Etnoarchitektūra ir kraštovaizdis 

1. Etnografinių kaimų demografinė situacija kritiška (gyventojų mažėjimas, spartus senėjimas). jų socialinė būklė negatyvi (pesimistinis nusiteikimas ateities atžvilgiu, nedarbas, jaunimo migracijoj miestus, prasta sveikatos apsauga ir socialinė rūpyba, silpnas viešosios tvarkos administravimas).

2. Nėra investicijų į etnografinių kaimų ūkį (valstybė skiria permažai dėmesio bei lėšų etnografiniuose kaimuose esančio etnokultūrinio paveldo išsaugojimui ir panaudojimui vietinių gyventojų ekonominių ir socialinių problemų sprendimui, amatų, rekreacijos ir turizmo plėtrai).

3. Nyksta etnokultūrinis paveldas, sparčiai negatyviai keičiama etnografinių kaimų urbanistinė sandara, nyksta gyvosios tradicinės kultūros ir senųjų ūkinių tradicijų židiniai.

4. Gyventojų pajamos labai menkos, vyrauja smulkūs mažo investicinio pajėgumo ūkiai. Menkas kaimo gyventojų verslumas dėl konservatyvaus gyvensenos būdo ir nepakankamo verslumo ugdymo, švietimo, informacijos stokos. Etnografinių kaimų gyventojai blogai informuoti apie šiuolaikines veiklos galimybes, nepakankama jų vadybos patirtis imtis verslo.

5. Nepatraukli, nepakankamai išvystyta etnografinių kaimų ir jų apylinkių infrastruktūra, reikalinga gyvenimo sąlygoms pagerinti ir rekreacijos bei turizmo plėtrai. Blogi ryšiai su centrinėmis gyvenvietėmis. Neišplėtota kooperacija, materialinio aprūpinimo, techninių ir kitų paslaugų sfera. Menkos galimybės gauti tinkamą išsilavinimą, medicinos, komunikacijų, transporto ir kt. paslaugas. Turizmo ir rekreacinės infrastruktūros silpnai išvystytos lyginant su didžiuliu rekreaciniu potencialu.

6. Etnografiniuose kaimuose silpnėja bendruomeninis gyvenimas, per lėtai formuojasi juridinės kaimų bendruomenės, neugdomi jų lyderiai.

7. Netolygi etnografinių kaimų plėtra, didėja kai kurių kaimų atsilikimas.

8. Per didelė sezoniškumo įtaka etnografinių kaimų verslinei veiklai.

9. Nors poreikis etnografinių kaimų dirbiniams ir paslaugoms yra, nors dar gyvi ir darbingi jų puoselėtojai, tačiau tradicijų ir žinių perdavimas dėl iškreipto modernizacijos poveikio atsidūręs kritinėje būklėje. Etnografinis kaimas stokoja šiuolaikiškų sistemų ir metodų aktualiai perduoti tradicijas.

10. Nesukurtas prestižinis etnografinio kaimo įvaizdis, nebrandus vietinių gyventojų supratimas, kad jie gyvena dideliu kultūrinių vertybių aplinkoje.

11. Etnografinių kaimų gyventojų pesimizmas pagrįstas šiuolaikinių žinių trūkumu apie rinkodaros ypatybes, apie veiklos vadybos galimybes ir taisykles, politinę kultūrą.

12. Daugeliu atvejų susidaro įspūdis, kad sudarytos palankios sąlygos etnografiniams kaimams kuo greičiau išmirti, išnykti ar niveliuotis, ilgiems laikams likti atsilikimo užkampiais. Sukurtoji padėtis spartina didžiausių etnografinių kaimų vertybių - vietinių gyventojų, senolių - išmirimą, o jaunesnių žmonių išsikėlimą į miestus, etninės kultūros tradicijų nutrūkimą, etnoarchitektūros suirimą.

13. Rūpinantis etnografinių kaimų sąrašo peržiūrėjimu bei kaimų plėtra, būtina atlikti plačius įvairiopa pobūdžio mokslinius tyrimus, esamos padėties ir veiksmų strategijos analizę.

Dr. Vytautas Tumėnas