Etninės kultūros teisės pagrindai 

Pastabos dėl LR Seimo narės Dalios Teišerskytės pateiktų svarstymui LR Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo, LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir Valstybinės paveldo globos komisijos nuostatų pataisų, prof. habil. dr. Angelė Vyšniauskaitė


1. LR Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5,6,7,8,10,11ir12straipsnių pakeitimai:

a) Etninės kultūros globos taryba panaikinama, ją paverčiant, kaip liudija Valst. paveldo globos komisijos Nuostatų str. 10, § 3 - Etninės kultūros globos pakomise;

b) Gi "pakomisių sudarymo tvarka ir veikla organizuojama pagal nuostatus, kuriuos tvirtina Valstybinė paveldo globos komisija". Taigi EK globos pakomisė yra absoliučiai priklausoma tik nuo Paveldo komisijos malonės!

c) Tuo tarpu pakeistame EKVG pagrindų įstatyme paliekama regioninės etninės kultūros globos tarybos (tokiu pat ankstesniu pavadinimu), nors kaip regioniniai Valstybinės paveldo globos komisijos padaliniai. Į jas "atstovus deleguoja etnografiniame regione veikiančios visuomeninės ir valstybės institucijos, susijusios su etninės kultūros globa", bet taip pat VPG komisijos nustatyta tvarka. O kokia ji bus?

2. Dėl VPG komisijos sudėties."VPG komisiją sudaro 14 narių: 2 skiria Prezidentas, 6 - LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas - Seimo Pirmininkas, 4 - kultūros ministro teikimu Premjeras, 2 - renka visuomeninės organizacijos,susijusios su paveldo globa ir propagavimu".

Taigi visuomeninių, su EK susijusių organizacijų vaidmuo minimalus!

3. Dėl pačios EK sampratos. Apie ją nekalbama; akcentuojama paveldas, t.y. tiktai viena iš sudedamųjų EK dalių.

4.Dėl paveldo sąvokos.Visų minėtų įstatymų pakeitimuose sakoma:

"Paveldas - paveldėtas ir saugotinas medžiaginės ir dvasinės kultūros palikimas (taip pat gyvoji tradicija) ir visumos darna su kraštovaizdžiu, turinti išskirtinę visuotinę vertę istorijos, estetiniu, meno, mokslo ar kitu požiūriu".

Taigį paveldas tapatinamas su palikimu. Tai teisinga, tačiau gyvoji tradicija - nėra paveldas! Ji nuolat atsinaujinantis procesas tokiu laipsniu, kol neprarandama kultūros identiteto. Juk tautos etninė kultūra, nėra tik palikimas, ji yra gyvas, pulsuojantis, į dabarties iškeliamus uždavinius atsiliepiantis procesas.

Išvada: Etninę tautos kultūrą suvesti vien į paveldą neteisinga!

Neteisinga tautos kultūros (ypač dvasinės, gyvosios tradicijos) reikalus pavesti Valst. Paveldo globos kultūrai.

Paaiškinimas

Jau maždaug nuo 2001 m. gegužės mėn. (o gal ir dar anksčiau) LR Seimo narė p.Dalia Teišerskytė, neaišku kieno inspiruojama, įvairiausiais pretekstais ėmė rengti projektus Seimui, siekiant panaikinti pagal 1999 m. rugsėjo 21 d. priimto LR Etninės kultūros valstybinės giobos įstatymo II skyr. 5 str., 1§ sukurtos EK valstybinę globą užtikrinančios institucijos - Etninės kultūros globos tarybos panaikinimas.

2001 m. liepos mėn. šios LR Seimo narės parengtame EK valstybinės globos pagrindų įstatymo pakeitimo projekte buvo siūloma pakeisti įstatymo 5 ir 12 straipsnius, liečiančius EK globos tarybos teisinį statusą.Tada buvo jos siūloma Tarybą palikti LR Seimo ir Vyriausybės ekspertu ir patarėju etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais, atskaitinga LR Seimui, turinčia ir savo veiklai lėšų LR biudžete atskira eilute, tačiau sumažinti iki 15 narių (iš esančių dabar 25), bet pačią EK valst. globos tarybą prijungti prie Valstybinės paminklosaugos komisijos, kaip šios komisijos sekretoriato aptarnaujamą ir savarankiškus sprendimus priimantį padalinį, neturintį juridinio asmens teisių.

Žinoma, toks siūlymas buvo visiškai nelogiškas: koks gali būti "savarankiškų sprendimų priėmimas", jeigu pati Taryba nesavarankiška. Dėl tokio siūlymo – Prezidentui ir Seimui pasirašyto Seimo narės projekto sunaikinti įstatymu įteisintą Etninės kultūros globos tarybą - laišku esu kreipusis į LR Seimo narį Česlovą Juršėną, kuris taip pat laišku man atsakė į mano pasiūlymus ir pareiškė susirūpinimą bei pažadėjo dėl Tarybos likimo atsižvelgsiąs.

2001 m. rugsėjo mėn. pasiekė LR Seimo narės D. Teišerskytės naujai suredaguotų pasiūlymų projektai, jau vėl parengti pasirašyti Prezidentui ir Seimo pirmininkui. Šįkart pateikiama keisti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12 straipsnius, daugelį LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, LR kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, LR Archyvų įstatymo straipsnių. Valstybinė paminklų apsaugos komisija pavadinama Valstybine paveldo globos komisija. Teikiami nauji šios komisijos Nuostatai.

Svarbiausia - pateikiamas Seimo pirmininkui pasirašyti LR Seimo Nutarimas "Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. VIII-1848 (Žin. 2000, Nr.59-1767) "Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo". Vadinasi, bandoma suduoti Etninės kultūros globos tarybai triuškinantį smūgį - ją visiškai panaikinti.

Jeigu anksčiau buvo teigiama, kad Etninės globos taryba nėra struktūriškai susiformavusi, neturi savo darbui patalpų, neturi vadovo, kad ji stengiamasi sujungti su Paminklosaugos komisija lėšų taupymo pretekstu (nors EK globos taryba turi 3 etatinius apmokamus darbuotojus, o Paminklosaugos komisija - 22 etatinius!), tai dabar jau argumentuojama tiktai lėšų taupymu. Žinoma, visai neįsigilinus į tai, kaip tokie pakeitimai (taigi viso Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo!) atsilieps į tautinės (etninės) kultūros raidą, į gyvosios etninės tradicijos plėtros Lietuvos Respublikoje ateitį.

Tiesiai sakant, po tokių siūlomų pakeitimų patsai LR Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas tampa niekiniu. Kodėl? Ogi todėl, kad nebelieka, kas rūpintųsi jo įgyvendinimu! Tada nebetenka prasmės šio Įstatymo preambulėje pabrėžtieji jo priėmimo tikslai. Preambulėje gi sakoma:

"Lietuvos Respublikos Seimas, suvokdamas, kad etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas; konstatuodamas, kad įvairioms lietuvių etninės kultūros formoms ir ypač jos gyvajai tradicijai gresia akivaizdus sunykimo pavojus; pripažindamas, kad tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brandumą, dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą, priima šį Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą". (Valstybės žinios, 1999 m. spalio l d. Nr. 82).

Vadinasi, pagal naujuosius Seimo narės Dalios Teišerskytės pateiktus "pataisytų" įstatymų projektus lietuvių etninė kultūra jau nebelaikoma "tautos būties, išlikimo, tvirtumo esme". Jau nebelieka dėmesio etninės kultūros gyvajai tradicijai. Seimo narės dėmesys sutelktas tik į paveldą, t. y. į turėtą kultūros modelį, kaip į muziejinę, archyvinę vertybę, ir todėl lietuvių tautos gyvoji kultūra jau imama tik tarp skliaustelių...

Pagal siūlomus Valstybinės paveldo globos komisijos nuostatus "1. Valstybinė paveldo globos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga paveldo globos (mano pabraukta - A. V.) valstybinę politiką formuojanti ir šios politikos įgyvendinimą kontroliuojanti institucija".

Kalbant apie Valstybinės paveldo globos komisijos funkcijas, visuose 12 punktų kalbama tik apie paveldą, jo globą, „visuomenės savimonės ugdymą, propaguojant paveldo, kaip svarbios visuomenei vertybės, sampratą ir integruojant paveldo apsaugos idėjas į švietimo sistemą" ir t.t. Kalbant apie Komisijos teises, akcentuojama tik teisė kontroliuoti, kaip valstybės valdymo institucijos ir savivaldybės vykdo kultūros vertybių apsaugą; rinkti informaciją apie "paveldo globą" ir t.t.

Paties paveldo definicija duodama LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos bei LR Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų 1 str. papildymuose:

"Paveldas – paveldėtas ir saugotinas, medžiaginės ir dvasinės kultūros palikimas (taip pat gyvoji tradicija) ir visumos darna su kraštovaizdžiu, turinti išskirtinę visuotinę vertę istorijos, estetiniu, meno, mokslo ar kitu požiūriu".

Taigi - tik paveldėtas, būtinas saugoti kultūros palikimas!

Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme paveldas irgi apibrėžiamas panašiai: "Etninės kultūros paveldas - praeityje tautos sukurtos ir iki šių dienų išlikusios etninės kultūros vertybės" (I skyr. 2 str. 6§. ).

Tačiau etninė tautos kultūra tai ne vien tik paveldas, ne vien tik "likutinė kultūra", kaip sako Krescencijus Stoškus. Tai ir kita, dar didesnė kultūros dalis - etninės kultūros gyvoji tradicija. O tai yra „tautos paveldėtos kultūros perdavimas, jos kūrimas ir atsinaujinimas" (EKVG pagrindų įstatymas, I skyr. 2 str. 5 §). Arvydas Šliogeris teigia: "Žmogus tampa aiškus sau tik įsišaknydamas į gyvąją tradiciją, nes ji kiekvienam individui duoda sielos, dvasios ir gyvenimo formas. Jei tradicija miršta, tos formos suyra, individas tampa "neaiškus žmogus" (A.Šliogeris. Klasikinės tradicijos mirtis // Liaudies kultūra, 1994. Kn. 1. P. 7).

Reikėtų prisiminti etninės kultūros apibrėžimą, jog "etninė kultūra yra visų tautos (etnoso) socialinių sluoksnių istorijos eigoje sukurta, istorine savimone paremta, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atsinaujinanti materialinės ir dvasinės veiklos vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą ir atverianti galimybę kūrybiškai dalyvauti pasaulio tautų bendrijoje" (A. Vyšniauskaitė. Kas yra etninė kultūra // Liaudies kultūra, 1997, Nr.2. P. 1). Vadinasi, etninė kultūra nėra kažkokia dogma, vien palikimas, vien tai, kas iš praeities paveldėta. Ji yra gyvas organizmas, nuolat atsinaujinanti, atsiliepianti į laiko dvasią, to meto visuomenės mentalitetą, poreikius. Atsisakydama atgyvenusių, veiklos formų, etninė kultūra reiškiasi ir naujomis formomis, pasipildo naujais elementais, bet svarbiausia - tik iki tokio laipsnio, kad visa tai, tos naujovės nenuslopintų tautinio identiteto, tautinės savimonės. Naujovės gali paliesti ir tautos gyvenseną, tarpusavio santykius, papročius, architektūrą, tautodailę, meną, muziką, choreografiją ir kt., bet visose šiose srityse išlieka giluminės tautos kultūros pajautos šaknys. Šitaip suvokiamas etninės kultūros atsinaujinimas ir yra jos gyvoji tradicija. Ji reiškiasi visose tautos gyvenimo srityse. Bet tai jau nėra vien paveldas.

Turint visa tai omenyje, LR Seimo patvirtinta ir jam bei Vyriausybei kaip ekspertas atskaitinga, juridinio asmens teises turinti Etninės kultūros globos taryba negali būti, o taip p. D. Teišerskytės sukurtame Įstatymų pakeitimo projekte siūloma, Valstybinės paveldo globos komisijos priedėliu - viena iš šios komisijos pakomisių. Neturėdama juridinio savarankiškumo, Valstybinės paveldo globos komisijos pakomisė,-nors ir vadinama etninės kultūros globos pakomise, negalės kontroliuoti vykstančios dabar etninės kultūros plėtros procesų, inicijuoti pasipriešinimo plintančiai visuomenėje, ypač jaunimo tarpe, kosmopolitinei masinei kultūrai, užkirsti kelią įvairiems tautinės kultūros žlugdymo visuomenės gyvenime atvejams.

Išvada: Tariamai valstybės lėšų taupymo sumetimais Seimo narės p. Dalios Teišerskytės inicijuojamos Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisos, iš esmės nukreiptos prieš Etninės kultūros globos tarybos egzistavimą, nepriimtinos, nes žalingos pačiai lietuvių tautos kultūrai, jos ateičiai.

Prof. habil.dr. Angelė Vyšniauskaitė,

etnologė, EK globos tarybos narė-ekspertė,

EKVG pagrindų įstatymo rengimo komisijos narė

2001 09 29


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2228&p_d=21286&p_k=1