|
<...> Atkreiptas dėmesys j tai, kaip Valstybės
ilgalaikėje raidos strategijoje atsispindi Europos Sąjungos sutarties
nuostatos, įtvirtinančios Europos valstybių - Sąjungos nariu apsisprendimą
užtikrinti kultūrų ir kalbu įvairovę, puoselėti tautinio tapatumo bei
regionu identitetą Europoje.
Bendrosios pastabos
1. Regioninė politika ir plėtros perspektyvos. Šiuo
metu vienas iš aktualiausiu Europoje ir Lietuvoje klausimu yra regioninė
politika bei regionu plėtros harmonizavimas siekiant sumažinti regionu
išsivystymo skirtumus bei spręsti regionu infrastruktūros modernizavimo,
darbo vietų kūrimo bei alternatyvių verslu paieškos klausimus. Strategijos
projekte minėtos problemos iš esmės nenagrinėjamos. Tai vienas didžiausiu
projekto trūkumu. Vertinant tai, kad Europos Sąjungos sukurtu struktūriniu
ir sanglaudos fondu sistema atspindi aiškius Europos politikos prioritetus
- pagrindinės lėšos skiriamos Regioninės plėtros fondui (50 % VISŲ minėtu
fondų lėšų), sunku įsivaizduoti tinkamą ir racionalu regioninei plėtrai
skiriamu lėšų panaudojimą Lietuvoje, kai valstybės ilgalaikės raidos
strategijoje šiems klausimams skiriama vos keletas eilučių.
Tikslinga iš esmės peržiūrėti ir aiškiai suformuluoti
dokumente valstybės regioninės plėtros strategiją. Kadangi minėtas
klausimas reikalauja rimtos analizės, todėl teikiame tik bendrąsias
pastabas dokumentui, kurios turėtu padėti susisteminti ir aiškiau
apibrėžti Lietuvos strategiją regioninės plėtros ir politikos klausimais.
Parengtoje Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje
(projekte) regioninės politikos klausimus nėra lengva vertinti, nes jie
išblaškyti keliose vietose, išdėstyti nevisai nuosekliai ir prieštaringai.
ES valstybėse, pateikiant regioninės politikos klausimus, tiek esamus,
tiek ir strateginius, dažniausiai laikomasi tokios sandaros: regioninės
politikos teisiniai pagrindai, institucijos, programos (planai, projektai
ir kt.) ir finansavimas. Toks išdėstymas būtu tinkamesnis ir
parengtoje strategijoje, nes įneštu aiškumo, susisteminimo ir galimybę
gretinti šį klausimą su ES valstybėmis, nes greit tapsime šios
organizacijos nare.
Strategijoje rengėjai privalėjo atkreipti dėmesį į
tai, kad regioninė politika ES yra prioritetinė sritis, per ją vykdoma
visa organizacijos integracija, demokratijos plėtra, taip pat ir
decentralizuotas valstybių-narių administracinės-teritorinės sistemos ir
ūkio valdymas, kultūros reguliavimas išsaugant regionų savitumą
(identitetą).
Dėl to reikia laikyti trūkumu, kai jau strategijos
pradžioje (3 psl.) išdėstant tuos privalumus, kuriuos Lietuva turės būdama
ES nare, nepaminima milžiniška šios organizacijos regioninės politikos
patirtis, kuri atsivers ir mūšy regionams įstojus į šią ne tik valstybių,
bet ir gerai organizuotu demokratinių ir savivaldžiu regionu bendriją.
Trečiajame skyriuje, kurio pavadinimas Valstybės
valdymas ir savivalda" (15 psl.), jau pačioje pradžioje rašoma: Viešojo
administravimo tobulinimas yra nuolatinis, sisteminis procesas, apimantis
centrinį, teritorinį ir vietos savivaldos lygius..." Vėlgi, atsižvelgiantį
ES regioninę politiką, suformuluotą jos nariu valstybių valdymo struktūrą,
ten yra aiškūs trys demokratinio valdymo lygmenys: centrinės valdžios,
regionu ir vietos savivaldos. Kas tas teritorinis administravimas", kuris
pagal ES taikomą subsidiarumo principą visai nereikalingas, lieka neaišku.
Kaip tam tikra prieštara yra toliau dėstoma medžiaga,
kur kalbama apie centrinės, regioninės ir vietinės valdžios funkcijų
atskyrimą, optimizavimą ir valdymo tobulinimą. Dar iškeliant ir
reikalavimą: sukurti optimalią teritorinio valdymo sistemą, maksimaliai
pritaikytą gyventoju reikmėms ir poreikiams tenkinti, atsižvelgiantį
Europos regionu asamblėjos deklaracijos ir Europos vietos savivaldos
Chartijos reikalavimus" (l 6 psl.). Iš principo tai teisinga, bet
formulavimas turėtu būti tikslesnis, aiškiai pasakant, kad Lietuvoje
turėtu būti užbaigta ilgai užsitęsusi administracinio-teritorinio valdymo
reforma, orientuojantis į ES rekomendacijas ir jos valstybių narių didelę
patirtį šioje srityje. Taip pat neturėtų būti apeiti ir tie jau
pertvarkyti bei naujai sukurti administracinio-teritorinio valdymo
modeliai, kuriuos pradėjo naudoti kitos Rytų Europos valstybės, taip pat
stojančios į ES.
Nuoroda į Europos regionų asamblėjos deklaraciją
reiškia ne ką kita, kaip demokratinių savivaldos regionų įsteigimą, kas
Lietuvoje nepateisinamai ilgai uždelsta, stabdo visos valstybės pažangą ir
demokratijos plėtrą. Dėl to visi strategijoje naudojami teiginiai apie
regionu plėtrą, JŲ valdymo tobulinimą bei ryšių gerinimą su
administraciniais vienetais nėra reikšmingi, nes neturime pačio objekto -
pilnaverčiu, demokratiniais pagrindais suformuotu ir veikiančiu regionu.
Regioninės politikos požiūriu, ypač naudojantis gausia ES patirtimi šioje
srityje, Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektas turėtų būti
žymiai patobulintas.
2. Tautos identiteto apsauga bei etninių vertybių
puoselėjimas. Projekte nemaža dėmesio skirta atskiru ūkio šaky (pvz.,
ekonomikos, aplinkosaugos) detaliai analizei bei plėtros perspektyvoms.
Neabejotina minėtu ūkio šaky reikšmė valstybės raidai. Tačiau tikėtis
teigiamu rezultatų bei efektyvios valstybės raidos neužtikrinus VISŲ ūkio
šaky tolygios plėtros yra neįmanoma. Greta spartaus ekonomikos valdymo
modernizavimo diegiant rinkos ekonomikos principus svarbu neužmiršti ir
kitų nacionalinius interesus atspindinčių valstybės sričių - kultūros,
švietimo, mokslo bei tautos etninį imunitetą stiprinančių veiksnių.
Dokumente pasigendame minėtų nuostatų detalaus ir sisteminio pateikimo.
Tekste daug deklaratyvaus pobūdžio sakinių. Jis tarsi sulipdytas iš
atskirų mažai tarpusavyje derančių, dažnai prieštaraujančių viena kitai
nuostatų. Kultūros sritis dokumente aptarta fragmentiškai ir
neįsikomponuoja į bendrąjį kontekstą. Dokumente būtina įvesti nuostatas,
kuriose būtų pabrėžiamas valstybės įsipareigojimas skatinti ir remti
visuomenės ir jos organizacijų rūpinimąsi savo kultūra, palaikyti
visuomenės kultūrinę savimonę, savižiną ir savigarbą.
Analizuojant tautos tapatumo ir etninių vertybių
apsaugos ir puoselėjimo klausimus valstybės raidos kontekste būtina
pabrėžti jų svarbą ir reikšmę vieningos Europos erdvėje. Europos valstybės
- Sąjungos narės, pasirašydamos Europos Sąjungos sutartį, daugelyje jos
straipsnių (l 26, l 28, sutarties preambulėje ir 1.1.) nurodė būtinybę
plėtoti kultūrų ir kalbų įvairovę, užtikrinti regionų identiteto apsaugą
Europoje, pasisakydamos už tautų solidarumą ir pagarbą kiekvienos
valstybės tapatumui, jos istorijai, tradicijoms ir papročiams. Todėl
būtina suderinti Lietuvos valstybės raidos strategijos nuostatas su
Europos sutarties dokumentu.
Pastabos ir papildymai projekto tekstui
Antroje dalyje - SSGG (Stiprybės, Silpnybės,
Galimybės, Grėsmės) analizė, Stiprybės 2 psl. 7 pastraipoje sakinį
papildyti ir po žodžių istorinis kultūros paveldas", įrašyti žodžius
tebegyvuojančios etnokultūrinės krašto tradicijos", toliau kaip tekste.
Po minėto sakinio siūlome įvesti atskirą pastraipą ir ją išdėstyti taip:
Natūralioje aplinkoje tebegyvuojantys etninės kultūros reiškiniai sudaro
realias galimybes plėtojant turizmą Lietuvoje prisistatyti pasauliui,
Europoje išlikusius archaiškiausius lietuvių autentiškos kultūros
pavyzdžius, bylojančius apie turtingą tautos kultūrinę praeitį bei jos gebėjimą perteikti kultūros vertybes
moderniausiomis formomis".
Skirsnyje Stiprybės 3 puslapyje po antros pastraipos
tikslinga įterpti naują pastraipą ir ją išdėstyti taip: Vertinant rizikos
veiksnius tautiniam identitetui būtina suvokti, kad vien gynybinių šalies
pajėgumų stiprinimas bei ekonominė plėtra nesukuria asmens, tautos ir
valstybės saugumo, neužtikrina nacionalinių interesų gynimo, negarantuoja
tolesnės visuomenės raidos. Nepakankamas dėmesys etninės kultūros
vertybėms silpnina tautos etninį imunitetą ir savimonę. Etninės kultūros
objekto visumos išskaidymas dėl struktūrinių, administracinių ir kitų
priežasčių apsunkina gyvosios tradicijos gaivinimą, tautinio tapatumo bei
savimonės suvokimą bei puoselėjimą".
Skirsnio Silpnybės 3 puslapyje 3 pastraipą papildyti
ir po žodžių Pasenusi kultūros infrastruktūra..." įrašyti neišnaudojamas
nacionalinei plėtrai etninių žemių kultūrinis potencialas". Po žodžių
paveldas" įrašyti naują sakinį: Nėra nacionalinės kultūros ugdymo
strategijos plano".
Skirsnyje Galimybės 3 psl. po devintos pastraipos
tikslinga įterpti naują pastraipą ir ją išdėstyti taip:
Sudarius etninei kultūrai reikalingas specifines
globos sąlygas bei sukūrus specialų reglamentavimą nacionalinės teisės
sistemoje, būtų realizuotas strateginis etninės kultūros valstybinės
globos ir politikos uždavinys - užtikrinti etninės kultūros natūralią
raidą bei sudaryti palankias sąlygas gyvosios tradicijos plėtrai. Parengus
valstybines Etninės kultūros plėtros bei Etnografinių kaimų išlikimo
programas, jose numatomos priemonės sukurs realias prielaidas mažinti
grėsmę tautiniam identitetui, sudarys sąlygas visapusiškai plėtoti etninės
kultūros objektą bei užtikrinti etninės kultūros subjektų apsaugą. Sukurti
Etninės kultūros globos tarybos padaliniai - Regioninės etninės kultūros
globos tarybos - padės puoselėti kultūrines tradicijas regionuose".
Skirsnyje Grėsmės 5 puslapyje po žodžių Nepakankamai
išreikštas Lietuvos kultūros tapatumas..." įrašyti žodžius kokybiška
nacionalinio intelekto reprodukcija. Nepakankamas kultūros finansavimas",
toliau kaip tekste.
Skirsnyje Grėsmės 5 puslapyje po antros pastraipos
prieš Makroekonomikos padėtis įterpti naują pastraipą ir ją išdėstyti
taip:
Etninė kultūra - tautos būties, jos išlikimo esmė,
nacionalinės kultūros pamatas. Tačiau šiandieną akivaizdžiai pastebima,
kad įvairioms lietuvių etninės kultūros formoms ir ypač jos gyvajai
tradicijai gresia akivaizdus sunykimo pavojus. Etninės kultūros gyvoji
tradicija patiria vis didesnį neigiamą spartėjančios globalizacijos
reiškinių poveikį, mažėja jos pajėgumas konkuruoti su komercine, masine
kultūra. Gyvosios tradicijos plėtros pagrindas - tautinė savimonė -
nepaliaujamai silpsta. Įvairiose srityse, susijusiose su tautinės
savimonės išsaugojimu (švietimo strategija, šventes reglamentuojančiuose
teisės aktuose ir kt.), trūksta pakankamo dėmesio ir apsaugos priemonių
etninės kultūros ugdymui, jos vertybių puoselėjimui, tautinei savimonei
išsaugoti.
Etnografiškumas yra pagrindinis etninės kultūros
plėtros principas, tačiau dabartinis teritorinis - administracinis
suskirstymas nėra palankus etnografinių regionų savitumui išsaugoti ir
plėtoti. Būtina regionų valdymą susieti su kultūros identiteto išlaikymu".
II skyriaus Lietuvos valstybės vizija 7 puslapyje 9
pastraipoje sakinyje Lietuvos kultūra..." po žodžių atvira visuomenė..."
įrašyti žodžius puoselėti krašto etnokultūrines tradicijas, ugdyti
tautinę savimonę bei nacionalinį patriotizmą...", toliau kaip tekste.
II skyriaus Lietuvos valstybės
vizija l l puslapyje prieš ketvirtą pastraipą tikslinga įterpti naują
pastraipą ir ją išdėstyti taip: Siekiant užtikrinti efektyvią kaimo plėtrą, būtina
nuo žemės ūkio produktų gamybos pereiti prie alternatyvios veiklos
paieškos kaime. Ypač patrauklūs investicijoms yra etnografiniai kaimai,
išsaugoję unikalius architektūros statinius, tradicinį kraštovaizdį,
savitas, autentiškas kaimo tradicijas, tradicinius amatus ir verslus
visa tai žavi ir traukia ne vieną užsienieti turistą, atvykstantį į
Lietuvą pamatyti jos savito grožio. Būtina plėtoti turizmo verslą
etnografiniame Lietuvos kaime, tuo būdu būtų užtikrinama kaimo plėtra,
kuriamos darbo vietos, lietuviško kaimo unikalumas būtų labiau prieinamas
turistui".
To paties skyriaus 12 puslapio penktoje pastraipoje
Regioninė plėtra po žodžių atsižvelgiantį regiono..." įrašyti žodžius
"...istoriškai susiklosčiusį etninį savitumą" toliau tęsti kaip tekste, o
žodžius išryškinant regiono savitumą" sakinio gale išbraukti.
III skyriaus Ilgalaikės valstybės
plėtros prioritetai ir jų įgyvendinimo kryptys l dalyje Mokslas ir
švietimas l 3 puslapyje pirmame sakinyje po žodžių visiems prieinamą
ir..." įrašyti žodžius nacionalumo, humanizmo ir demokratiškumo
principais grindžiamą...", žodį tęstinę" išbraukti, toliau kaip tekste.
To paties skyriaus 4 dalies Kultūra 18 puslapio
šeštos pastraipos antrąjį sakinį po žodžiu tiesiogiai susiję su..."
pakeitus žodį prioritetiniu" į prioritetinius", įrašyti žodžius
"prioritetiniais autentiškos lietuvių kultūros pristatymu pasauliui" ,
toliau kaip tekste. Prieš sakinį Atvira kultūra..." įterpti naują sakinį
Autentiškumo ir atvirumo dermė kultūroje sudaro prielaidas moderniam
savitos kultūros formavimuisi".
To paties skyriaus 4 dalies 18 puslapio 7 pastraipos
antrame sakinyje po žodžių Lietuvos valstybė remia..." įrašyti žodžius
"...lietuvių etninę kultūrą ir..." . l8 puslapio paskutinėje pastraipoje
antroje dalyje po žodžių - globoti..." įrašyti žodžius "...ir puoselėti
lietuvių...", toliau kaip tekste.
Projektą vertino bei pastabas ir pasiūlymus pateikė
Etninės kultūros globos tarybos ekspertai doc. dr. Vygandas Čaplikas ir
Virginija Kondratienė.
2002 10 14 |
