Etnoarchitektūra ir kraštovaizdis 

Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikės programos projektas


 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

           1. Lietuvos etnografinių kaimų ilgalaikės išlikimo programos pagrindinis tikslas – koordinuotai, sistemingai ir strategiškai kryptingai aktyvinti, remti ir inicijuoti valstybės, savivaldybių institucijų, mokslo ir mokymo įstaigų, taip pat etnografinių kaimų bendruomenių ir kitų visuomeninių organizacijų, pavienių asmenų veiklą,nukreiptą išsaugoti, globoti ir plėtoti savitus šalies etnografinius kaimus (su jų vertybėmis - etnokultūriniu paveldu, gyvąja tradicija ir kraštovaizdžiu), kaip sudėtinę Europos ir šalies regionų kultūros, mokslo, informacinės, ūkinės ir verslo, socialinės ir ekonominės plėtros dalį. Siekiama etnografinių kaimų vertybių saugojimo mechanizmą tobulinti didinant ne draudimų, bet skatinančiųjų priemonių reikšmę. 

             2. Šios programos paskirtis – sudaryti etnografiniuose kaimuose palankias administracines, teisines, informacines, socialines ir ekonomines sąlygas, gyvenimo kokybės augimui, verslo ir kultūros plėtrai, skatinant glaudesnius teritorinės bei šakinės administracijos, vadybos, mokslo, verslo, švietimo ir kultūros ryšius.

3. Etnografinis kaimas - kaimo gyvenamoji vietovė, išlaikiusi tradicinius, istoriškai susiklosčiusius ir būdingus tam regionui, etninės kultūros bruožus. Etnografiniai kaimai iš kitų kaimų išsiskiria savitu itin turtingu etninės kultūros vertybių kompleksu - etnoarchitektūra (tradiciniai statiniai ir jų vidaus įranga, sodybų planinė ir erdvinė struktūra, vietovės užstatymo tradicinis pobūdis, jo ryšys su natūraliu kraštovaizdžiu), archeologijos, mitologijos, gamtos paminklais, vertybėmis ir gyvąja tradicija (bendruomenės gyvenimas, ūkininkavimo tradicijos, verslai , amatai, tautodailė, folkloras, žinyja). Etnografiniai kaimai nuo likusių Lietuvos kaimų skiriasi ir ūkinio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo sąlygomis ir plėtros galimybėmis, o jų ateities vizija reikalauja savitos jų plėtros koncepcijos. Esamų priemonių etninės kultūros paveldui išsaugoti bei gyvosios etninės kultūros reiškiniams palaikyti nebepakanka.

           4. Etnografinių kaimų ir jų subjektų gyvybingumas yra svarbus šalies kultūrinių tradicijų įvairovės, nacionalinio ir regioninio, vietovių savitumo požymis bei išsivystymo tolygumo rodiklis. Todėl, integruojantis į Europos Sąjungą, etnografinių kaimų puoselėjimui reikalingas šiuolaikinis požiūris, grindžiamas įvairių šalies visuomenės sluoksnių poreikiais, paremtas Europos Sąjungos institucijų patirtimi plėtojant kaimo vietoves bei ES Struktūrinių fondų ir programų teikiamomis galimybėmis.

5. Ji atitinka Valstybės ilgalaikės raidos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.IX-1187  (Žin., 2002, Nr.113-5029) prioritetines kryptis,

Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr.VIII-1728 (Žin., 2000, Nr.50-1435). Programa taip pat atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr.72-3009), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr.3-37), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr.63-1188; 2001, Nr.108-3902), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391) nuostatas. Taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr.IX-1154 (Žin., 2002, Nr.110-4852), Europos kultūros konvencijos (Žin., 2001, Nr.101-3599), Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos (Žin., 1999, Nr.100-2896), Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos (Žin., 1997, Nr.19- 411), Europos kraštovaizdžio konvencijos (Žin., 2002, Nr.104-4621) pagrindinius principus ir UNESCO Rekomendaciją dėl tradicinės kultūros ir folkloro apsaugos (1989 m).

       6. Ši programa vykdoma nuo 2003 metų iki 2009 metų.

II.   ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

7. Šiuo metu saugomi kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, į istorijos ir kultūros paminklų sąrašus yra įrašyti 48 etnografiniai kaimai (šiuo metu atlikta 14 kaimų fotofiksacija), 56 sodybos (vidutiniškai po 4 pastatus) – daugiausia Aukštaitijoje ir Dzūkijoje, ir 171 pavienis tokių kaimų etnoarchitektūros pastatas. Tačiau nėra aiškiai apibrėžtų kriterijų pagal kuriuos jie buvo atrinkti ir įrašyti. Etnografiniai kaimai, esantys šiuose sąrašuose, neaprėpia šalies tradicinių kaimų įvairovės pagal jų struktūrą, apstatymą (pvz., neįrašyta gatvinių kaimų tipų - gatvinių rėžinių, dvilypių, palaidų gatvinių, linijinių ir t.t.), etnoregioninį savitumą (mažai tyrinėti liko Žemaitijos, Suvalkijos ir Mažojosios Lietuvos etnografiniai kaimai). Etnografinių kaimų saugojimas apibrėžiamas tik pagal jų etnoarchitektūrinę išliekamąją vertę, neįvertinant jų gyvosios kultūros ir ūkinių tradicijų. Tik architektūrinės šių kaimų vertės iškėlimas nepilnai atskleidžia jų etnokultūrinį savitumą, verslinį (pvz., turistinį), edukacinį, kultūrinį patrauklumą.

        8. Nėra atlikti ir per lėtai, nepakankamai koordinuotai vykdomi išsamūs visos Lietuvos etnografinių kaimų tyrimai, kurie leistų patikslinti, papildyti ir iš esmės peržiūrėti ir įvertinti etnografinius kaimus, esančius istorijos ir kultūros paminklų sąrašuose, ir vertingiausius įrašyti į Nekilnojamųj kultūros vertybių registrą (sudaromus Kultūros vertybių  apsaugos departamentas). Kai kurios gyvosios tradicijos vertybės tik pradėtos registruoti į Kultūros vertybių registą (sudaromą Kultūros ministerija).

         9. Ūkininkavimo tradicijų, bendruomenių papročių ir pan. dar niekas neinventorina. Nepakankamai ištyrinėtos gamtos vertybės etnografinių kaimų aplinkoje (jų įtraukimu į saugomų objektų sąrašus rūpinasi Aplinkos ministerija). Trūksta integralios visas etnografinių kaimų vertybes apimančios apskaitos.

10. Daugelio medinių statinių būklė yra bloga, sparčiai blogėja mažosios architektūros paveldo (kryžių, koplytstulpių, skulptūrų, kapinių ansamblių) būklė. Etnografinių kaimų vertybės fiksuojamos ir saugomos nepakankamai (Kultūrosvertybių apsaugos departamentas) ir Kultūros paveldo centras) tyrimus kasmet atlieka ne daugiau kaip keturiuose etnografiniuose kaimuose). Duomenys apie įvairias etnografinių kaimų vertybes taip pat yra pagal finansines galimybes kaupiami, fiksuojami, tyrinėjami įvairiose šalies mokslo ir mokymo institucijose, muziejuose, tai atlieka ir nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos, savivaldybės. Kuklus paskelbtų taikomojo ir fundamentalaus mokslo darbų apie etnografinius kaimus kiekis.

11. Nėra efektyvios etnografinių kaimų architektūros išsaugojimo priemonių sistemos bei teisinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių prielaidų jai atsirasti. Mažėjant vietinių gyventojų skaičiui ir jiems senėjant, sparčiai nyksta etnografiniuose kaimuose sukauptas etnoarchitektūrinis paveldas ir gyvoji tradicija. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai sukurti keli reglamentai. patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio.31 d.  nutarimu Nr.152 (Žin., 2002, Nr.13-499). Tačiau jie neišsprendžia daugelio iškilusių problemų. Etnoarcitektūrinio paveldo apsaugos priemonių taikymas iššaukia konfliktines situacijas tarp valstybės ir privačių asmenų, kas stabdo pastatų renovavimo privačiomis lėšomis tempus. Valstybės lėšomis vykdomas vertingų statinių atnaujinimas nėra efektyvus, o skiriamos lėšos neatitinka investicijų poreikio. Lietuvos etnoarchitektūros istorikai drauge su architektais iki šiol nėra parengę rekomendacijų, kaip etnografiniuosestatiniuose priderinti šiuolaikinius sanitarijos įrenginius, gamybos, statybos technologijas. Savamoksliškai pritaikant pastatus rekreacijai ir turizmui, etnoarchitektūra modernizuojama arba prie jos statomi nauji statiniai neatitinkantys vietinių tradicijų – tai griauna etnografinių kaimų savitumą, sudarko tradicinį kraštovaizdį, naikina gamtos vertybes.

12. Nepakankamas valstybės ir visuomenės dėmesys gyvajai tradicijai, gamtos ir istorijos vertybėms etnografiniuose kaimuose. Nėra atlikti jų gyventojų verslumo, gyvensenos, kūrybos, etnopsichologijos, gyvenimo kokybės tyrimai. Nepakankamai ištirtas etnografinių kaimų lokalinis savitumas (bendruomenės gyvenimas, ūkininkavimas, folkloras, tautodailė, istorija, kultūros bei gamtos vertybės). Plačiąjai visuomenei ir etnografinių kaimų bendruomenėms trūksta žinių apie etnografinių kaimų vertybių, išteklių, tradicijų vertę bei panaudojimo galimybes šiuolaikinėje ekonominėje ir kultūrinėje veikloje. Etnografiniai kaimai nepakankamai integruoti į turizmo informacijos plėtros sistemą.

                      13. Etnografiniuose kaimuose vyrauja nekomercinis ūkininkavimas, smulki žemėvalda, ekstensyvi žemdibystė, turinti ekologinio ūkininkavimo požymių: taikomi pigesni tradiciniai ūkininkavimo būdai bei inventorius (arklių ir atitinkamų tradicinių padargų naudojimas transportui ir žemės dirbimui; netechnizuotas javų, žolės pjovimas (pjautuvais, dalgiais), derliaus saugojimas ir jo apdorojimas).

14. Didėja nenaudojamų žemės ūkio naudmenų plotai, nyksta bendruomeninis gyvulių ganymas, ūkiniai pastatai (tvartai, klojimai ir kiti) yra neprofesionaliai pertvarkomi šiuolaikiniams poreikiams (pvz., pritaikomi garažams, sandėliams, ar dėl šiuolaikinių žinių stokos yra rekreacinei paskirčiai). Dauguma etnografinių kaimų gyventojų pasyvūs alternatyvios veiklos atžvilgiu, nemato geresnio gyvenimo perspektyvų, yra paplitęs girtavimas.

 15. Mažai pajaminga ūkinė veikla negali išspręsti etnografinių kaimų gyventojų ekonominių ir socialinių problemų. Etnografiniuose kaimuose, neadekvačiai ištekliams, per lėtai plėtojama veikla. Konservatyvumu pasižyminti etnografinių kaimų gyventojų mąstysena sunkiai prisitaiko prie kintančių verslo sąlygų. Rinkodaros, žaliavų paieškos ir kitus vadybos klausimus dalinai mėgina spręsti nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos, tačiau trūksta metodinės informacijos. Etnografiniuose kaimuose menkai pritaikomi verslui turtingi ku linarinio paveldo ištekliai. Tradiciniais amatais, tautodaile užsiima tik pavieniai meistrai. Neišplėtota veikla: medžio apdirbimo amatai, puodininkystė, odos ir kailių išdirbimas, vaistažolių rinkimas, bitininkystė, žirgininkystė ir kiti. Etnografiniai kaimai lėtai įsitraukia į turizmo veiklą (sparčiau - Žemaitijoje ir Aukštaitijoje). Plėtojant kaimo turizmą retai panaudojamos etnografinės aplinkos teikiamos unikalios galimybės.kultūros vertybių apsaugos departamento užsakymu mokslininkų, architektų ir kitų etninės kultūros specialistų 1994-1995 m. parengti ir patvirtinti ,,Verbų etnokultūros draustinio”, ,,Keturiasdešimt totorių kaimo etnokultūrinio draustinio” projektų įgyvendinimas iki šiol nepradėtas. Etnografiniai kaimai dar nėra pakankamai integruoti į kultūrinio ir pažintinio turizmo maršrutus. Dauguma etnografinių kaimų yra vandens ir automobilių turizmo mėgėjiškų maršrutų zonoje. Tačiau iki šiol neišplėtota šiam turizmui reikalinga infrastruktūra: keliai, viešasis transportas, stovyklavietės, poilsio aikštelės, reikalingo inventoriaus nuoma, pakelių prekyba.

         16. Trūksta koordinavimo sprendžiant  etnografinių kaimų problemas ir naudojant Nacionalinio biudžeto ir ES lėšas .

III. PROGRAMOS UŽDAVINIAI

       17. Programos uždaviniai:

17.1. Administracinėmis ir mokslo priemonėmis siekti etnografinių kaimų etninės kultūros, gamtos, istorijos, mitologijos, archeologijos vertybių išsaugojimo;

17.2. Teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis skatinti etnografiniuose kaimuose tradicijomis pagrįstų turizmo ir rekreacijos paslaugų, ūkinės ir bendruomeninės veiklos, verslų ir amatų plėtrą;

17.3. Remti žinių ir informacijos sklaidą visuomenėje apie etnografinius kaimus, jų vertybes ir tradicijas;

17.4. Išsaugoti ir pagerinti etnografinių kaimų infrastruktūrą;

17.5. Spręsti ekonomines- socialines- demografines etnografinių kaimų problemas.

IV. SPRENDIMAI

       18. Tikslinga naujai moksliškai apibrėžti etnografinių kaimų vertinimo kriterijus ir pagal juos kiekviename šalies etnografiniame regione atrinkti vertingiausius etnografinių kaimų saugotinus reprezentantus, atlikti kompleksišką jų vertybių inventorizaciją, atlikti išteklių, plėtros galimybių analizę, apskaičiuot i investicijų etnografinių kaimų gyvybingumui kelti poreikį.

       19. Prioritetai turėtų būti teikiami: 1) etnografiniams kaimams, kurių ištekliai, saugojamos bei puoselėjamos vertybės gausesnės, o plėtros perspektyvos ir galimybės didesnės; 2) etnografinių kaimų subalansuotam vystymuisi  šalyje.

       20. Siekiant suaktyvinti etnokultūrinių tradicijų, kaimo turizmo ir rekreacijos paslaugų plėtrą etnografiniuose kaimuose ir jų apylinkėse, būtina paspartinti architektūrinę vertę turinčių statinių  renovaciją ir sumažinti valstybinių ir privačių interesų priešpriešą; tobulinti etnografinių kaimų statinių renovacijos, atstatymo ir naujų statybų reglamentuojančius teisės aktus; sukurti teisines ir finansines sąlygas kompensavimui už susidarančias išlaidas savininkams renovuojant, restauruojant etnografiniuose kaimuoseesančius statinius. Siekiant pakelti tradicinio kaimo paslaugų prestižą - tobulinti etnografinio kaimo turizmo aplinką reglamentuojančią teisės aktų bazę, parengti etnografinių kaimo turizmo sodybų sertifikavimo tvarką; sukurti teisines ir finansines ir ekonomines prielaidas etnografinių kaimų gyvenojams gauti pajamas už viešąsias paslaugas, infrastruktūros puoselėjimą, gamtosauginę veiklą; teikti iš nacionalinių, ES bei tarptautinių fondų lėšų finansinę, investicinę alternatyviai veiklai (ypač turizmo), paremtų etninės kultūros tradicijomis, etnokultūros veiklos ir raiškos projektams, kurie turėtų būti pagrįsti etnografinių kaimų privalumais ir atitikti regioninius etninės kultūros savitumus.

21.  Būtina plėtoti ir remti įvairias edukacines programas susijusias su etnografinių kaimų

specifika: visuomenės informavimo, ugdymo, mokslinių etnografinių kaimų tyrinėjimo, etnografinių kaimų gyventojų švietimo, konsultavimo, mokymo, profesinio lavinimo. Etnografiniuose kaimuose esančios vertybės turi būti žinomos, prieinamos visuomenei. Todėl visomis šiuolaikinėmis priemonėmis turi būti vykdoma žinių apie etnografinius kaimus sklaida.

22.  Norint pagerinti etnografiniai kaimų gyvenimo, rekreacijos bei turizmo sąlygas, reikia

sukūrti patrauklią infrastruktūrą. Reikalinga sudaryti etnografinių kaimų vizualinės informacijos sistemą, pagerinti privažiavimus prie etnografinių kaimų ir aplinkinių turistinių objektų, įrengti stovėjimo aikšteles ir stovyklavietes, tvarkyti aplinką.

23. Būtina plėtoti nedarbo ir skurdo mažinimo programas, sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas jaunimui. Norint ilgiau išsaugoti tradicinių bendruomenių gyvybingumą būtina gerinti sveikatos apsaugą ir profilaktiką, socialinę paramą ir švietimą, viešosios tvarkos apsaugą. Etnografinių kaimų plėtros projektavimas itin specifinis, jis įmanomas tik remiantis jų gyventojų verslumo, etnopsichologijos stebėjimais. Todėl tikslinga vykdyti etnografinių kaimų gyvenimo ir aplinkos kokybės monitoringą.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

24. Įgyvendinus programą, numatoma pasiekti tokių rezultatų:

24.1. Etnografiniai kaimai taps šalies regionų etninės kultūros ir ūkinių tradicijų židiniais, bus išsaugotas ir puoselėjamas vietovės savitumas ir regioninis tapatumas. Etnografiniai kaimai taps patrauklūs rekreacijai ir turizmo plėtrai;

24.2 Atlikus etnografinių kaimų ir jų vertybių inventorizaciją, sudarius jų sąrašus ir atlikus atranką saugojimui, bus išaiškintas etnografinės medinės architektūros paveldas, gyvoji tradicija, nustatytas saugomų, globojamų objektų ir vertybių skaičius, parengti apskaitos dokumentai bei jų apsaugos ir globos reglamentai;

24.3. Tautodailės ir folkloro raida, senosios ūkinės veiklos tradicijos bus derinamos su kaimo turizmu, reakreacine veikla bei kitais alternatyvia žemės ūkio veikla, bus išplėtotas paslaugų sektorius bei prekybos paslaugos;

      24.4. Etnoarchitektūrinę vertę turinčių pastatų atnaujinimas taps verslu, kompensuojant išlaidas, susijusias su autentiškų statybinių medžiagų panaudojimu ir tradicinių statybos būdų taikymu;

       24.5. Etninės kultūros vertybių viešasis demonstravimas, tradiciniai amatai ir verslai tautodailė, šventės ir tradicinės apeigos, kiti kultūriniai renginiai taps pagrindinėmis turizmo ir rekreacijos plėtrą skatinančiomis priemonėmis.Etnografinio kaimo vertybės taps atviros ne  tik šalies visuomenei, bet ir pasauliui. Bus skatinama informacijos bei žinių sklaida apie etnografinio kaimo etninės kultūros vertybes, veiklos  ir amatų paplitimą, turizmo ir rekreacijos paslaugas.

       24.6. Administracinėmis, aplinkosaugos ir mokslo priemonėmis bus sudarytos geresnės prielaidos etninės kultūros, gamtos, istorijos, mitologijos, archeologijos vertybėms etnografiniuose kaimuose ir jų aplinkoje išsaugoti Etnografinis kaimas bus išsaugotas kaip visuminis reiškinys, apimantis ne tik architektūrą, bet ir gyvąją kaimo tradiciją ( gyventojų  žinija. Ūkinė veikla, etninė kultūra, tautodailė, kūryba;

24.7. Teisinėmis, finansinėmis ir ekonominėmis priemonėmis etnografinių kaimų bendruomenės bus skatinamos užsiimti viešojo vartojimo paslaugų teikimo, infrastruktūros kūrimo, gamtos puoselėjimo;

24.8. Valstybės garantijos ilgalaikėms paskoloms bei kitai finansinei paramai gauti bus teikiamos etnografinių kaimų bendruomenėms, turinčioms didesnius vertybių išteklius ir gyvybingas tradicijas, bei kultūrinio ir architektūrinio paveldo panaudojimo ir išsaugojimo, viešojo vartojimo paslaugų teikimo, infrastruktūros gerinimo, gamtosaugos projektus.

VI.PROGRAMOS FINANSAVIMAS

25. Programos finansavimo šaltiniai:

25.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tikslinės lėšos;

25.2. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų lėšos;

25.3. Lietuvos Respublikos ministerijų, valstybės institucijų ir įstaigų biudžeto bendrųjų asignavimų lėšos;

25.4. Europos Sąjungos SAPARD programos, o nuo 2004 metų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos;

25.5. Įmonių, įstaigų, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos.

VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINTOJAI

     26. Programos įgyvendinimą koordinuoja Etninės kultūros globos taryba. Taip pat, įgyvendinant šią programą, dalyvauja kompetetingos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei visuomeninės organizacijos: Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Kaimo turizmo asociacija, Žemės ūkio rūmai, Žemės ūkio ministerija, Liaudies ūkininkių draugija, Lietuvos tautodailininkų sąjunga.

VIII.        BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27. Etninės kultūros globos taryba, kaip programos įgyvendinimą koordinuojanti institucija, renka iš atsakingų valstybės ir savivaldos institucijų bei visuomeninių organizacijų ataskaitas apie Lietuvos etnografinių kaimų ilgalaikės išlikimo programos 2003-2009 metams numatytų priemonių įgyvendinimą, vykdo etnografinių kaimų ir etninės kultūros vertybių būklės priežiūrą, rengia metinę ataskaitą ir teikia ją svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui bei Vyriausybei. Etninės kultūros globos taryba organizuoja programos įgyvendinimo rezultatų viešąjį aptarimą.

28. Programos įgyvendinimo priemones prireikus gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo rezultatus, visuomenės poreikius bei bendrąją šalies ekonominę ir finansinę būklę.

__________________

LIETUVOS ETNOGRAFINIŲ KAIMŲ IŠLIKIMO ILGALAIKĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2003–2006 METŲ PLANAS

        Patvirtintas dokumentas

Eil.
Nr.

Strateginės kryptys ir jų įgyvendinimo priemonės

Vykdytojas

(atsakinga institucija)

Įvykdymo terminas

Finansavimo šaltiniai

Orientacinis

lėšų poreikis (tūkst. Lt)

1.

Administracinėmis ir mokslo priemonėmis siekti etnografinių kaimų etninės kultūros, istorijos, archeologijos, mitologijos, gamtos vertybių išsaugojimo

 

 

 

 

1.1.

Parengti saugotinų etnografinių kaimų ir jų vertybių nustatymo ir globos tvarkas. Sudaryti integruotą etnografinių kaimų bei jų vertybių sąvadą

EKGT, KM (KVAD, KPC), AM

2003-2004

Valstybės biudžeto asignavimai

50

1.2.

Atlikti etnografinių kaimų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros (architektūros, buities daiktų, archeologijos, istorijos, mitologijos paveldo) vertybių paiešką ir inventorizaciją. Vertingiausius objektus įtraukti į Nekilnojamųjų ir Kilnojamųjų kultūros vertybių registrus

KM (KVAD, KPC), AM, EKGT

2003-2009

Valstybės biudžeto asignavimai

300

1.3.

Atlikti gamtos vertybių etnografinių kaimų aplinkoje inventorizaciją

AM, EKGT

2004-2009

Valstybės  biudžeto asignavimai

50

1.4.

Atlikti gyvosios tradicijos kultūros reiškinių etnografiniuose kaimuose inventorizavimą

EKGT, KM (KVAD, KPC), AM, ŠMM, LTS, savivaldybės

2003 – 2009

Valstybės biudžeto asignavimai

 

250

1.5.

Tobulinti etnografinių kaimų statinių renovacijos, atstatymo ir naujų statybų  reglamentuojančius teisės aktus.

EKGT, KM (KVAD, KPC), AM, ŠMM

2003 – 2006

Valstybės biudžeto asignavimai

75

1.6.

Parengti etnografinio kaimo naujų statinių arba esamų statinių restauravimo, modernizavimo, buvusių pastatų rekonstravimo tipinius projektus ir šiuolaikinių technologijų racionalaus taikymo rekomendacijas optimaliai atitinkančias vietovės etnoarchitektūrines tradicijas

EKGT, ŠMM, AM, KM (KVAD, KPC)

2003 – 2007

Valstybės biudžeto asignavimai

150

2.

Teisinėmis ir finansinėmis priemonėmis skatinti etnografiniuose kaimuose tradicijomis pagrįstų turizmo ir rekreacijos paslaugų, ūkinės ir bendruomeninės veiklos, verslų ir amatų plėtrą

 

 

 

 

2.1

Tobulinti galiojančių teisės aktus, reglamentuojančius  etnografinį kaimo turizmą .

KM (KVAD, KPC), KTA, ŽŪM,  UM (TD), EKGT

2003-2006

Valstybės biudžeto asignavimai

40

2.2.

Parengti bendras etnografinio turizmo plėtros programas su Baltijos regiono šalimis

ŪM (TD), KTA

2003 – 2009

Valstybės biudžeto asignavimai, PHARE, INTEREG III lėšos

60

2.3.

Parengti etnografinių kaimo turizmo sodybų įvertinimo tvarką .

 EKGT, AM,

ŪM (TD), KTA

2003-2009

Valstybės

biudžeto asignavimai

40

2.4.

Parengti kompensavimo už nuostolius, patiriamus restauruojant, konservuojant, renovuojant etnografinių kaimų statinius tvarką ir pagal ją vykdyti kompensacinius mokėjimus

EKGT, KM (KVAD), AM

2003-2009

Valstybės biudžeto asignavimai

40

2.5.

Parengti tiesioginių išmokų fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką už etnokultūros paveldo priežiūrą, demonstravimą, ir jo aplinkos tvarkymą bei gamtosauginę veiklą ir vykdyti kasmetinius išmokėjimus pagal nustatytą tvarką

 

EKGT, ŪM (TD), AM, savivaldybės

2003-2009

Valstybės ir  savivaldybių biudžetų asignavimai, ES fondų lėšos

30

2.6.

Teikti finansinę ir investicinę paramą etnografinių kaimų ūkinės ir kultūrinės veiklos plėtojimo projektams (tautodailės: puodininkystė, kalvystė, audimas, siuvimas, medžio drožyba, pynimas ir kt.; alternatyvios veiklos, amatų, verslų: odų, kailių išdirbimas, medžio apdirbimas, bitininkystė, žirgininkystė, žvejyba, ekologinė žemdirbystė ir kt.; turizmo: etnografinio ir ekologinio, rekreacijos, informacijos, infrastruktūros gerinimo; folklorinės veiklos ir raiškos)

ŽŪM, KM, ŪM (TD), AM, EKGT

 

2003 – 2009

SAPARD

(įstojus į ES – ES struktūrinių fondų lėšos), SVV fondo,

valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai; įmonių, įstaigų, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos (toliau- privačios lėšos)

350

2.7.

Remti etnografiniuose kaimuose vykdomus visuomeninius renginius (tautodailininkų, amatininkų seminarus, simpoziumus, plenerus, folkloro šventes)

KM, ŪM (TD), ŽŪM, ŠMM, savivaldybės, LTS, EKGT

2003 – 2009

Valstybės ir  savivaldybių biudžetų asignavimai,  privačios ir tarptautinių programų lėšos

350

3.

Remti žinių ir informacijos sklaidą visuomenėje apie etnografinius kaimus, jų vertybes ir tradicijas

 

 

 

 

3.1.

Remti su etnografinių kaimų specifika susijusių verslų (aplinkos tvarkymo, turistinių paslaugų teikimo, senųjų statybos amatų, taikant tradicines technologijas bei medžiagas, ir kitų) edukacines programas

EKGT, ŪM (TD), ŠMM, ŽŪM,  AM, KM, SADM, savivaldybės, ŽŪR, LŪD, LTS

2003-2009

ES, valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai

350

3.2.

Remti visuomenės informavimo, mokslinių etnografinių kaimų tyrinėjimo, etnografinių kaimų gyventojų švietimo, konsultavimo ir mokymo programas

 EKGT, ŠMM, KM, SADM

2003-2009

Valstybės biudžeto asignavimai, ES lėšos

160

3.3.

Remti švietimo programas (etnografiniuose kaimuose organizuojamų vaikų, moksleivių, jaunimo, šeimų ir kt. etnokultūros, estetinio ir ekologinio ugdymo stovyklas) ir informacijos sklaidą supažindinančią visuomenę su etnografiniais kaimais, jų vertybėmis

  EKGT, ŪM (TD), ŠMM, KM, AM, savivaldybės, ŽŪM,  LTS

2003-2009

Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai , ES  lėšos

160

3.4.

Parengti ir įgyvendinti etnokultūros paveldo švietimo projektą ,,Etnografiniai kaimai”

EKGT, ŠMM, ŪM (TD)

2003 – 2009

ES, UNESCO lėšos, valstybės biudžeto asignavimai

350

3.5.

Parengti ir išleisti lietuvių ir anglų kalbomis mokslinę studiją ,,Lietuvos etnografiniai kaimai”

EKGT, KM, ŠMM

2007– 2009

Valstybės biudžeto asignavimai, privačios lėšos

40

3.6.

Parengti ir išleisti mokslines studijas ir informacinius leidinius apie atskirus etnografinius kaimus

EKGT, KM, ŠMM

2004 – 2009

Valstybės biudžeto asignavimai, privačios lėšos

60

3.7.

Sukurti interneto svetainę ,,Etnografiniai kaimai”

EKGT, ŪM (TD), ŠMM

2003–2005

Valstybės biudžeto asignavimai

75

4.

Išsaugoti ir pagerinti etnografinių kaimų infrastruktūrą

 

 

 

 

4.1.

Sukurti ir įrengti etnografinių kaimų turizmo informacijos sistemą

EKGT, ŪM (TD), AM

2003 – 2009

Valstybės biudžeto asignavimai, ES lėšos

 

4.2.

Pagerinti privažiavimo kelių prie etnografinių kaimų ir jų apylinkių būklę, užtikrinant minimalias susiekimo viešuoju transportu galimybes

                  SM, AM

2003 – 2009

Savivaldybės, SAPARD (įstojus į ES – ES struktūrinių fondų) valstybės lėšos

3 000

4.3.

Sutvarkyti esamus ir įrengti naujus etnografinio turizmo maršrutus, stovėjimo ir apžvalgos aikšteles, sanitarijos ir higienos vietas, stovyklavietes ir kitą turizmo infrastruktūrą

 SM, AM, savivaldybės , EKGT

2003 – 2009

Valstybės, savivaldybių, SAPARD (įstojus į ES – ES struk tūrinių fondų) lėšos

600

4.4

Remti etnografinių kaimų infrastruktūros plėtros projektus, užtikrintant kultūros ir gamtos vertybių apsaugą

EKGT, KM, SM, AM, ŽŪM

2003-2009

Valstybės, savivaldybių, SAPARD (įstojus į ES – ES struktūrinių fondų) lėšos

300

5.

Spręsti ekonomines, socialines ir demografines etnografinių kaimų problemas

 

 

 

 

5.1.

Atlikti etnografinių kaimų gyventojų verslumo, veiklos, gyvensenos, gyvenimo kokybės analizę, atskleidžiančią ekonominių, socialinių ir demografinių šiuolaikinio etnografinio kaimo problemų ir jų sprendimo galimybių savitumą

EKGT, ŪM (TD), ŠADM, KM, AM, ŠMM, SAM, ŽŪM,  VRM

2003-2005

Valstybės  biudžeto asignavimai

140

5.2.

Parengti pasiūlymus dėl gyventojų nedarbo ir skurdo mažinimo, atsižvelgiant į tolimesnę etnografinių kaimų plėtrą

KM,&nbs p; savivaldybės, SAM,  ŪM (TD), ŽŪM

2003-2005

Valstybės ir savivaldybių

 

asignavimai, ES, privačios lėšos

175

5.3.

Pateikti pasiūlymus dėl tradicinio ūkininkavimo, aplinką tausojančių žemdirbystės metodų ir alterenatyvių pajamų skatinimo etnografiniuose kaimuose programas

ŽŪM, KM, ŠMM, ŪM (TD), SAM, VRM, KAM,savivaldybės, ŽŪR, LŪD

2003-2005

(2005-2009)

Valstybės ir  savivaldybių biudžetų asignavimai, ES, privačios lėšos

15

 AM – Aplinkos ministerija;
EKGT – Etninės kultūros globos taryba;
FM – Finansų ministerija;
KM – Kultūros ministerija;
KPC – Kultūros paveldo centras;
KTA - Kaimo turizmo asociacija;
KVAD – Kultūros vertybių apsaugos departamentas;
LRT – Lietuvos radijas ir tel evizija;
LTS – Lietuvos tautodailininkų sąjunga;
LŪD-Lietuvos ūkininkių draugija
NMA – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos;
SADM-Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
SAM-Sveikatos apsaugos ministerija;
SM-Susisiekimo ministerija;
ŠMM - Švietimo ir mokslo ministerija;
TD – Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos
ŪM – Ūkio ministerija;
VRM-Vidaus reikalų ministerija;
ŽŪM – Žemės ūkio ministerija;
ŽŪR – Žemės ūkio rūmai.

 


Naujausi pakeitimai - 2004-10-27




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2229&p_d=36728&p_k=1