2015 m. naujienos  

2015-ieji paskelbti Etnografinių regionų metais. Juos globoja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, todėl Lietuvos regionuose vykstantys Etnografinių regionų metams skirti renginiai įgyja dar didesnę prasmę. Dar 2014 m. pabaigoje buvo sudarytas Etnografinių regionų metams skirtas renginių gidas (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=10149&p_k=1), todėl įpusėjus metams galima apžvelgti, kiek numatytų renginių įvyko.

ATIDARYMO RENGINIAI

Etnografinių regionų metai atidaryti Mažojoje Lietuvoje: sausio 15 d., minint Klaipėdos krašto dieną, renginiai vienu metu vyko Bitėnuose, Klaipėdoje, Neringoje, Pagėgiuose, Smalininkuose ir Šilutėje (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=10149&p_d=154674&p_k=1).

Aukštaitijoje į Etnografinių regionų metų atidarymą sausio 19 d. taip pat įsijungė daug savivaldybių. Ukmergėje vyko renginys „Aukštaitiškoj gryčioj – valstybės lopšys“, kurio metu skambėjo vokalinės ir skudučių sutartinės, buvo kepama ruginė duona, verdama Užugirio krašto žolelių arbata, demonstruotas aukštaitiškų juostų pynimas bei nuometo rišimas. Veikė duonos kepimo rakandų paroda, buvo veriamas ir naujai įrengtoje amatų gryčioje kabinamas sodas. Reportažą apie renginį parengė LRT. Tą pačią dieną Jonavos kultūros centre buvo pristatoma Aukštaitijos regiono vėliava, Panevėžyje atidaryta paroda „Tradicinė Aukštaitijos tekstilė: Panevėžio krašto praeitis audimo raštuos“, Ignalinoje vyko renginys „Čia – mūsų namai“, Utenoje – „Umžina šito versme“, Pakruojyje – „Ir kalbame, ir skaitome sava tarme“, Širvintose vyko Širvintų krašto folkloro ansamblių sąšauka.

Etnografinių regionų metus Dzūkijoje (Dainavoje) atidarė du svarbiausi dzūkų miestai – Varėna ir Alytus. Sausio 19 d. Marcinkonių kultūros centre vyko renginys „Dzūkų kraštas širdzį guodzia“, kurio metu regionas pristatytas ne tik lokaliai, bet ir per radiją. Sausio 26 d. Alytaus kraštotyros muziejus atidarė parodą „Šiaudiniai stebuklai“, reprezentuojančią vieną unikaliausių Dzūkijos (Dainavos) regiono tautodailės reiškinių – šiaudinius liaudies buities dirbinius ir šiaudinius sodus (pastarieji dar 2014 m. viduryje pristatyti ir Vilniuje).

Suvalkijoje (Sūduvoje) Etnografinių regionų metai atidaryti Zanavykų muziejuje. Renginyje viešėjęs istorikas, EKGT pirmininkas Virginijus Jocys dalijosi mintimis, kad etninę kultūrą galima atpažinti ir XXI amžiuje: „Iš drabužio ar tarties iškart pasakysi zanavykas, dzūkas ar kapsas esi. Tai mus išskiria ir praturtina, žavi pas mus atvykusius užsieniečius“. Viso renginio metu koncertavo Patašinės vaikų folkloro ansamblis „Užnovietis“, vadovaujamas Nijolės Černevičienės, Šakių Varpo mokyklos etnokultūros būrelio pasakoriai pasakojo kadais nutikusias istorijas zanavykiška šnekta.

Žemaitijos sostinėje – Telšiuose – sausio 19 d. Etnografinių regionų metų atidarymo renginyje pristatyti išskirtiniai žemaičių etninės savasties dėmenys – istorija, kalba, folkloras ir teatras, juos pristatė savo sričių specialistai Algirdas Žebrauskas, Juozas Pabrėža, rodytos tarminių spektaklių ištraukos, pristatytas žemaitiškas folkloras (žr. https://www.youtube.com/watch?v=1gmpqUfgko0).

KITOS EKGT INICIATYVOS

EKGT inicijavo ne tik Etnografinių regionų atidarymo renginius, bet ir įvairią informacinę sklaidą apie Lietuvos etnografinius regionus. Sausio mėn. dalyvauta tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur 2015“: sausio 23 d. Lietuvos liaudies buities muziejaus prisistatyme skambėjo „Poringės“ folkloro ansamblio dainos, pasveikinimo žodį tarė LR seimo narys Algis Kašėta, EKGT pirmininkas Virginijus Jocys, pristatyti Etnografinių regionų metai, vesta viktorina „Etnografinių regionų savitumai daiktuose ir žodžiuose“ ir kt. Sausio 24 d. vyko  diskusija „Lietuvos etnografiniai regionai ir jų samprata. Kuo mes skirtingi ir kuo mes panašūs?“. Sausio 25 d. diskutuota kitais aktualiais klausimais – „Etnografinių regionų etninės kultūros reikšmė, tyrimai, ugdymas, sklaidos formos ir būdai“ (žr. http://alkas.lt/2015/01/23/tarptautineje-parodoje-adventur-2015-bus-skirta-demesio-ir-lietuvos-etnografiniams-regionams/).

Nuo pat metų pradžios imtas rengti, o gegužės mėn. pristatytas leidinys „Lietuvos etnografiniai regionai“ (leidykla „Terra publica“), kuriame savo srities specialistai išsamiai pristato kiekvieno etnografinio regiono istorijos, urbanistikos, architektūros, apželdinimo, amatų, virtuvės, tradicinio kostiumo, patarmių, tautosakos, papročių, muzikos instrumentų ypatybes (žr. http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura/naujoje-knygoje-informacija-apie-penkis-lietuvos-etnografinius-regionus-286-504652).

Nuo metų pradžios taip pat pradėta per LRT transliuoti Etnografinių regionų metų vaizdo klipą, sukurtas Etnografinių regionų metų ženklas.

AUKŠTAITIJA

Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba sausio mėnesį paskelbė Etnografinių regionų metams skirtų renginių gidą, kuriame numatyta per 316 renginių. Be abejo, ne visi numatyti renginiai įvyko, nes kai kurie projektai nebuvo iš dalies paremti Kultūros tarybos ar vietos savivaldybių. Etnografinių regionų metams buvo skirta daug specialių edukacinių renginių krašto muziejuose ir bibliotekose (Anykščiuose, Biržuose, Kupiškyje, Molėtuose, Kėdainiuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Švenčionyse). Jų metu pristatyta etnografinių regionų etnoarchitektūra, tautinis kostiumas, kulinarijos paveldas, folkloras, tarmė ir kt. Tradiciniuose regiono festivaliuose, šventėse labiau akcentuota lokalios vietos tradicija, išryškintas savo krašto autentiškumas.

Prie Etnografinių regionų metų atidarymo renginių nespėjusios prisijungti savivaldybės, juos paminėjo šiek tiek vėliau sausio mėnesį: Joniškyje sausio 23 d. atidarytas respublikinis tautinių šokių festivalis „Kartų sulėktinis aukštaitiškai“, Rokiškyje sausio 22 d. vyko renginys „Etnografinių regionų metų pradžia Rokiškyje“, kuriame kraštietės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės (Utena) karpinių bei raižinių paroda bei edukacinė karpymo pamoka, iškilmingai pakelta  Aukštaitijos vėliava. Sausio 21 d. Pasvalyje pradėtas renginių ciklas „Mes esam šiaurės krašto“. Sausio 20 d. Ežerėlio kultūros centre  Kauno rajono folkloro ansambliai pristatė penkis Lietuvos etnografinius regionus:  jų tautinį kostiumą, liaudies dainas, šokius, kulinarijos paveldą. Sausio 20 d. Kupiškio kultūros centre vyko etnografinė popietė „Kupiškėnų senybas teisyba“.  Sausio 22 d. Naujamiesčio dailės galerijoje vyko fotomenininko, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų albumų „Aukštaitėj – aukšts dongs ė čysts vondva“ ir „Žemaitėjė – mona meilė“ pristatymas.  Sausio 24 d. Salako kultūros centre vyko folkloro sambūris „Gieda gaideliai“.

Daug prasmingų renginių vyko ir vėliau. Panevėžio kraštotyros muziejuje kovo–gegužės mėnesių šeštadieniais miesto visuomenei vyko paskaitų ciklas „Aukštaitijos etninio tapatumo paieškos“, Panevėžio muzikos mokykloje sausio–gegužės mėn. kiekvieną penktadienį vyko etnokultūriniai mokymai, skirti aukštaičių folklorui. Anykščių Arklio muziejuje birželio 3–5 d. pirmą kartą vyko regiono amatininkų stovykla-seminaras „Jurgeli meistreli, mokyk savo vaikus“. Birželio 6 d. respublikinė tradicinės kultūros ir žirgų sporto šventė „Bėk bėk, žirgeli“ buvo skirta Etnografinių regionų metams. Biržų muziejus „Sėla“ gegužės mėn. surengė teorinį praktinį  seminarą „Aukštaitijos etninės kultūros savitumai“ ir regiono folkloro šventę „Gyda pragyda“, o birželio 6 d. – tradicines armonikininkų ir pasakorių varžytuves „Aukštaitijos armonika“. Jonavos muziejuje sausio – gegužės mėn. veikė tradicinių amatų dirbtuvės, kurios kvietė miesto žmones išmokti pinti aukštaitiškas juostas, rišti verbas, marginti margučius ir kt. Nors ir negavę finansavimo Jonavos kultūros centro etnokultūrininkai gegužės 23 d. surengė respublikinį vaikų ir jaunimo folkloro festivalį „Siūlai, siūlai, susivykit“, kurio metu rajono gyventojai bei svečiai turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos etnografinių regionų folkloru, tarmėmis, tautiniais kostiumais, amatais ir kulinarijos paveldu. Joniškio rajono Žagarės mieste – 2015 m. Lietuvos kultūros sostinėje – birželio 6 d. vyko Joniškio krašto meno šventė „Skamba aukštos lygumėlės“. Kauno rajone, Raudondvaryje, balandžio mėn. vykęs VIII respublikinis tarmiškos kūrybos konkursas „Tėviškės atradimai“ itin akcentavo vietos tarmės reikšmę asmenybės tapatybei. Gegužės mėn. Kauno rajono Ugnės Karvelis gimnazijoje vyko respublikinis XV-asis mokinių folkloro ansamblių festivalis „Gegutės šventė 2015“. Ypač daug renginių, skirtų Etnografinių regionų metams, vyko Kupiškio kultūros centre, Etnografijos muziejuje, viešojoje bibliotekoje, mokyklose, darželiuose. Birželio 6 d. visus žiemgalius iš Šiaurės Lietuvos į tradicinę šventę sukvietė Žiemgalos festivalis –  „Gerbkime darbštų žiemgalį ir mūsų derlingą žemę”. Balandžio mėn. Pasvalio rajono Valakėlių kaime vyko įspūdingas Aukštaitijos vaikų folkloro festivalis „Vaikų Velykėlės“, skirtas Etnografinių regionų metams. Širvintose gegužės mėn. vyko regioninė folkloro ir liaudiškos muzikos šventė „Suprašė žvirblalis“. Ukmergės kultūros centras vykdė etninės kultūros pažinimo ir propagavimo projektą „Mano kraštas“. Gegužės mėn. Zarasuose vyko regioninis liaudiško muzikavimo festivalis „Sėlos muzikantai“. Visagine birželio 6 d. buvo švenčiama miesto šventė, kurioje ypač buvo akcentuota šiame mieste gyvenančių tautinių bendrijų etninė savastis.

DZŪKIJA (DAINAVA)

Po atidarymo renginių pamažu Etnografinių regionų metai nuvilnijo ir visoje Dzūkijoje (Dainavoje). Šalčininkų r. Rūdninkų laisvalaikio salėje vasario 6 d. senjorai galėjo susipažinti su „Vilniaus krašto liaudies tradicijų lobiais“, kovo mėnesį vaikai mokėsi pinti tradicines krašto verbas, balandį vyko Vilniaus krašto tradicinių juostų pynimo, šokių bei dainų, popierinių užuolaidų karpymo užsiėmimai.

Tuo tarpu Lazdijai orientavosi į tradicinius dzūkų patiekalus – sausio 31 d. įvyko renginys „Dzūkiškas gardumynas“. Trakų rajone daugiausia dėmesio skirta tradicinėms kalendorinėms šventėms: kovo 27 d. vyko edukacinis užsiėmimas ‚Senosios Dzūkų krašto verbos“, balandžio 2 d. – velykinė popietė „Didžiojo ketvirtadienio darbai: kiaušinių marginimas, raštų ir spalvų reikšmė“, balandžio 12 d. – Atvelykis dzūkiškai „Supkit, meskit, jūs, sesulės“, Etnografinių regionų metams skirtas renginys „Ant kūrybos sparnų“ derintas su Pasauline kultūros diena – įvyko balandžio 15 d.

Šiemet prisiminti ir tarmiški spektakliai: Alytuje vaidinti „Šventmarė“ (S. Kymantaitės-Čiurlionienės apysakos „Šventmarė“ motyvais) ir „Raganius“ (pagal V. Krėvę-Mickevičių), kurie buvo pastatyti Tarmių metais (2013 m.). Nuo Alytaus miesto neatsiejamas kasmetis renginys – teatralizuota vakaronė „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, šiemet vykusi balandžio 24 d. Taip pat svarbi Alytaus kraštotyros muziejuje gegužės mėnesį atidaryta paroda „Dzūkijos kryžiai, koplytėlės, skulptūros – dvasinio ir kasdieninio žmogaus ir bendruomenės gyvenimo dalis“ iš Pietų Lietuvos muziejų rinkinių.

Gegužės 15 d. Merkinėje surengta konferencija „Dzūkai ir jų artimiausi kaimynai“, kurios metu akcentuota dzūkų šnekta. Prie konferencijos gražiai prisišliejo kasmetis folkloro festivalis „Dzūkų godos“, vykęs gegužės 16 d. Marcinkonyse, kuriame dalyvavo Alytaus miesto ir rajono, Kaišiadorių, Lazdijų, Trakų, Šalčininkų, Varėnos, Birštono, Druskininkų savivaldybių ansambliai ir po vieną ansamblį iš kitų Lietuvos etnografinių regionų.

Dzūkai gyvena ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir Lietuvos ir Lenkijos paribyje, todėl čia taip pat vyko Etnografinių regionų metams skirtų renginių. Vienas jų – Punsko lietuvių etninės kultūros draugijos renginys „Nėriniai ant rėmų“, kuris birželio 12 d. vyko Punsko muziejuje „Senoji klebonija“ . Tai tęstinis Dzūkijos regiono muziejų kelio projektas, kuriame dalyvauja tautodailės dirbtuvių ,,Šimtavirvis“ darbuotojai ir Punsko gimnazijos mokiniai.

Tai toli gražu ne visi etnokultūriniai renginiai, vykę Dzūkijos (Dainavos) regione. Visi aprašyti renginiai skirti Etnografinių regionų metams ir turėjo ryškių regioninių ypatumų. Deja, ne viskas, kas numatyta metų pradžioje, įvyko: daugiausia vyko kasmečiai renginiai, tuo tarpu kai kuriems unikaliems renginiams nepavyko gauti finansavimo iš Kultūros rėmimo fondo. Vis dėlto Etnografinių regionų metai tik įsivažiuoja: Dzūkijoje (Dainavoje), rudens gėrybių krašte, pagrindiniai Etnografinių regionų metams skirti renginiai yra numatyti antroje metų pusėje.

MAŽOJI LIETUVA

Metų pradžioje  buvo sudarytas Mažosios Lietuvos svarbiausių etnografinių renginių gidas. Šis gidas yra nuosekliai vykdomas ir vis pildomas reikšmingais renginiais.

Vieni unikaliausių renginių skirti puoselėti žvejybos tradicijas. Tai Vasario 20-22 d.  Nidoje vykusi žiemiškas Kuršių nerijos žvejų tradicijas ir gyvenimo būdą puoselėjanti  šventė  „Stintapūkis“. Šventės metu demonstruota poledinė baidomoji žvejyba – bumbinimas, pagal senuosius žvejų receptus ruošiama žuvis. Kovo 21 d. Rusnėje  pirmą kartą organizuota „Stintų naktis“. Stintmečiu žvejams susimaišo diena ir naktis. Tuo laiku Rusnė pavirsta žvejybos sostine, o salos pakrantes „nusėja“ savotiški žvejų kaimeliai. Prisiminta stintų žvejyba keseliais ir graibštais. Gegužės 2 d.  Nidoje vyko žuvies patiekalų šventė „Žiobrinė“. Šventė skirta atminti ir puoselėti kulinariniam paveldui, žvejybos tradicijoms. Gegužės 30 d. Šilutės miesto 504 m. šventė „ Kiekviena žuvis turi savo žuvininką“. Atidarytas rekonstruotas Hugo Šojaus dvaras. Regiono savivaldybių – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Jurbarko rajono, Šilutės rajono ir Pagėgių – merai pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Balandžio 10 d.  Gargžduose vyko etnografinių regionų vakaras „Ant Minijos krantų“. Minijos upė sujungia Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionus. Renginyje buvo pristatyti ir palyginti šie du regionai  per jų  etnokultūrinį paveldą. Gegužės 16 d. Smalininkuose vyko šventė „Smalininkai – rytiniai Mažosios Lietuvos vartai“. Jos metu buvo vykdoma edukacinė programa „Smalininkų parubežio knygnešių gadynė“. Gegužės 22 d.  Etninės kultūros savaitę Šilutės r. Juknaičių pagrindinėje mokykloje vainikavo respublikinis vaikų folkloro festivalis „Šišon didžiajam kiemaity...“, kuris į vasaros estradą sukvietė net 13 kolektyvų iš visų Lietuvos regionų. Gegužės 23 d. Klaipėdos m. savivaldybės etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ pristatė naują teatralizuotą Mažosios Lietuvos folkloro, papročių ir apeigų programą „ Vėjų marės, medaus upės“.

Birželio 4 d. Pajūrio arba pamario stovyklavietėje turėjo vykti tradicinė regioninė vaikų ir ir jaunimo etninės kultūros stovykla „Vėlungis“. Kultūros taryba nefinansavo šio projekto, todėl  šis renginys bus įgyvendinamas rugsėjo pirmą savaitgalį. Įgyvendinti  numatytas veiklas labai trikdo Kultūros tarybos nepakankamas projektų finansavimas. Tokiu būdu organizatoriai priversti atsisakyti arba nepilnai vykdyti  projektus, keisti datas.

SUVALKIJA (SŪDUVA)

Vieną svarbiausių vaidmenų Etnografinių regionų metais Suvalkijoje (Sūduvoje) vaidina Zanavykų krašto muziejus, kuris dalyvavo Vilniaus knygų mugėje ir pristatė naują edukacinį užsiėmimą „Raštijos paslaptys“. Galimybe viską išbandyti ir sukurti patiems muziejus sulaukė gausaus būrio knygų mugės lankytojų. Kovo 27 d. – rajoninė mėgėjų teatrų šventė „Suvalkiečiai visada kartu“,  skirta tarptautinei teatro dienai paminėti Šakiuose. Tradicija tapo tai, kad Zanavykų muziejaus kolektyvas kiekvienais metais organizuoja margučių margintojų sueitukę, kai sukviečia kiaušinių margintojas iš Šakių rajono, pasidalinti patirtimi, pabūti kartu, vieni kitus pamokinti ir parodyti kas kokį margutį išmargino. Tačiau šiais metais kovo 26 d., nepamirštant to, kad tai etnografinių regionų metai, Zanavykų muziejus sukvietė gausų būrį, tarsi puokštę pilną pavasarinių gėlių, draugų, muziejininkų, etninės kultūros centrų atstovų, tautodailininkų ir margučių margintojų iš įvairių Lietuvos regionų į Margučių margintojų šventę. Balandžio 24 d. Zanavykų muziejuje vyko Tradicinė amatų diena. Tai tęstinis, net dešimt metų iš eilės vykęs renginys. Šiais metais, atsižvelgdami į tai, kad šiuolaikinė visuomenė vis labiau tolsta nuo papročių, tradicijų ir etninės kultūros, muziejaus darbuotojai vėl nusprendė priminti jaunimui etnografinio paveldo svarbą.

Nuo Zanavykų krašto muziejaus Šakiuose neatsilieka ir kiti regiono miestai. Balandžio 18 d. Kazlų Rūdoje surengta regiono pasakorių šventė. Vilkaviškio krašto muziejus 2015 metais birželio 6 dieną sukvietė į ,, Sūduvių amatų šventę“, kuri vyko Paežerių dvaro parke. Dalyvavo krašto puodžiai, kurie ne tik pristatė savo dirbinius, bet ir mokė puodų žiedimo bei lipdymo meno. Kovo 10 d. Marijampolės ikimokyklinės įstaigos surengė vaikų koliažų parodą „Legendos“. Pedagogai su tėveliais surinko 18 Sūduvos krašto padavimų, legendų ir visa tai pavaizdavo, kurdami įvairiomis technikomis, koliažuose. Ši išskirtinė paroda jau keliauja ir į kitus renginius, kitas vietas. Gegužės 29 – 31 dienomis Marijampolėje gaudė didžiausia metų šventė „Miesto dienos 2015“. Šventėje ryškūs ir kiti etnografinės kultūros akcentai, nes šiemet renginys dedikuotas būtent Etnografinių regionų metams. Šventės šūkis – „Marijampolė – Sūduvos širdis!“. Marijampoliečiai naudojosi proga dar kartą visiems įrodyti, kad jų miestas pelnytai vadinamas Sūduvos krašto sostine. Per atidarymą J. Basanavičiaus aikštėje penktadienį savivaldybės vadovams buvo įteikta ką tik sukurta Sūduvos regiono vėliava. Birželio mėn. Marijampolės kraštotyros muziejuje parengta ir atidaryta paroda „Lelijos – tulpės motyvas kapsių ir zanavykių tautiniame kostiume“.

Išskirtinis Sūduvos krašto folkloro festivalis „Žalias ąžuolėli“. Jis gyvuoja nuo 1998 metų, o nuo 2007-ųjų festivalis kasmet vyksta Ožkabaliuose, Jono Basanavičiaus gimtinėje. Pradžioje reprezentavęs tik Sūduvos krašto folklorą festivalis nuolat augo ir dabar savo programas čia pristato kolektyvai iš įvairių Lietuvos regionų, tad renginys jau tapo respublikinės reikšmės įvykiu. 2015-ųjų metų festivalis nuo ankstesniųjų skyrėsi tuo, jog šiemet, minint etnografinių regionų metus, jo dalyvių repertuare vyravo Sūduvos regiono folkloras. Festivalio programoje greta tradicinės sūduvietiškos muzikos, atliekamų dainų, buvo galima pasiklausyti ir šmaikščių tarmiškų pasakojimų, pasigrožėti šiam regionui būdingu etnografiniu kostiumu, įsitraukti į renginio vedėjos organizuojamus žaidimus, kuriuose taip pat atsispindėjo šiam regionui būdingos tradicijos, papročiai bei tautosaka.

Išskirtinis renginys skirtas Etnografinių regionų metams, kurį parengė asociacija „Gabija“. Neseniai susirinkę profesionalūs menininkai susibūrė į lėlių teatro trupę. Jie gegužės 29 d. muzika ir šviesomis sukūrė miesto globėjo Švento Jurgio legendą ir herbo misteriją.

Išskirtinumas ir tai, kad nuolat vyksta renginiai, skirti ne tik sūduviams, bet ir kitiems šiame krašte gyvenantiesiems: kovo 21 d. vyko Mažosios Lietuvos regiono žmonių, gyvenančių zanavykų krašte kultūros tradicijų pristatymo vakaras  Gelgaudiškyje, Balandžio 11d. Žemaičių regiono žmonių,  gyvenančių zanavykų krašte, kultūros tradicijų pristatymo vakaras  Šakiuose, birželio 7 d.  Dzūkų regiono žmonių, gyvenančių zanavykų krašte, kultūros  tradicijų pristatymo  vakaras Sintautuose. Visus renginius apibendrinti ir visą surinktą autentišką Sūduvos krašto etnografinę medžiagą ketinama parodyti baigiamąjame projekto „Iš Sūduvos lobynų“ teatralizuotame koncerte „Seklyčios įkurtuvės“, kuris vyks Marijampolės kultūros centre lapkričio 27 d.

ŽEMAITIJA

Žemaitijoje nemažai kasmečių renginių šiemet buvo skirti Etnografinių regionų metams. Sausio 24 d. Kuršėnuose vyko Lietuvos kapelų šventė „Griežk, smuikeli“, vasario 21 d. – XXIII komedijų šventė „Vėinė jouka“ Kretingos rajono savivaldybės kultūros centre. Žemaitija neatsiejama nuo Užgavėnių, vienos įspūdingiausių šiemet vyko vasario 25 d. Platelių dvaro svirne. Kartu surengta ir konferencija „Užgavėnės Žemaitijoje“, joje mokslininkai, muziejininkai, kultūros darbuotojai, saugomų teritorijų specialistai ,,išnarstė“ Užgavėnes visais aspektais: kalbėta apie Užgavėnių tradicijos atsiradimą, dainas, valgius, šventimo specifiką mieste ir kaime, Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis ,,Platelē“ pristatė  Užgavėnių  linksmybes. Balandžio 25 d. vyko tradicinė Jurginių šventė Palangoje. Dalyvavo folkloro ansambliai  ,,Poringė“, ,,Nalšia“, ,,Ratilio“, ,,Linago“, ,,Salduvė“ ,,Verpeta“, ,,Pulkelis“, ,,Alksna“,Alksniukā“, ,,Kuršių ainiai“, ,,Giedružė“, ,,Kikilis“, ,,Mėguva“. Vyko skambančios eitynės į Birutės parką, kur skambėjo gražiausios dainos ir sutartinės. Gegužės–birželio mėn. vyko tradicinė XXXV liaudies meno šventė Kelmėje. Kelmės kultūros centro galerijoje atidaryta  Žemaitijos regiono tautodailės darbų paroda „Tradicija ir dabartis“. Šioje parodoje savo darbus pristatė Žemaitijos regiono tautodailininkai.

Etnografinių regionų metais itin akcentuotas žemaitiškumas. Kovo mėn. vyko svarbi respublikinė tautodailės paroda „Tradicijos dermė: žemaitiškas užsispyrimas, aukštaitiškas santūrumas“ (gautas dalinis finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos).  Kovo 20 d. vyko festivalis „Po Žemaitijos dangum Instrumentinio folkloro“ Klaipėdos rajono savivaldybės Vėžaičių kultūros centre. Balandžio mėn. veikė velykinė Raseinių krašto tautodailės paroda. Buvo eksponuojami Marcelijaus Martinaičio margučiai iš  Lietuvos dailės muziejaus fondo. Balandžio 10 d. vyko Etnografinių regionų metų vakaras „Ant Minijos krantų“ Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų kultūros centre. Balandžio 23 d.  Platelių dvaro svirne  Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelē “  pristatė naują programą Lakštingalelė gėiduojė. Programa parengta pagal plateliškės Stanislavos Šoblinskaitės tautosaką: dainas, šokius, pasakojimus. Vakare žymią Platelių krašto dainininkę prisiminė mokytoja Stanislava Stripinienė, folkloro puoselėtojas ir žinovas Antanas Bernatonis. Balandžio–lapkričio mėn. vyksta edukaciniai užsiėmimai „Audimo raštuos –  žemaitiškos tradicijos“ Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje, Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinėje mokykloje. Gegužės 29 dieną papuošė Lietuviško kalendoriaus šventė, skirta L. Ivinskio 205-osioms gimimo metinėms ir Etnografinių regionų metams Kuršėnuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad visiems Tauragės rajono renginiams finansavimas buvo gautas iš Tauragės rajono savivaldybės. Du Etnografinių regionų metams skirti projektai buvo pateikti Lietuvos kultūros tarybai, bet finansavimas jiems nebuvo skirtas. Vasario 6 d. Etnografinių regionų metai paminėti vakaronėje „Pakelk duonelę, ji šventa!” Tauragės kultūros centro Pilsūdų skyriuje. Vasario 16 d. vaidintas muzikinis spektaklis „Aukšti kalna, margi dvarą“ Tauragės rajono savivaldybės kultūros centre. Balandžio 19 d. rengta kraštiečių šventė „Jurgi, budink žemę!!!“ Tauragės rajono savivaldybės kultūros centro Sartininkų skyriuje. Balandžio 24 d. „Audimo raštuose atgyja praeitis“ Tauragės rajono savivaldybės kultūros centro Gaurės skyriuje. Gegužės 7 d. vyko popietė „Mums brangi praeitis“ Tauragės rajono savivaldybės kultūros centro Taurų skyriuje, gegužės 30–31 d. – respublikinė Tauragės miesto šventė „Tauragės savitumas etnografinių regionų kontekste“,  birželio 6 d. – kaimo šventė „Amatai ir muzika mūsų namuose“ Tauragės rajono savivaldybės kultūros centro Lomių skyriuje, birželio 13 d. – kaimo šventė „Regioninė edukacinė šventė, pieno kelias: nuo šienapjūtės iki sūrio“ Tauragės rajono savivaldybės kultūros centro Kęsčių skyriuje.

Etnografinių regionų metai Žemaitijoje – dar viena galimybė sustiprinti etnokultūrinę savastį. Šiame regione kasmet rengiama daug panašaus pobūdžio renginių, todėl čia suminėti tik patys svarbiausi. Tai nepaneigia mažųjų renginių svarbos – lokaliose bendruomenėse būtent jie formuoja gyventojų savimonę.

2015-06-10