėtis......................................................

 

3. Regioninių etninės kultūros globos tarybų personalinės sudėtys...................................

 

4. Etninės kultūros globos tarybos sekretoriatas................................................................

 

5. Etninės kultūros globos tarybos posėdžių darbotvarkės ir priimti nutarimai.................

 

6. Rekomendacijos dėl Kaziuko mugės kultūrinės infrastruktūros plėtros.......................

 

7. Mokslinės–praktinės konferencijos „Lietuvos medinis paveldas“ pranešimų sąrašas.

 

ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBA

 

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba arba EKG taryba) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga valstybės institucija. Jos teisinį statusą nustato Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414; Žin., 2000, Nr. 61-1838; Žin., 2004, Nr. 170-6237; Žin., 2006, Nr. 6-192) ir Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 2 d. nutarimas Nr. IX-2532 „Dėl Etninės kultūros globos tarybos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 165-6027). Šiuose teisės aktuose apibrėžti EKG tarybos veiklos tikslai ir uždaviniai, kompetencija ir funkcijos, sudėtis, pagrindinės darbo kryptys ir formos. Kaip ir kitų Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų institucijų, EKG tarybos jurisdikcijoje – vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą.

 

TARYBOS MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI,

STRATEGINĖS KRYPTYS

 

Etninės kultūros globos tarybos misija – užtikrinti tautos etninio identiteto apsaugą ir etninės kultūros valstybinę globą. Etninės kultūros globos taryba yra LR Seimo ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas etninės kultūros valstybinės globos bei politikos klausimais. Institucijos tikslas – laiduoti tautos etninio tapatumo kultūrinės savasties ir regionų identiteto išsaugojimą, savarankišką ir lygiavertį Lietuvos dalyvavimą pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.

Funkcijos ir kompetencija – vykdyti įstatymų įgyvendinimo priežiūrą, spręsti strateginius etninės kultūros plėtros ir politikos klausimus, koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą, teikti valstybės institucijoms ekspertines išvadas ir pasiūlymus etninės kultūros klausimais.

 

Svarbiausi Tarybos u ž d a v i n i a i  yra:

1. Padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą vykdančių institucijų veiklą;

2. Teikti ekspertines išvadas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais;

3. Užtikrinti Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimą;

4. Užtikrinti Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos įgyvendinimą;

5. Įsijungti į Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos įgyvendinimą;

6. Puoselėti regioninį savitumą;

7. Vykdyti etninės kultūros finansavimo sistemos monitoringą;

8. Įgyvendinti Tarybos ir jos padalinių – Regioninių tarybų – veiklos planuose numatytas priemones.

 

Tarybos strateginės veiklos k r y p t y s  yra:

1.  Etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumas;

2.  Etninės kultūros objektų ir subjektų globa;

3.  Etninės kultūros pažinimo užtikrinimas, integruojant etnokultūrinį ugdymą į švietimo sistemą, rengiant specialistus, skleidžiant informaciją apie lietuvių etninę kultūrą žiniasklaidos priemonėmis;

4.  Mokslinės etnokultūrinių tyrinėjimų bazės stiprinimas;

5.  Etninės kultūros nematerialaus ir materialaus paveldo apsauga ir jo funkcinis panaudojimas;

6.  Regioninio savitumo išsaugojimas.

 

 

I. BENDROJI DALIS

 

EKG tarybos administracinė veikla

 

Per ataskaitinius metus įvyko tokie EKG tarybos personalinės sudėties pasikeitimai: LR Seimas 2006 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. X-485 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ 1 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 5-139) patvirtino naują Lietuvių katalikų mokslo akademijos atstovą Taryboje – Alfonsą Motuzą, profesorių, habilituotą daktarą, Šv.Antano religijos studijų instituto prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto direktoriaus pavaduotoją.

Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu į Etninės kultūros globos tarybą deleguotas Vaclovas Vaičekauskas 2006 m. sausio 26 d. atsistatydino iš Etninės kultūros globos tarybos Žemaitijos regioninės tarybos posėdžio metu. Tame pat posėdyje išrinktas naujas atstovas į Etninės kultūros globos tarybą – Arnas Arlauskas, Kelmės kultūros centro direktorius.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos deleguoti asmenys 2006 m. praktiškai nedalyvavo Tarybos darbe. V. Kondratienė be pateisinamų priežasčių praleido penkis posėdžius iš eilės, todėl remiantis Etninės kultūros globos tarybos nuostatų 22 punktu, EKG taryba buvo priversta kreiptis į Lietuvos universitetų rektorių konferenciją dėl jos atšaukimo ir naujo nario, etninės kultūros specialisto, delegavimo. Prof. R. Apanavičius teisino savo mažą indėlį į Tarybos veiklą užimtumu administraciniame darbe. Rektorių konferencija 2006 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 799 „Dėl Rektorių konferencijos atstovų“ delegavo du naujus narius – Jūratę Jurevičienę (VGTU Architektūros pagrindų ir teorijos katedros docentė, daktarė) ir Arūną Vaicekauską (VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas, docentas, daktaras). Kol kas šie pakeitimai LR Seimo nėra patvirtinti.

Pagal Regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus, Regioninių tarybų kadencija trunka keturis metus, todėl EKG taryba 2006 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. TN-2 patvirtino naujos kadencijos Regionines tarybas (3 priedas). Jų sudėtis buvo suformuota vadovaujantis patvirtintais Regioninių etninės kultūros globos tarybų darbo reglamentais. Išrinkti šie Regioninių tarybų pirmininkai: Mažosios Lietuvos – Nijolė Sliužinskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro direktorė, Žemaitijos – Vacys Vaivada, Klaipėdos universiteto docentas. Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos savo pirmininkų – L. Trasykytės, V. Čapliko ir D. Micutienės – įgaliojimus pratęsė naujai kadencijai.

Patvirtinti nauji Regioninių tarybų darbo reglamentai bei naujos Regioninių tarybų personalinės sudėtys turėtų sustiprinti darbą Tarybos padaliniuose bei suaktyvinti jų veiklą rengiant ir įgyvendinant etninės kultūros plėtros ilgalaikes programas.

Tarybos pirmininkas apsilankė Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos) regioninių etninės kultūros globos tarybų ataskaitiniuose posėdžiuose, derino šių Regioninių tarybų 2007-ųjų metų veiklos planus.

2006 m. gegužės 19 d. pateikta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito Etninės kultūros globos taryboje ataskaita ir išvada. Valstybinis auditas atliktas LR Valstybės kontrolės Finansinio audito 5-ojo departamento direktoriaus 2005 m. birželio 6 d. pavedimu Nr. 1050-15. Audito metu reikšmingų klaidų, teisės aktų pažeidimų, galinčių daryti įtaką finansinei atskaitomybei ir kitoms ataskaitoms, nenustatyta.

Tarybos sekretoriato vyresniajai specialistei Alinai Baravykaitei išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų, 2006 m. spalio 23 d. pagal terminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti Ingrida Mickevičienė. 2006 m. lapkričio 6 d. terminuota sutartis pratęsta iki Alinos Baravykaitės grįžimo iš atostogų vaikui prižiūrėti.

Rūpinantis EKG tarybos sekretoriato darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, vyriausioji buhalterė Jolanta Bulotienė dalyvavo kursuose „Teisės aktų ir jų pakeitimų taikymas biudžetinių įstaigų buhalterinėje apskaitoje. Gyventojų pajamų mokestis“, kuriuos organizavo V. Laukaitienės įmonė „Vananta“. Lietuvos archyvų departamento generaliniam direktoriui 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtinus naujas Dokumentų rengimo taisykles (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60-2169), Tarybos sekretoriato vyresniosios specialistės Alina Baravykaitė ir Jolita Eidikonienė dalyvavo seminare „Raštvedybos pagrindai. Naujos dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės. Administracinės kalbos kultūra“, kurį organizavo Finansų ministerijos mokymo centras.

         Kiek problemiškas lieka specialistų regionams kvalifikacijos klausimas. Etninės kultūros specialisto žinios įgyjamos veiklos patirtimi; kvalifikacijos kėlimo sistemoje šios srities kursų nenumatyta. Tarybos patalpose veikia nuolatinė naujausių etninės kultūros leidinių, ypač išspausdintų regionuose, paroda. Tarybos nariai taip pat supažindinami su pasirodančiomis šios srities garso įrašų ir multimedijos kompaktinėmis plokštelėmis.

 

II.VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ KOORDINAVIMAS

 

EKG tarybos vienas pagrindinių darbų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybinių ilgalaikių programų – Etninės kultūros plėtros (Žin., 2003, Nr. 60-2725) ir Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo (Žin., 2003, Nr. 89-4033; Žin., 2004, Nr. 173-6415) – programų koordinavimas. Trečiąjį ketvirtį prisidėjo LR Seimo patvirtinta Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa (Žin., 2006, Nr. 102-3939). EKG taryba aktyviai reiškėsi rengiant, svarstant ir tvirtinant šią programą bei jos priemonių planą. Darbų koordinavimui programos rėmuose Taryba sudarė Laikinąją švietimo komisiją, kuriai vadovauja prof. habil. dr. I. R. Merkienė. 

 

ETNINĖS KULTŪROS PLĖTROS VALSTYBINĖ PROGRAMA

 

Situacijos analizė

Etninės kultūros plėtros valstybinę programą Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2003 m. viduryje, nustatydama ilgalaikį etninės kultūros saugojimo, tyrinėjimo ir sklaidos veiksmų planą. Dokumentas buvo savalaikis, jis iš esmės pagerino etninės kultūros organizacinius pradus, paskatindamas kultūros ir švietimo institucijas iniciatyvoms šioje srityje. Etninės kultūros globos taryba kartu su LR Kultūros ministerija įpareigotos koordinuoti šios programos įgyvendinimą. Ją realizuoja valstybės institucijos, apskritys ir savivaldybės, kaimo bendruomenės. Kadangi papildomų valstybės biudžeto lėšų priemonėms įgyvendinti nebuvo numatyta, programos dalyviai jų kasmet turi numatyti savo biudžetuose arba teikti paraiškas programiniam finansavimui. Patvirtintoji programa sudaro geras prielaidas koordinuoti veiksmus, įtvirtina atsakingų kultūros, švietimo ir kitų sričių specialistų ryšius.

Įgyvendinant Etninės kultūros plėtros valstybinę programą svarbus partneris yra savivaldybės. Nuo jų požiūrio į etninę kultūrą priklauso ne tik šios srities paveldo išsaugojimas, bet ir sąlygos gyvajai etninės kultūros raiškai. Todėl EKG taryba 2006 metų pradžioje kreipėsi į rajonų savivaldybes, jų merus, ragindama parengti etninės kultūros plėtros ilgalaikes programas, numatyti lėšas einamųjų metų darbams. 33 savivaldybės jau yra parengusios ir pasitvirtinusios Etninės kultūros plėtros programas arba priemonių planus, taigi įtraukė etninę kultūrą į bendrą savivaldybės veiklos strategiją. Šiose savivaldybėse į etninės kultūros sklaidą žiūrima rimtai. Ypač verta išskirti Klaipėdos miesto, Varėnos, Prienų, Klaipėdos, Kretingos, Jurbarko, Utenos rajonų savivaldybių strateginį požiūrį į etninę kultūrą.

2006 metais daugelyje savivaldybių padidėjo lėšos, skiriamos etninės kultūros veiklai, atsirado specialios programos, konkurso tvarka finansuojančios projektus. Ženkliai padidėjo lėšos etninei kultūrai Alytaus, Jonavos, Prienų, Jurbarko, Rokiškio, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Molėtų, Elektrėnų rajonų, Panevėžio ir Klaipėdos miestų savivaldybėse. Yra savivaldybių, kuriose etninės kultūros veiklai daugiau lėšų tenka ir iš valstybės biudžeto: Kalvarijos, Vilkaviškio, Anykščių, Širvintų rajonų, Vilniaus miesto. Iš viso etninei kultūrai 2006 metais savivaldybės skyrė   2 359 426  litų; valstybės biudžetas sudaro per 1 milijoną litų.

Ir etninės kultūros plėtros programoje, ir UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijoje yra įrašyta svarbi užduotis – parengti šio paveldo registrą, kaip sudėtinę dalį išskiriant gyvuosius tradicinės kultūros židinius. Strateginiai registro klausimai buvo svarstomi Etninės kultūros globos tarybos posėdžiuose. Padaryta nebloga darbo pradžia, tačiau jai plėtoti reikia lėšų ir specialistų. Savivaldybėse pradėtas pirminis žinių rinkimas vyksta netolygiai. Naujų reiškinių per 2006 metų išaiškinta tik 182. Daugelio savivaldybių etninės kultūros specialistai pildė pradėtus aprašus, giliau nagrinėjo suregistruotus reiškinius. Toliau vyksta etninės kultūros vertybių perkėlimas į elektronines saugojimo laikmenas. Išsamiausiai šioje srityje dirba viešosios bibliotekos, kaupiančios informacinę medžiagą, perkeliančios kraštotyros, folkloro ir papročių aprašų rinkinius į modernų saugojimo formatą. Kultūros centruose daugiausiai tokia forma tvarkomas nuotraukų archyvas. 2006 metais visose savivaldybėse buvo kaupiama filmuota medžiaga, kurioje užfiksuoti tautosakos pateikėjai, tradicinių amatų meistrai,  etninės kultūros šventės ir festivaliai.

Tiriamoji etninės kultūros veikla vyksta dviem kryptimis: moksline ir taikomąja. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyrius vykdo mokslines ekspedicijas, kurių tikslas – įvertinti šiandienos etninės kultūros situaciją, stebėti ir fiksuoti tradicinių dalykų transformaciją bei pateikti rekomendacijas kultūros institucijoms. Sėkmingai realizuojamas Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos bei Muzikos ir teatro akademijos bendras projektas „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva“, perkeliant į interneto svetainę ekspedicijų ir archyvinę medžiagą. Panašius tikslus turi ir aukštųjų mokyklų vykdomos ekspedicijos. Iš jų išsiskiria Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus pedagoginio universitetų tyrimai, į kuriuos įtraukiami vietų muziejininkai, kultūros darbuotojai, etninės kultūros specialistai. Tokios ekspedicijos vyko Mažojoje Lietuvoje, Žemaitijoje, Dzūkijos nacionaliniame parke. Taikomojo pobūdžio ekspedicijas vykdo Lietuvos liaudies kultūros centras. 2006 metais išaugo mažų ekspedicijų, organizuojamų savivaldybių muziejų, kultūros centrų, skaičius. Pabrėžtina jų praktinė reikšmė, – surinkta medžiaga panaudojama folkloro ansamblių repertuarams, edukacijai.

Vienas iš etninės kultūros plėtros programos prioritetų – palaikyti ir skleisti gyvąją tradiciją. Efektyviausia jos raiška vyksta folkloro ansambliuose. 2006 metais susikūrė 15 naujų vaikų folkloro ansamblių. Nors skaičius nėra didelis, bet tai teigimas poslinkis, kurį valstybė turėtų visokeriopai remti. Viena iš tokių paramos formų yra Kultūros ministerijos vykdoma Tautinio kostiumo programa. Kooperuojant valstybės ir savivaldybių lėšas atliekamas didžiulis darbas – meno kolektyvai aprūpinami naujais tautiniais drabužiais. 2006 metais šiai programai įgyvendinti išleistas 1 milijonas litų.

2006 metais buvo stengiamasi išplėtoti darbą su vaikais – jų į visokeriopą etninės kultūros veiklą įtraukta 48581, folkloro ansambliuose dalyvauja 6217 vaikai. Muziejai, kultūros centrai parengė 563 edukacines  programas, organizavo 102 etninės pakraipos vasaros stovyklas, kuriose dalyvavo 2187 vaikai. Kol kas nedaug pokyčių švietimo sistemoje: nors etninės kultūros situacija šioje srityje svarstyta Etninės kultūros globos tarybos posėdyje, ataskaitos iš savivaldybių liudija tas pačias spragas – etninės kultūros žinios perteikiamos be sistemos, daugiausia per neformalųjį ugdymą. Taip pat jokios kritikos neišlaiko dauguma mokytojams skirtų leidinių – metodinių priemonių, kuriose aptariami etninės kultūros pateikimo klausimai, jos elementų panaudojimas ugdant jaunuomenę. Aprobuoti leidybai tokią literatūrą turėtų etninės kultūros ekspertai.

Mokiniai gilina etninės kultūros žinias  366 kraštotyros,  507 etnografijos ir amatų, kitų būrelių veikloje. Vaikų kolektyvai dalyvauja visuotinių ir mokinių dainų švenčių procese; 36-iose savivaldybėse sistemingai vyksta jiems skirtos šventės, apžiūros ir pan. Iš svarbesnių folkloro renginių paminėtina vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursinė šventė „Tramtatulis“. Šis konkursas pirmą kartą surengtas 2005 m. Konkurso tikslas – skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus. Ne mažiau svarbus Žemaitijoje organizuojamas tarptautinis vaikų folkloro ansamblių festivalis „Aš pasiejau veiną popą“. Vaikų folkloro ansamblių stovykla–festivalis „Vėlungis“ pritraukia apie 200 Klaipėdos krašto vaikų, o Visagine vykstantis tarptautinis vaikų folkloro ansamblių festivalis – apie 300 vaikų.

 Tačiau vaikų folkloro ansamblių būklė Lietuvoje nėra labai gera – folkloro ansamblių (tarp jų ir vaikų) vadovai aukštosiose respublikos mokyklose neruošiami. Kolektyvų, palyginti su kitais žanrais, yra nedaug, o ypač visaverčių, tinkamai atspindinčių folkloro tradicijas, tik apie 50. Vaikų folkloro ansambliams skirto renginio šalies mastu neorganizuojama (paskutinė respublikinė šventė buvo surengta 1997 m.).

EKG tarybos iniciatyva parengta Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje koncepcija. O daugiausia vilčių čia teikia pradėta vykdyti ŠMM kuruojama Ilgalaikė tautinio ir pilietinio ugdymo programa.

Itin geras ženklas, kad beveik visos savivaldybės nurodo, jog etninės kultūros sklaidoje aktyviai dalyvauja bendruomenės. Jos yra ir tradicinių žinių puoselėtojos, amatų gaivintojos. Tokių bendruomenių Lietuvoje yra 248.

Apibendrinant Etninės kultūros plėtros valstybinės programos vykdymo 2006 metais rezultatus, reikia pažymėti tokius dalykus:

1. Nors ne visos savivaldybės pilnai suvokia etninės kultūros svarbą, tačiau teigiami poslinkiai yra.

2. Opiausias klausimas – etninės veiklos koordinavimas, ypatingai aštrus tose savivaldybėse, kurios neturi pasitvirtinę etninės kultūros plėtros programų.

3. Labai aktuali yra etninės kultūros specialistų ir materialinės bazės stiprinimo problema.

4. Pernelyg lėtai keičiasi situacija švietimo sistemoje.

5. Teigiami poslinkiai:

5.1. daugėja lėšų, skirtų etninės kultūros veiklai;

5.2. stiprėja bendruomenės – etninės kultūros raiškos terpė;

5.3. daug nuveikta propaguojant tautinį kostiumą (veikia programa, išleistas albumas ir CD);

5.4. didėja skaičius kokybiškai parengtų edukacinių etninės kultūros programų.

Konkretūs duomenys apie etninės kultūros situaciją rajonuose susumuoti 1 ir 2 lentelėse.

 

 


                      1 lentelė. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2006 m. 

 

Eil. Nr.

Savivaldybė

Turi EK programą

Savivaldybės lėšos

Valstybės lėšos

EK registras

Ekspedicijų skaičius

Katalogai

Folkloro ansambliai

Suaugusiųjų

Vaikų

2005 m.

2006 m.

2005 m.

2006 m.

Pildomas

G..tr..k.ž.

Ansamblių sk.

Dalyvių sk.

Ansamblių sk.

Dalyvių sk.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

 

Alytaus apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Alytaus m.

-

 

36000

-

 

-

-

-

-

1

15

11

 

2.

Alytaus r.

+

27700

70884

-

6000

+

44

11

-

23

162

12

167 (susik. 4 an.; 47 vaikai)

3.

Druskininkų m.

R

18000

 

2600

 

+

5

-

-

4

58

2

46

4.

Lazdijų r.

+

52520

 

16000

 

+

57

 

 

10

96

5

53

5.

Varėnos r.

Str.

28100

25800

24700

22000

+

9

23

-

23

259

10

135 (Susikūrė 2 vaikų ans.)

 

Iš viso

 

126320

132684

43300

28000

 

81(34)

34

 

61

590

40

401

 

Kauno apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Kauno m.

Str.

829000

 

30000

 

-

-

 

 

12

360

72

1372

2.

Kauno r.

+

120000

130000

-

14000

+

-

?

-

14

(1susikūrė,

1 iširo)

189

8

277

3.

Kaišiadorių r.

R

-

34700

5000

9500

+

-

1

-

7

104

2

26

4.

Kėdainių r.

-

17322

15300

6000

7250

+

-

1

-

6 ( 1iširo)

101

1

31

5.

Jonavos r.

+

18925

47450

5000

2000

+

5

2

-

8

147

2

32

6.

Birštono m.

-

15000

3000

2000

-

-

-

1

-

1

17

1

10

7.

Prienų r.

Str.

22000

100000

11500

86000

+

4

5

-

5

71

9

138

8.

Raseinių r.

-

36750

29500

8000

14000

-

-

1

1

7

48

4

32

 

Iš viso

 

1058997

359950

67500

132750

 

104(4)

11

1

60

1037

99

1918

 

Klaipėdos apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Klaipėdos m.

Str.

407700

477000

10000

21000

+

2

2

1

9

249

11

203 (iširo 5 vaikų ir 4 suaug. Ans)

2.

Klaipėdos r.

+

90500

25000

-

6100

+

44

7

2

4

(1 susikūrė)

70

1

33

3.

Kretingos r.

+

57485

49250

19000

33300

+

-

3

1

17

294

7

118 (susikūrė 3 vaikų ans.)

4.

Neringos m.

-

23500

 

9000

 

-

-

-

-

1

22

2

25

5.

Palangos m.

-

150925

9000

5500

1000

+

-

4

-

1

28

-

-

6.

Skuodo r.

-

48000

49000

3000

9000

-

-

2

1

3

63

3

71

7.

Šilutės r.

Str.

224964

140865

14000

29950

+

41(22)

11

2

3

40

1

34

 

Iš viso

 

1003074

750115

60500

100350

 

88

29

7

38

766

25

484

 

Tauragės apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Tauragės r.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Jurbarko r.

+

30450

56451

18500

50200

+

1

9

1

14

107

14

158

3.

Pagėgių sav.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

4.

Šilalės r.

+

-

10000

6000

-

+

-

6

-

3

47

8

125 (susikūrė 2 vaikų ans.)

 

Iš viso

 

30450

66451

24500

50200

 

29(1)

15

1

17

154

22

283

 

Marijampolės apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Marijampolės sav.

-

43150

42650

39510

11000

+

8

1

4

3

35

2

60

2.

Kalvarijos sav.

-

3400

3000

4000

6000

+

21

2

-

2

32

-

-

3.

Kazlų Rūdos sav.

R

14321

 

7000

 

+

116

 

-

3

85

2

25

4.

Šakių r.

+

9650

 

23500

 

+

-

 

 

4

74

3

42

5.

Vilkaviškio r.

-

4500

2000

9500

13000

+

2

3

-

4

(1 susikūrė)

16

10

92

 

Iš viso

 

75021

47650

83510

30000

 

189

(10)

6

4

16

242

27

219

 

Panevėžio apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Panevėžio m.

+

28250

49500

12000

24000

+

-

40

-

5

132

10

147

2.

Panevėžio r.

-

37060

38678

35130

15150

+

-

-

-

16

(1 susikūrė)

187

7

71

3.

Biržų r.

 

-

4000

 

2000

 

-

-

-

-

12

181

2

36

4.

Kupiškio r.

Str.

68109

 

30700

 

+

18

 

 

6

95

6

123

5.

Rokiškio r.

 

-

16000

51700

9000

48000

+

1

3

1

5

119

3

68

6.

Pasvalio r.

+

-

150000

11800

11000

+

7

1

-

6

120

4

45

 

Iš viso

 

153419

289878

100630

98150

 

31(8)

44

1

50

834

32

490

 

Šiaulių apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Šiaulių m.

R

48000

49800

4000

12800

-

1

-

2

7

(2 susikūrė)

151

12

276 (susik. 1 vaikų ans.)

2.

Šiaulių r.

R

49050

47465

10000

20000

+

1

1

1

13

220

1

15

3.

Kelmės r.

+

59000

60692

13000

24200

+

-

3

-

11

215

11

230

4.

Akmenės r.

-

10000

 

6000

 

+

-

-

-

3

44

6

139

5.

Joniškio r.

-

19058

 

10000

 

+

5

 

 

6

109

8

120

6.

Pakruojo r.

Str.

4900

50260

-

6500

+

6

3

-

10

118

5

66 (nepateikė duom)

7.

Radviliškio r.

-

 

33297

 

15000

-

-

2

1

5

97

18

247

 

Iš viso

 

190008

241514

43000

78500

 

9(8)

9

4

55

954

61

817

 

Telšių apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Telšių r.

-

4000

 

10000

 

-

-

 

-

5

98

10

211

2.

Plungės r.

-

1250

 

15200

 

+

218

 

 

4

95

4

70

3.

Rietavo sav.

-

-

8000

3200

3800

-

-

1

-

2

32

-

-

4.

Mažeikių r.

+

9100

50000

15500

10800

+

9

-

2

7

137

6

80 (susikūrė 2 vaikų ans.)

 

Iš viso

 

14350

58000

43900

14600

 

227

1

2

18

362

20

361

 

Utenos apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

1.

Utenos r.

+

60200

70800

27000

66500

+

11

1

4

4

75

10

182

2.

Anykščių r.

-

11000

1590

13000

3500

+

-

1

1

11

180

1

12 (iširo 4 vaikų ansambliai)

3.

Molėtų r.

-

8000

26000

4500

24500

+

32

-

-

3

52

1

12

4.

Ignalinos r.

R

89000

22000

-

4000

+

-

2

-

1

15

2

26

5.

Visagino m.

-

22607

 

8230

 

-

-

1

-

3

21

11

142

6.

Zarasų r.

R

13000

 

20000

 

+

-

 

-

7

120

6

200

 

Iš viso

 

203807

120390

72730

98500

 

249

(43)

5

5

29

463

31

574

 

Vilniaus apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Vilniaus m.

R

292800

54200

66000

83500

-

1

3

-

56

1200

12

150

2.

Vilniaus r.

-

-

 

-

 

+

-

 

-

12

154

2

26

3.

Elektrėnų sav.

-

65064

155694

8000

-

-

-

4

 

4

60

-

-

4.

Ukmergės r.

-

-

 

3000

 

-

-

 

-

15

150

2

37

5.

Širvintų r.

+

7800

10400

5000

13000

+

-

4

-

6

103

12

239

6.

Šalčininkų r.

-

58506

 

-

 

-

 

 

-

7

131

2

61

7.

Švenčionių r.

+

8000

72500

13500

59500

+

42(10)

11

-

5

65

8

145

8.

Trakų r.

R

11238

 

16300

59

+

-

-

 

3

57

1

12

 

Iš viso

 

443408

292794

111800

156000

 

42(11)

22

 

108

1920

39

670

 

IŠ VISO

R-13

+ 13

Str. - 5

--- 25

Neats. -4

3298854

2359426

651370

787050

+42

- 14

Neats. -4

933

(182)

176

25

452

7322

396

6217

Str. –savivaldybės etninės kultūros plėtrą numato savo strateginiuose planuose                                   

R- programa dar rengiama

G tr.k.ž.- Gyvosios tradicinės kultūros židiniai

ES –Europos Sąjungos lėšos

( ) – 2006 m. duomenys

 

 

    2 lentelė. Etninės kultūros plėtros valstybinės programos įgyvendinimas savivaldybėse 2006 m.

 

 

Eil. Nr.

Savivaldybė

Vaikų,  įtrauktų į etninės kultūros veiklą, skaičius

Parengtos etninės kultūros programos

Stovyklos

Mokyklos

Bendruomenių

skaičius

Renginiai

Publikacijos

Stovyklų skaičius

Dalyvių skaičius

Mokyklų skaičius

Fakultatyvų skaičius

Galimi amatų centrai

Kraštotyros

būreliai

Amatų,

etnograf., kt. būreliai

Folk. festivaliai

Šventės

Plenerai

Parodos

Leidiniai

Garso publ.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

 

Alytaus apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Alytaus m.

2400

3

2

28

18

2

1

14

20

3

2

2

1

13

1

-

2.

Alytaus r.

1151

12

9

174

18

 

 

14

29

11

1

82 (56 vaikų)

1

43

3

4

3.

Druskininkų m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.

Lazdijų r.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.

Varėnos r.

368

21

1

10

17

-

1

4

11

4

2

115

-

3

11

2

 

Iš viso

3919

36

12

212

 

 

 

32

60

18

5

199(56)

2

59

15

6

 

Kauno apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Kauno m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Kauno r.

1600

9

5

123

32

 

1

12

14

5

3

?

4

162

1

4

3.

Kaišiadorių r.

120

2

-

-

19

3

1

10

31

4

-

46 (10 vaikų)

-

29

1

1

4.

Kėdainių r.

380

9

5

108

30

5

1

9

12

8

-

84 (18 vaikų)

1

3

-

-

5.

Jonavos r.

2621

4

-

-

22

20

1

9

12

3

2

93 (44 vaikų)

2

21

1

-

6.

Birštono m.

957

5

-

40

3

-

 

1

-

1

-

2 (1 vaikų)

-

7

-

-

7.

Prienų r.

2773

48

3

140

18

14

1

9

39

5

2

97 (45 vaikų)

2

44

6

1

8.

Raseinių r.

35

5

 

 

20

 

 

5

11

3

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

8486

82

13

411

 

 

 

55

119

29

7

331(118)

10

266

9

6

 

Klaipėdos apskritis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Klaipėdos m.

11000

25

-

-

-

1

-

-

-

3

1

9 (2 vaikų)

9

5

1

5

2.

Klaipėdos r.

300

4

1

 

20

 

20

12

16

7

1

20 (11 vaikų)

2

8

8

-

3.

Kretingos r.

1173

20

27

422

20

3

 

29

       ?

13

1

115 (10 vaikų)

1

 

3

4

4.

Neringos m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.

Palangos m.

380

1

-

-

8

1

 

5

-

6

-

3 (2 vaikų)

1

2

1

1

6.

Skuodo r.

320

26

3

85

15

2