Etninės kultūros teisės pagrindai 

Išvados ir pasiūlymai dėl Valstybinės kalbos politikos gairių projekto vertinimo, Virginija Kondratienė


  Pateiktas dokumentas vertintinas teigiamai. Juo žengtas pirmas žingsnis iškeliant aktualiausias kalbos problemas bei siūlant jų sprendimo būdus.
    Analizuojant projektą kreiptas dėmesys į tai, ar dokumente keliamas uždavinys “Ugdyti kalbos etninį savitumą, užtikrinti tarmių ir etninių vietovardžių išlikimą”, atitinkantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatas bei valstybės įsipareigojimą globoti etninė kultūrą, jos etninį savitumą.
    Dokumente analizuojamos tarmių išsaugojimo, etninių vietovardžių išlikimo problemos, siūlomi jų sprendimo būdai, tačiau etninio kalbos savitumo puoselėjimas, etninės kalbos savitumo ugdymas minėtame dokumente neaptartas.
    Antroje pastraipoje rašoma apie būtinybę išsaugoti paveldą, po to iškart pereinama prie kalbos plėtros. Paveldas dažnai suvokiamas kaip muziejinė vertybė, tačiau svarbu ne tik užfiksuoti, bet gyvai tęsti.
    Siūlytina antros pastraipos sakinį papildyti ir po žodžių “…skatinti jos plėtrą,...” įrašyti “puoselėti etninį kalbos savitumą,” toliau kaip tekste. Sakinį išdėstyti taip: “Kalbos politika – planingas poveikis valstybinės kalbos raidai, siekiant išsaugoti kalbos paveldą ir skatinti jos plėtrą, puoselėti etninės kalbos savitumą, užtikrinti visavertį jos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse”. Dokumente neaptarta ar kalbos plėtra sietina su kalbos etninio savitumo puoselėjimu. Minėta nuostata yra svarbi, nes puoselėjant kalbos etninį savitumą būtų ribojamas svetimžodžių skverbimasis į lietuvių kalbą, skatinamas naujadarų, tenkinančių visuomenės poreikius, kūrimas. Dėl trečioje pastraipoje išsakytų minčių galima būtų diskutuoti. Europos Sąjungos valstybės-narės, pasirašydamos Europos Sąjungos sutartį, jos 126 straipsnyje įtvirtino nuostatą, pasisakydamos už kalbų ir kultūrų įvairovę Europoje. Todėl dokumente derėtų labiau akcentuoti tvirtą Europos apsisprendimą puoselėti kalbų įvairovę, nei kreipti dėmesį į vykstančias diskusijas Europoje. Tikslinga būtų kalbėti apie valstybių siūlomas priemones ir būdus kaip išplėsti kiekvienos kalbos pažinimo galimybes bei jos naudojimo erdvę.
    Paskutinį sakinį minėtoje pastraipoje galima būtų pratęsti po žodžio “dalykas” padėti kablelį ir toliau rašyti “…, galintis laiduoti įvairialypės Europos egzistenciją ateityje”.  Sakinį išdėstyti taip: “Ryškėja visuotinė nuostata, kad būtina išsaugoti Europos kalbų įvairovę, kad nacionalinių kalbų apsauga ir puoselėjimas yra valstybinės svarbos dalykas, galintis laiduoti įvairialypės Europos egzistenciją ateityje”.
    Antrame puslapyje Lietuvių kalba ir žinių visuomenė rašoma apie žinių visuomenės sukūrimą. Negalima sutikti su tokia pesimistine gaida, kuria baigiamas antras sakinys. Apskritai ar galima kalbėti apie modernios lietuvių žinių visuomenės mūsų valstybėje sukūrimą, jei lietuvių kalba joje nebus naudojama. Tikslinga pabrėžti, kad šiuolaikinės žinių visuomenės Lietuvoje sukurti neįmanoma, jei ir toliau bus ribojamos asmens galimybės šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis gauti reikiamas žinias lietuvių kalba.
    Trečias puslapis Kalbų santykis viešojoje vartosenoje. Negalima sutikti su čia numatomais uždaviniais. Patikslinti valstybinės kalbos ir tautinių mažumų kalbų santykio viešojoje vartosenoje reglamentavimą nepakanka. Būtina peržiūrėti priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų atitikimą Konstitucijai bei specialiajam įstatymui, reglamentuojančiam valstybinės kalbos vartojimą. Skirtingai nei paskutinieji du, kiti teisės aktai yra tik bendrojo pobūdžio teisės norminiai aktai, kurių nuostatos negali prieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai bei Valstybinės kalbos įstatymui. Siūlytina uždavinį formuluoti atsižvelgiant į išsakytas mintis.    
    VI skirsnio Kalbos (kalbų) mokymas antrąjį sakinį tikslinga papildyti, po žodžių “...išmokoma nepakankamai”, padėti kablelį ir tęsti sakinį “nepakankamai ugdomas ir kalbos etninis savitumas”. Sakinį išdėstyti taip: “Vadinasi, bendrojo lavinimo mokykloje lietuvių kalbos išmokoma nepakankamai, nepakankamai ugdomas ir kalbos etninis savitumas”.  Tikslinga suformuluoti uždavinį “Ugdyti kalbos etninį savitumą”.  

    
Virginija Kondratienė


2002 m. spalio 8 d.


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2228&p_d=35688&p_k=1