Regionų politika ir plėtra 

Pastabos dėl Apskričių valdymo reformos koncepcijos prof. habil. dr. Antanas Tyla


Pastabos dėl Apskričių valdymo reformos koncepcijos

Remiu visas pozityvias reformas, tame tarpe ir administracines. Tačiau šiuo metu numatyta vykdyti Apskričių valdymo reforma ne pirmo svarbumo valstybinis rūpestis. Pirmiausia, visuomenė jau susigyveno su administracinio valdymo struktūra, žino, kur ir ko ieškoti ar spręsti. Man atrodo, kad esama administracinė struktūra nėra bloga. Reikia tik tobulinti apskričių institucijų darbą. Be to, šiuo metu dėl nedarbo Valstybėje yra susidariusi socialinė įtampa, žmonės, ieškodami darbo, veržiasi išvykti iš Lietuvos. Tokiu momentu administracinė reforma šiai problemai greičiausiai nieko nepadės ir tauta nesupras vyriausybės vykdomų darbų reikšmingumo prioritetų ir tik tolins piliečius nuo valstybės. Tuo labiau, kad smarkiai nutolę naujų apskričių centrai iš norinčių ten nuvykti piliečių pareikalaus daugiau išlaidų, atsiras kitokių nepatogumų. Todėl man atrodo, kad šiuo metu Apskričių valdymo reformos realizavimą reikėtų atidėti, nestabdant jau pradėtos šios reformos koncepcijos rengimo, nes jau yra padarytas nemažas įdirbis.

Šiuo metu Komisijai pateikta svarstyti trys konkrečios apskričių valdymo alternatyvos. Pirmojoje numatoma vietoje dabar esančių 10 palikti 5 apskritis: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos. Tokių apskričių su nužymėtais arealais mūsų valstybėje niekada nebuvo. Todėl tai nėra tradiciniai administraciniai ar kitokio pobūdžio regionai. Be abejo, gyventojai pajus panaikintų apskričių vietoje atsiradusių centrų nepatogumus. Iš visų trijų pateiktų apskričių valdymo reformos variantų šis projektas yra labiausiai teritoriškai išbalansuotas. Tačiau prieš jį įgyvendinant reikėtų padaryti porą korektyvų:

1.  Lazdijų savivaldybę prijungti prie Kauno, nes ji istoriškai yra tapati su kitais Užnemunės rajonais, kuriuos ryškiai paveikė XIXa. socialinės reformos.

2.  Mažeikių savivaldybę prijungti prie Klaipėdos apskrities.

Formuojant apskričių viršininkų funkcijas, siūlau švietimo reikalus palikti jo dispozicijoje. Tai derintųsi ir su dabar pradėtu mokytojų atlyginimų išmokėjimu iš valstybės, o ne iš savivaldybių biudžeto.

Komisijos narys prof. habil. dr. akad. Antanas Tyla

Vilnius, 2001 05 16.


Naujausi pakeitimai - 2002-12-12




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2231&p_d=21323&p_k=1