Švietimas ir mokslas 

Mokyklos reikšmė tautiniam ir patriotiniam ugdymui, 2 priedas: Etninės kultūros ugdymo būklė bendrojo lavinimo mokyklose / Irena Čepienė


Pagal pradinių, pagrindinių, vidurinių mokyklų bei gimnazijų vadovų 1999 m. anketinės apklausos duomenų analizę

 

Gauti 1193 atsakymai, t. y. 52,5 % (iš viso Lietuvoje yra 2272 bendrojo lavinimo mokyklos). Duomenų analizė rodo:

 

1. Etninė kultūra kaip atskiras dalykas įvairiais pavadinimais (EK pagrindai, gimtinės, krašto pažinimas) mokomas 262 mokyklose, t. y. 22 % mokyklų:

·         3,6 % - vidurinėse,

·         11,5 % - pagrindinėse,

·         6,8 % - pradinėse.

2. Pagal vietoves etninė kultūra atskiru dalyku mokoma:

2.1. Respublikos pavaldumo miestuose – 65 mokyklose (5,7 %), iš jų:

·         10 % -vidurinėse,

·         2,8 % - pagrindinėse,

·         1,6 % - pradinėse.

2.2. Rajonų centruose – 70 mokyklų (5,9 %), iš jų:

·         1,3 % -vidurinėse,

·         2,6 % - pagrindinėse,

·         2,0 % - pradinėse.

2.3. Gyvenvietėse ir kaimo vietovėse – 127 mokyklose (10,7 %), iš jų:

·         1,3 % -vidurinėse,

·         6,1 % - pagrindinėse,

·         3,2 % - pradinėse.

3. Popamokinę veiklą, siejamą su etnine kultūra (folkloriniai, etnografiniai ansambliai, būreliai) organizuoja 34,2 % mokyklų.

4. Mokyklinė kraštotyra plėtojama 56 % mokyklų. Kraštotyros muziejai veikia 44,4 % mokyklų, iš jų:

·         8,1 % - respublikinio pavaldumo miestuose,

·         10,8 % - rajonų centruose,

·         25,5 % - kitų vietovių mokyklose.

 

Išvados

 

1) Etninė kultūra atskiru dalyku dėstoma daugiausia (11,5 %) pagrindinėse mokyklose (V-X kl.). Tai paaiškinti galima tuo, kad pradinėse mokyklose etninė kultūra yra integruojama į dalykinę sistemą bei priskiriama prie papildomo ugdymo dalykų, o baigiamosiose klasėse etninės kultūros dėstymas neskatinamas, orientuojant mokinius į profiliuotą ugdymą.

2) Etninės kultūros paklausa ir dėmesys ugdymui daugiau skiriamas gyvenviečių ir kaimo vietovių mokyklose, kur mokiniai yra arčiau tautinės kultūros tradicijų.

3) Panaši yra popamokinės veiklos padėtis: gyvenviečių ir kaimo vietovių mokyklose populiaresni yra folkloriniai, etnografiniai kolektyvai bei mokyklinė kraštotyra. Mokiniai, paveldėję iš vyresniosios kartos kultūros tradicijas, labiau linkę jas puoselėti, išsaugoti ir tęsti.

 

PI vyr. mokslinė bendradarbė doc. Irena Čepienė

2001-06-25


Naujausi pakeitimai - 2005-11-29




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2232&p_d=21382