Švietimas ir mokslas 

Pastabos ir siūlymai dėl Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos projekto / Tarybos laikinoji švietimo ir mokslo ekspertų grupė


Vadovaudamiesi Etninės kultūros globos tarybos (toliau – Taryba) 2006 m. kovo 22 d. posėdžio protokoliniu sprendimu, teikiame pastabas ir siūlymus dėl Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos (toliau – Programa) projekto. Pirmiausia išdėstome konkretiems Programos punktams skirtas formuluotes (jos pabrauktos), kurias siūlome įtraukti į dokumento tekstą, po jų pateikiame siūlymų argumentaciją ar pastabas.

 

1. Dėl skyriaus "I. Bendrosios nuostatos"

 

(...)

2. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymu (Žin., 2003, Nr. 119-5406), Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 m. programa, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. X-43 (Žin., 2004, Nr. 181-6703), Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 82-2414), UNESCO 1972 m., 2003 m. konvencijų nuostatomis.

(...)

4. Programoje vartojamos sąvokos:

Pilietiškumas yra neatskiriama laisvos, savarankišką politinį gyvenimą gyvenančios visuomenės tautiškumo dalis, kuri apima asmeninių pareigų tautai ir demokratinei valstybei sąmoningą suvokimą, gebėjimą ginti savo ir bendrapiliečių teises ir laisves siekiant visos Lietuvos gerovės.

Tautiškumas yra asmens ir visuomenės susitapatinimas su valstybės istorija ir istoriškai susiklosčiusiu tautiečių subjektyviai suvokiamu kultūros savitumu, gebėjimas jį saugoti, kūrybiškai praturtinti ir perteikti naujoms kartoms.

 

Argumentai, pastabos.

2 punktas. Programos bendrosios nuostatos grindžiamos Lietuvos Respublikos švietimo, Jaunimo politikos pagrindų įstatymais, Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 m. programa. Tačiau Programoje vertėtų vadovautis ir Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 82-2414), kuris apima tautiškumo ir pilietiškumo raišką.

4 punktas. Programos sąvokose nepakankamai išryškintos esminės pilietinės visuomenės ir demokratinės valstybės vertybinės orientacijos. Pilietiškumo sąvokoje piliečio įsipareigojimai visuomenei (tautai) ir valstybei nepakankamai apibrėžti. Tai pavojinga, nes akcentai, perkelti į "gebėjimą naudotis savo teisėmis bei laisvėmis, ginti jas", atsiduria valstybės ir visuomenės opozicijoje ir skatina priešingą pilietiškumui savybę – individualizmą. Čia negelbsti formuluotė "atsakingai dalyvauti viešajame gyvenime siekiant Lietuvos gerovės", nes gerovė kiekvienam asmeniškai yra kitokia. Ginant "savo teises ir laisves" neturi būti pažeistos bendrapiliečių teisės ir laisvės net ir tuo atveju, kai dėl kurių nors priežasčių jie savo teisių negalėtų apsiginti patys.

Būtina pakoreguoti ir tautiškumo sąvoką, nes joje apibrėžiami tautos nario – piliečio – įsipareigojimai neturi aiškaus turinio. Šios programos tikslas gali būti pasiektas tik konstruojant būsimą pilietinę tautinę savivoką, kaip visuomenę konsoliduojančią savitą tautines tradicijas puoselėjančio valstybinio tautiškumo išraišką. Priešingu atveju ši Programa gali tapti papildomu įrankiu Lietuvos tautiškumui ardyti. Tautiškumas negali būti tik įsipareigojimas, nes jis yra pagrįstas individualia etnine, kultūrine, teritorine savimone ir atitinkama saviraiška.

 

2 . Dėl skyriaus "II. Esamos būklės analizė"

 

(...)

8. Europos Tarybos, Jungtinių Tautų, UNESCO dokumentuose demokratinio pilietiškumo ir tautiškumo ugdymui tenka deramas dėmesys siekiant užtikrinti, kad demokratinis pilietiškumas ir tautos kultūros perimamumas taptų visos švietimo, kultūrinės, jaunimo politikos esmine dalimi. 2005 metai Europos Tarybos paskelbti Pilietiškumo metais, prie šios iniciatyvos prisideda ir Lietuva.

(...)

11. Siekdamos ugdyti pilietiškumą ir tautiškumą, įvairius projektus įgyvendina skirtingos valstybinės ir savivaldos institucijos:

(įterpti nauju punktu) (11.1). Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios švietimo, mokslo ir studijų institucijos, Etninės kultūros globos taryba.

(...)

12. Pilietiniu ir tautiniu ugdymu rūpinasi vaikų ir jaunimo, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios įvairias iniciatyvas bei programas:

(įterpti nauju punktu) (12.5). Tautinei savimonei ugdyti sąlygas sudaro Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos tautodailininkų sąjunga ir kitos nevyriausybinės organizacijos.

(įterpti nauju punktu) (12.7). Lietuvos jaunimo turizmo centras pagal Kryptingo vaikų užimtumo projektų rėmimo programą atlieka didelį pilietinio ir tautinio ugdymo darbą, įtraukdamas moksleivius į turistines krašto pažinimo keliones, kraštotyrinės (etnografinės, tautosakinės, kalbinės, istorinės ir kt.) medžiagos rinkimo stovyklas ir konkursus.

(...)

14. Dabartinę mokinių, jaunimo, apskritai gyventojų pilietinę savimonę, vertybes apibūdina atlikti tyrimai:

14.1. Lietuva 1996–2000 m. dalyvavo tarptautiniame tyrime pagal IEA (International Association for Evaluation of Educational Achievements) programą. Daugiau nei pusė visų apklaustų mokinių teigė, kad gali didžiuotis Lietuvos istorija (65℅); myli Lietuvą (apie 70℅); kad Lietuvos tautinė simbolika yra labai svarbi (75℅); Lietuva turėtų didžiuotis tuo, kas pasiekta (74℅); kad turėtume stengtis išlaikyti savo tradicijas ir kultūrą (66℅), kad norėtų nuolat gyventi Lietuvoje (60℅). Etninės kultūros globos taryba 2002 m. inicijavo tyrimą “Etninės kultūros raiška ir sklaida vidurinėje švietimo grandyje”. Tyrimas parodė, kad domėjimasis ir poreikis tautinei ir etninei kultūrai yra formuojami, priklauso nuo moksleiviams mokykloje teikiamos informacijos ir etnokultūrinės veiklos švietimo įstaigose. Vykdant švietimo reformą, nebuvo pakankamai išnaudota galimybė švietimo keliu, per mokyklas, pamokinę ir popamokinę veiklą įtvirtinti išreikštas pozityvias jaunimo nuostatas. Dėl to nepriklausomybės metais labai sumažėjo domėjimasis tradicine kultūra, pvz., 1991 m. norėjo mokykloje išmokti liaudies dainų 83 proc. Vilniaus vidurinių mokyklų abiturientų, 2002 m. – tik 30 proc. Panašios tendencijos ir kitose etninės kultūros raiškos srityse.

(...)

 

Argumentai, pastabos.

12.5 punktas (sąlyginis eilės numeris). Nepateisinama, kad Programoje vietoje etninio kultūrinio išprusimo siūloma plėtoti tik politinį ir socialinį aktyvumą. Todėl vertėtų įtraukti svarbiausias tautiškumą ugdančias kultūrinės pakraipos organizacijas.

12.7 punktas (sąlyginis eilės numeris). Norėtume pasidžiaugti, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija iki šiol palaikė Lietuvos jaunimo turizmo centrą, kuris, vadovaudamasis Kryptingo vaikų užimtumo projektų rėmimo programa, atlieka didelį pilietinio ir tautinio ugdymo darbą, įtraukdamas moksleivius į pažintines turistines keliones, kraštotyrinės (etnografinės, tautosakinės, kalbinės, istorinės ir kt.) medžiagos rinkimo stovyklas ir konkursus.

14.1 punktas. Norime atkreipti Jūsų dėmesį į Tarybos 2002 m. inicijuotą tyrimą "Etninės kultūros raiška ir sklaida vidurinėje švietimo grandyje", kurio rezultatai rodo jaunimo etnokultūrinių nuostatų kitimo nepalankias tendencijas.

 

3.      Dėl skyriaus "III. Programos tikslai ir uždaviniai"

 

(...)

16. Siekiant Programos tikslų, numatomi šie uždaviniai:

(...)

16.4. Sustiprinti Lietuvos ir užsienio lietuvių jaunimo bei suaugusiųjų tautinę ir pilietinę savimonę bei saviraišką.

(...)

16.6. Sustiprinti Lietuvos visuomenės bei užsienio lietuvių pilietinį ir tautinį solidarumą  skatinant su valstybe, jos kultūra ir istorija susijusių įvairių politinių ir kultūrinių idėjų sklaidą ir sąveiką visuomenėje.

(...)

 

Argumentai, pastabos.

16 punktas. Neabejojame, kad Programoje keliami tikslai ir uždaviniai yra reikšmingi tautinei savimonei plėtoti. Tačiau pasigedome bene svarbiausio dalyko: nenumatyta (vadinasi, ir neplanuojama), kad Lietuvos visuomenė labiau suvoks tautinį kultūrinį tapatumą ir taps patriotiškesnė. Kita vertus, nėra konkrečių direktyvų, skirtų visuomenės pilietiniam ir tautiniam solidarumui skatinti ir stiprinti per tautinę religinę savimonę.

16.6 punktas. Čia derėtų pabrėžti: a) vidinį lietuvių tautos solidarumą ir b) jos tarpusavio solidarumą su užsienio lietuviais.

 

4.      Dėl skyriaus "V. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai"

 

18. Programą vertinant kokybės ir kiekybės požiūriais, analizuojama:

(...)

18.2. Mokinių, dalyvaujančių pilietinėje bei tautinės kultūros visuomeninėje veikloje ir organizacijose, dalis (procentas).

18.3. Studentų, dalyvaujančių pilietinėje bei tautinės kultūros visuomeninėje veikloje ir organizacijose, dalis (procentas).

(...)

18.5. Suaugusiųjų, dalyvaujančių pilietinėje bei tautinės kultūros visuomeninėje veikloje ir organizacijose, dalis (procentas).

(...)

 

Argumentai, pastabos.

Nuosekliai plėtojamuose vertinimo kriterijuose pasigedome kokybinių kriterijų, nes socialiniai rodikliai neatskleidžia veiklos kryptingumo tautiškumui ir konkrečiai pilietiškumui ugdyti.

 

5.      Dėl skyriaus "VII. Numatomi rezultatai"

 

21. Įgyvendinus Programą, prognozuojami šie rezultatai:

(...)

21.4. Išaugs vaikų ir jaunimo, dalyvaujančių jaunimo pilietinių organizacijų ir tautinės kultūrinės saviraiškos veikloje, skaičius; sustiprės šių organizacijų visuomeninis vaidmuo.

(...)

21.6. Sukurtos geresnės sąlygos jaunimo bei suaugusiųjų pilietiniam bei tautiniam ugdymuisi: visuomenei bus nuosekliau teikiama informacija apie politinius, visuomeninius procesus valstybėje, inicijuota naujų programų bei projektų, parūpinta naujų pilietinio bei tautinio pobūdžio mokymo šaltinių, radijo ir televizijos laidų, kino filmų, leidinių.

(...)

 

Argumentai, pastabos.

Vykdant Programą turėtų būti pasiekti du labai svarbūs dalykai, kurie joje nepažymėti:  1) išugdyti piliečius, laikančius savo pareiga rūpintis Lietuvos visuomenės konsolidacija, jos teisėmis, laisvėmis ir demokratinės valstybės saugumu, 2) pasiekti, kad Lietuvos visuomenė įgytų tautinę savigarbą ir tapatintųsi su Lietuvos valstybės istorija ir kultūra.

Tarp numatomų rezultatų nepažymėta, kad sustiprės asmeninių įsipareigojimų visuomenei ir valstybei supratimas. Dalyvavimas rinkimuose tėra viena iš dalyvavimo valstybės gyvenime formų. Taip pat nenumatyta, kad Lietuvos visuomenė labiau suvoks savo tautinį kultūrinį tapatumą ir taps patriotiškesnė.

21.12 punkte teigiama: "Keisis visuomenės vertybinės nuostatos". Jos keisis ir be šios Programos. Svarbu numatyti Programos sukeltų vertybinių nuostatų pasikeitimų pasekmes.

Tarp numatomų rezultatų nebeliko deklaruoto pilietinio ir tautinio solidarumo (16.6 punktas). Jo reikėtų ne tik tarp Lietuvos ir užsienio jaunimo bei suaugusiųjų, bet ir pačioje Lietuvoje.

 

6. Dėl Programos įgyvendinimo priemonių plano

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Atsakingi vykdytojai

1. Atnaujinti formalųjį ir neformalųjį pilietinio ir tautinio ugdymo turinį Lietuvos ir užsienio lietuvių mokyklose

1.1. Atlikti bendrojo ugdymo programų, vadovėlių ir  mokymo priemonių, egzaminų turinio ekspertinį vertinimą; turinį pakoreguoti bei papildyti šiuolaikiniais pilietinio ir tautinio ugdymo aspektais

 

(...), Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT)

1.2. Inicijuoti ir remti mokyklų bendruomenių kuriamus ir įgyvendinamus pilietinio ir tautinio, etninio kultūrinio ugdymo projektus

(...), EKGT

 

1.3. Inicijuoti ir sukurti pilietiniam ir tautiniam ugdymui reikalingų mokymosi šaltinių, vaizdinių ir kitų priemonių, jomis ir valstybine bei tautine simbolika aprūpinti Lietuvos ir užsienio lietuvių mokyklas, mokinius bei bendruomenes

(...), Kultūros ministerija (toliau

- KM), EKGT

1.4. Bendrojo lavinimo mokyklų žemesniųjų klasių programas papildyti socialinį solidarumą ir pilietinį bei tautinį aktyvumą skatinančia kultūrine praktine visuomenei naudinga veikla, kartu su socialiniais partneriais kurti ir įgyvendinti šios veiklos projektus  

 

2. Sustiprinti demokratinę mokyklų kultūrą 

2.3. Inicijuoti ir remti mokyklų, mokinių, studentų ir jaunimo organizacijų projektus, skatinančius  vaikų ir jaunimo bendradarbiavimą, toleranciją kitoms tautoms, religijoms ir kultūroms

 

3. Pagerinti mokytojų ir dėstytojų kompetenciją pilietinio ir tautinio ugdymo srityje

3.1. Inicijuoti ir remti, parengti ir įgyvendinti tautinio ir pilietinio ugdymo programas, skirtas mokyklų vadovų, mokytojų,  mokyklos ir jaunimo organizacijų vadovų kvalifikacijai tobulinti

(...), KM, EKGT

3.3. Inicijuoti ir remti aukštųjų mokyklų programas bei projektus, skirtus pilietiškumui ir tautinei tapatybei stiprinti

Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ŠMM), KM, EKGT

3.4. Skatinti atnaujinti aukštųjų mokyklų studijų programas pilietinio ir tautinio ugdymo aspektu

ŠMM

 

4. Sustiprinti Lietuvos ir užsienio lietuvių jaunimo bei suaugusiųjų tautinę ir pilietinę sąmoningumą savimonę bei savigarbą

4.1. Inicijuoti ir remti pilietinei ir tautinei savišvietai būtinų įvairaus pobūdžio informacijos šaltinių sistemingą rengimą, skelbimą ir sklaidą, jais aprūpinti viešąsias bibliotekas, užsienio lietuvių bendruomenes ir institucijas, žiniasklaidą, interneto portalus

(...), EKGT

 

4.4. Inicijuoti ir remti Lietuvos kultūros paveldą, pilietinę tautinę ir pilietinę tautinę tradiciją aktualizuojančius kraštotyros, mokslo, bei mokslo populiarinimo bei etninės kultūros tęstinumo projektus

(...), EKGT

4.5. Skatinti ir remti viešųjų bibliotekų, regioninių švietimo centrų, muziejų, mokyklų, visuomeninių organizacijų kuriamus piliečių viešųjų diskusijų ir kultūrinės saviraiškos klubus. Išplėtoti šių klubų tinklą

 

6. Sukurti ir įdiegti moksliniais tyrimais grindžiamą visuomenės pilietinės ir tautinės raidos stebėsenos sistemą

6.1. Inicijuoti ir remti pilietinio ir tautinio ugdymo nacionalinius tyrimus bei dalyvauti tarptautiniuose tokio pobūdžio tyrimuose. Tyrimų pagrindu rengti rekomendacijas pilietiniam ir tautiniam ugdymui tobulinti

 

(...), EKGT

 

 

Argumentai, pastabos.

Labai aukštai vertiname Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įnašą, organizuojant  tautiškumo stiprinimo ir manifestacijos priemonę – Dainų šventes. Siūlytume į Programą įtraukti būsimosioms Dainų šventėms skirtų projektų rėmimą bei vykdymą. Taip pat siūlytume Programos įgyvendinimo priemonių 3 punktą papildyti ankstesnėje projekto redakcijoje buvusiomis priemonėmis.

Didelį susirūpinimą mums kelia tai, kad priemonių įgyvendinimas pavedamas institucijoms, neturinčioms aukštos kvalifikacijos lietuvių etninės ir tautinės kultūros specialistų. Todėl siūlome į Programos įgyvendinimo 1.1, 1.2, 1.3 priemonių koordinatorius įtraukti Etninės kultūros globos tarybą ir kitas etninės kultūros srityje besispecializuojančias institucijas. Tarybos nuomone, šia Programa siekiamos pilietinės ir tautinės nuostatos turėtų atsispindėti atnaujinamuose išsilavinimo standartuose. Pageidautume, kad Taryba galėtų dalyvauti koordinuojant ir inicijuojant Programoje numatytus su etninės kultūros plėtra susijusius projektus bei priemones.


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2232&p_d=15258&p_k=1