Kita 

Dėl Pelaniškių kaimo vardo, Kazimieras Garšva


Rytų Aukštaitijoje, kietinančioje priebalsį l prieš balsį a, išliko penki vietovardžiai su kamienu pelen-. Trys iš jų yra šiaurės Lietuvoje, panevėžiškių tarmės plote: Panevėžio rajone yra Pelẽnė, Biržų raj. Pelẽniškiai, Pakruojo raj. – Pelenìškiai (skiriasi kirčio vieta)[1].

Šią  temą paskatino panagrinėti V. R. Kriaučiūno prašymai Pakruojo r. Pašvitinio seniūnijos pavadinime oficialiai išlaikyti balsį a po priebalsio l. Daugelis kalbininkų formą Pelanìškiai laikė tarmine, o formą Peleniškiai – sunorminta ir dėl to oficialiai vartotina. Jie greičiausiai didele dalimi yra teisūs ( ir aš anksčiau taip maniau), bet, rodos, ne iki galo.

Tarmiškai sakoma Pialanìškė (tai l m. Pialanìškiu). Į bendrinę kalbą atstatytoje formoje Pelaniškiai šaknyje tarmės a išlaikomas, o galūnė dėsningai atstatoma į bendrinę kalbą. Ne visai tikslu yra formą Pelanìškiai vadinti tarmine, o Peleniškiai – normine, norima keisti į pirmąją (yra atvirkščiai). Yra net keturios aplinkybės, į kurias taip pat reikia atsižvelgti.

Pirmiausia niekas nepastebėjo, kad buvo bendrinis žodis pelaną „moliu išplūkta asla“[2] Tas archaizmas prieš 130 m. užrašytas A. Juškos . Taigi neatmestina (nors ir nelabai įtikima) prielaida, jog kaimo  vardas senovėje galėjęs kilti iš išnykusios pavardės, pravardės ar vietovardžio  Pelaną (plg. Kupą>Kùpiškis, Pravieną>Pravienìškės, Pentą>Pentìškiai).

Patikimesnis vietovardžio kildinimas iš pavardės Pelãnis (Pelẽnis, Pelẽnius)[3]. Tokios pavardės užrašytos ir keliolika kilometrų nuo Pelaniškių – Joniškio (toliau – ir Šiaulių, Biržų), Linkuvos valsčiuose (čia – suslavintas Pelįnskis). Įsigalėjo nelabai tobula praktika, kai pavardėse tarmiški pakitimai išlaikomi, o vietovardžiuose – neišlaikomi, dėsningai atstatomi į bendrinę kalbą. Taigi Pelãnio kaimas juridiškai tampa nebe jo, nes pakeista viena raidė (Peleniškiai).

Kaimo vardo etimologijai ir istorija esant ne iki galo aiškiai, nereikėtų drausti oficialiai vartoti ir įsigalėjusios formos Pelaniškiai. Taip kaimas vadintas ir vadinamas bažnytinėse knygose, kapų užrašuose, nuosavybės dokumentuose, oficialiuose užrašuose, spaudoje [4]. Tarmiškos ar pusiau tarmiškos formos Nedzingė, Pumpėnai (=Pąmpėnai) ir t.t. bendrinėje kalboje vartojamos, esant mažiau pagrindo Pakruojo rajone pirmiausia reikia taisyti iškraipytas formas Linkuvą (=Linkavą), Petrašiūnai, (=Petrošiūnai), Pasvalio rajone – Deglėnai (=Daglienai), Joniškėlis (=Janiškėlis) ir t.t [5]. Kai nežinoma, ar reikia taisyti ir kaip taisyti, geriausia palikti esamus užrašus.

Kol nėra pakankamai aišku, galima vartoti formas Pelaniškiai ir Peleniškiai. Paaiškinimo ypač gali prireikti dokumentuose (antrąją formą galima nurodyti skliaustuose).

 

Humanitarinių mokslų daktaras
Etninės kultūros globos tarybos
ekspertas Kazimieras Garšva

2003-04-14

[1] Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. Vilnius, 1976. D. 2, p. 237-238.
[2] LKŽ, IX 755.
[3] Pavardžių žodynas. Vilnius, T. 2, p. 425.
[4] V. R. Kriaučiūno 2003-03-12 d. prašymas Dar. Plg. Linkuva. Čikago, 1978, p. 328.
[5] K.Garšva, J. Šliavas Mūšos krašto vietovardžiai: Joniškėlis, Linkavą, Dalgierai, Buojis, Ežerstą. Joniškėlio apylinkių šnekos tekstai. Vilnius, 1982, p. 12-20.


Naujausi pakeitimai - 2009-11-18




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7033&p_d=30279&p_k=1