Žiniasklaida 

Autentiškos lietuvių liaudies muzikos įrašai Lietuvos nacionalinio radijo fonduose / Arvydas Kirda


Tyrimas pagrįstas ekspertizės autoriaus 2002 m. gruodžio mėnesį vykdyta lietuvių liaudies muzikos įrašų Lietuvos radijo ir televizijos fonduose apskaita ir patirtimi, sukaupta 1993-2001 m. dirbant Lietuvos nacionalinio radijo (LR) muzikos redaktoriumi, atsakingu už folkloro transliavimą ir laidas.

Šiuo metu duomenys apie LR muzikos įrašų fondus dar nėra visiškai kompiuterizuoti. Įrašų registracijos knygos pradėtos rašyti tik nuo 1990 m. Tiksliau, neregistruoti įvairių festivalių, koncertų metu įrašyti kūriniai. Liaudies muzikos įrašai drauge su visų kitų muzikos rūšių įrašais laikomi įvairiuose fonduose, kartais jie dubliuojasi. Be to, dalis įrašų sovietmečiu buvo išmagnetinti. Dėl šių priežasčių pavyko tik apytiksliai apskaičiuoti, kiek autentiškos lietuvių liaudies muzikos, atliekamos liaudies atlikėjų ir etnografinių bei įvairių folkloro ansamblių, įrašų LR fonduose iš viso sukaupta.

Įvairūs folkloro įrašai kaupiami šiuose LR fonduose: A, B, C, CD, CDK, DAT, F, FL, K, PM, L, OP VN ir kt. A fonde laikomi profesionalių atlikėjų įrašai, įrašyti LR įrašų studijoje. B fondą sudaro įrašai, gauti iš kitų įrašų studijų (pvz., Plokštelių studijos). C fonde, kurį maždaug 1990 m. Pratęsė DAT (skaitmeninių įrašų) fondas, kaupiami lietuvių bei užsienio atlikėjų koncertiniai įrašai. CDK - kompaktinių plokštelių kopijų fondas. F fonde laikomi muzikos įrašai, sovietmečiu gauti iš Maskvos. K fonde kaupiami mėgėjų įrašai, įrašyti LR įrašų studijoje. PM - kūriniai, perrašyti iš publikuotų plokštelių. L - laikinas fondas, kuris buvo sudaromas 1991 m. sausio įvykių metu (kai sovietinė armija buvo okupavusi Lietuvos radiją ir televiziją). OP - vienas iš seniausių, operatyvinis įrašų fondas, VN -vienkartinių įrašų (t. y. dėl atlikimo arba įrašo broko blogos kokybės muzikos įrašų, vertų transliuoti tik vieną kitą kartą) fondas.

Originalūs LR lietuvių liaudies muzikos įrašai laikomi A, K, C (DAT) ir VN fonduose, vienas kitas gali pasitaikyti ir OP fonde. Kiek pavyko apskaičiuoti, A, K, VN fonduose 1958-2002 m. LR sukaupta daugiau kaip 5000 autentiškos lietuvių liaudies muzikos įrašų. Šios muzikos buvo įrašyta dar daugiau, bet sovietmečiu, kaip minėta, dalis įrašų dėl įvairiu techninių priežasčių išmagnetinti. Daugiau kaip pusė šių įrašų (3238) įrašyta nuo 1993 m.

Šiam tyrimui nebuvo renkami duomenys apie LR fonduose sukauptus stilizuotos lietuvių liaudies muzikos įrašus, tačiau galima manyti, kad jų yra žymiai daugiau - apytiksliai 7000.

Į LR fondus autentiška lietuvių liaudies muzika pateko pirmąkart įrašyta 1958 m. To meto įrašai vertingi ne tik dėl saugotojo senojo folkloro klodo, bet ir dėl to, kad įrašinėta gana natūralioje aplinkoje, atlikėjų gyvenamoje vietoje. Pirmiausia įrašytos liaudies dainininkių iš Prienų rajono Izabelės Navickienės (69 m.) ir Onos Tamošiūnienės (79 m.) dainuojamos dainos. Iš liaudies muzikantų pirmiausia (1959 m.) įrašyta pandėliečio Leono Jurevičiaus (g. 1903 m.) koncertina, bandonija grojama muzika. Ko gero, pirmieji folkloro kolektyvai, kurių muzika buvo įrašyta LR, yra "Ratilio" (įkurtas 1968 m.) ir "Lietuvių tautinis teatras" (įkurtas 1968 m.). Tikriausiai tai įvyko 8-ajame dešimtmetyje. Pastaraisiais dešimtmečiais į atlikėjų gyvenamąją vietą kilnojamosios garso įrašų studijos nebegabendavo, atlikėjai atvykdavo į LR garso įrašų studiją Vilniuje, Konarskio g. 49. Tik retkarčiais LR kilnojamoji garso įrašų studija buvo gabenama į regioną, pvz., 1994 m., kai buvo įrašoma kupiškėnų (ir liaudies muzikantų, ir folkloro kolektyvų) atliekama liaudies muzika.

Daugiausia buvo įrašomos liaudies dainininkų atliekamos dainos. Kitų dainuojamosios tautosakos žanrų, pvz., lopšinių, ratelių bei pasakojimų įrašyta labai mažai. Nuo 1987 m., kai Lietuvos muzikos akademija, Etnomuzikos institutas ir Lietuvos liaudies kultūros centras pradėjo rengti etnoinstrumentologines ekspedicijas, įrašyta daugiau liaudies muzikantų atliekamos muzikos. Nedaug įrašyta ir vaikų atliekamo folkloro. Pirmąkart vaikų folkloro ansamblio (iš Virbališkio) atliekama muzika įrašyta 9-ajame dešimtmetyje.

Nuo 1998 m. LR garso įrašų studijoje autentiškos lietuvių liaudies muzikos įrašoma vis mažiau. 1994-1997 m. buvo įrašyta nuo 545 iki 648 kūrinių, o 1998-1999 m. tik 204, 232 kūriniai, vėlesniais metais - dar mažiau, 2002 m. - vos 7. Vis mažiau šios muzikos įrašų ir transliuojama. Viena iš tokio lietuvių liaudies muzikos atsisakymo priežasčių - Lietuvos radijuje ir televizijoje vykdytos reformos.

Kadangi nedaromos apsauginės kopijos, kyla realus pavojus, kad LR liaudies muzikos įrašų fondas sunyks. Sudaryti apsauginį fondą ypač aktualu seniesiems įrašams.

Siūlymai

  • Siekti, kad LR tiksliau suregistruotų sukauptus originalius autentiškos lietuvių liaudies muzikos įrašus.

  • Tikslinga sudaryti atskirą autentiškos lietuvių liaudies muzikos įrašų katalogą, taip pat kompiuterinę duomenų bazę.

  • Svarbu sudaryti apsauginį fondą, pradedant senaisiais įrašais.

  • Kadangi šiuo metu liaudies muzikos įrašymo darbas apmiręs, siūlyti, kad ateityje jis būtų suintensyvintas, - įvairiuose Lietuvos regionuose dar yra gerų liaudies muzikos atlikėjų ir etnografinių bei folkloro grupių.

Etnomuzikologas Arvydas Kirda

2002-12-10


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2233&p_d=30288&p_k=1