Etnoarchitektūra ir kraštovaizdis 

Valstybinės kraštovaizdžio politikos „Prielaidos ir kryptys” dokumento recenzija, Kazys Ėringis


Dokumentas paruoštas išsamiai, motyvuotai ir gerai, tačiau jame esama neišbaigtų ir, mūsų manymu, kai kurių trūkumų.

1. Lietuvos tradicinio etnografinio kraštovaizdžio skirtingumus sovietų okupacijos metais puolamoji slinktis nusiaubė arba sudarkė, iškreipė tautos ir valstybės regionų dvasią, nuslopino brandinamų valstybės kraštų izochrominių sričių skirtybes.

2. Etnografinio kraštovaizdžio turiniui ir dvasiai atkurti, kurių beveik „nėra”, Dokumente reikia specialiųjų kūrybą skatinančių akcentų.

3. Neužtenka, kaip tai daroma Dokumente, paminėti bendrąją „tradicinio kraštovaizdžio” sąvoką, įterpiant ją į saugomų teritorijų turinį.

4. Dokumento „Prielaidose”, taip pat „Kryptyse” turėtų atsispindėti tikslas ir uždaviniai Paskatinti tyrimus ir atliktų darbų apibendrinimus, kad būtų galima argumentuotai pasiūlyti atkurti sunaikinto arba nusiaubto etnografinių Lietuvos regionų kraštovaizdžio elementus bei aspektus.

5. Tai liečia nusiaubtą net smulkiąją žemdirbiškų teritorijų statinių ir želdinių struktūrą, ir lygiai taip pat visą tai, kas priklauso sunaikinto sodybų (vienkiemių, dvarų) vidinio kiemo – dažnai net regyklų – prarastoms estetinėms ir ekologinėms vertybėms ir formų struktūroms bei nuskurdintai tradicijai.

6. Saugodami vieną kitą Rytų Aukštaitijos gatvinį kaimą, ypač jų statinius ir išplanavimą, bei globodami dažnai ir dabar darkomas paežerių sodybas, mažai ką galime pasakyti apie derlingose Vidurio lygumos žemėse buvusių kaimų išlikusių želdinių ir buvusių statinių sąveikos kraštovaizdžio ypatumus.

7. Okupacijos metais negalėjo būti kraštovaizdžio skirtybėms akcentų Šiaurės Lietuvoje Biržų kunigaikštystės kaimų Nemunėlio upyno molynų tinkle Žiemgaloje (karvedžių Radvilų pasienio valdos), taip pat Kretingos – Salantų – Skuodo pažliugusių žemumų dvarų, kaimų ir bažnytkaimių pastatų miškų ir želdinių sąrangai (karvedžių Chodkevičių ir Sapiegų pasienio valdos) bei dešiniojo kranto panemunės lygumų žemiau Veliuonos žmonių senovinės gyvensenos atitinkamoms sąrangoms (Kraštuvos žemės pasienio valdos).

8. Šių ir kitų žemių arba jų dalių tradicinio etnografinio kraštovaizdžio skirtybėms gaivinti ir gausinti pradmenys turėtų atsispindėti ir Valstybės kraštovaizdžio politikos dokumente.

9. Dokumento 2 psl. 2 skyriaus 1 punkto sakinio pabaigą papildyti taip (žr. surinkta juodai: ...praturtinti Europos kultūrinio kraštovaizdžio etnografiniu pamatu regioninę įvairovę.

10. Ten pat 5 punkto 1-mą eilutę papildyti taip: ...Žmogaus ir aplinkos darnaus sambūvio procese turi būti kuriamas kultūrinis etnografinės tradicijos tęstinumo kraštovaizdis.

11. Ten pat 7 punkte 2-3 eilutę papildyti taip: ...bei įvertinimu, taip pat užsienio kultūrinio kraštovaizdžio formavimo patirtimi bei būti integracine strateginio, bendrojo ir specialiojo planų dalimi.

12. Dokumento 3 psl. 3 skyriaus Apsaugos krypties tikslo sakinio pabaigą papildyti taip: ...bei išsaugoti tradicinį kultūrinį kraštovaizdį kultūriniuose rezervatuose ir draustiniuose bei šiems tikslams rezervuotose teritorijose.

13. Ten pat Priemonių sakinio vidurinę dalį patikslinti taip: ...bei įgyvendinti kultūrinio kraštovaizdžio tradicinio naudojimo priemonių kompleksą

14. Ten pat 4 psl. 3 pastraipą patikslinti taip: ...Kultūrinio ir etnografinio kraštovaizdžio vietovėse negali būti taikoma pertvarkymo kryptis.

15. Dokumento 4 psl. 4 skyriaus 2 eilutę patikslinti taip: ...derinant valstybės, regionų, savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų įstatyminius įpareigojimus bei inovacinius iniciatyvų interesus.

16. Dokumento 4 psl. 5 skyriaus 2 pastraipos paskutinį sakinį papildyti taip: ...Būtina propaguoti kraštovaizdžio vertybių pozityvų turinį ir tobulinti teritorijų tvarkymui bei vertybių apsaugai tarnaujančius ir kraštovaizdžio socialinio potencialo tausojimą skatinančius teisės aktus.

17. Dokumento 6 psl. 2.1 skyriaus 1 pastraipos pirmus du sakinius patikslinti ir suredaguoti taip: ...Pirmapradžiai kraštovaizdžio kultūrinimo ženklai atsiranda mūsų eros pradžioje ir paskutiniaisiais prieškrikščioniškosios eros šimtmečiais. Antrajame tūkstantmetyje plečiant žemdirbystę priesmėlio regionuose, patobulėjus darbo įrankiams ir iškirtus miškus taip pat ir kalvotose moreninėse ežeruotose aukštumose susiformavo žemdirbystei nuolat naudojami ariamų žemių plotai.

18. Ten pat skirsnio „Formavimasis iki sovietmečio” 2-sios pastraipos 1 sakinio pradžią patikslinti taip: ...Per 3-jetą XX a. pradžios dešimtmečių įvykdžius vienkieminę žemės reformą...

19. Ten pat tos pačios pastraipos pabaigos (po skaičiaus 47%) keturis sakinius sutikslinti ir suredaguoti taip: ...Mineralinės trąšos ir cheminės medžiagos buvo retai naudojamos. Tačiau drėkinimo sąlygos pakito, nes kultūrtechninių bei žemių melioravimo darbų apimtys buvo didelės.Iki 4-ojo XX a. dešimtmečio pabaigos buvo nusausinta 493,6 tūkst. ha. Susiformavo pagrindinės agrarinio kraštovaizdžio erdvės palyginti dar su nedidele antropogenine apkrova.

20. Dokumento 7 psl., skirsnio „Formavimasis sovietmetyje” 2-tros pastraipos 2-ąją eilutę patikslinti taip: ...sunaikinus sodybų ir laukų želdinius, naujai ir pakartotinai nusausinus apie 80% šalies teritorijos įsivyravo 20-50 km2 melioruotos plynės su retomis miškų ar kitų želdinių salomis. Buvo iškirsta beveik pusė visų priemolio dirvožemiuose augusių miškų ir jų jaunuolynų. Susidarė palankios sąlygos dirvų nualinimui – vandens erozijai, dirvožemio pustymui (defliacijai), nusausintų durpynų gaisrams ir diagenezei.

21. Ten pat 7 psl. to pačio skirsnio sakinio pabaigą patikslinti taip: ...Susikūrė stambios žalumoje kontrastuojančios daugiausia silikatinių plytų su pilkšvais šiferio stogais kolūkių gyvenvietės.

22. Dokumento 8 psl. 2.3 skyriaus, skirsnio „Silpnybės” 1-osios pastraipos paskutinio sakino pabaigą patikslinti taip: ...nesukurta priedermių ir paskatų sistema žemės savininkams ir naudotojams rūpintis kraštovaizdžio įvairovės saugojimu.

23. Ten pat 4-osios pastraipos pirmąsias dvi eilutes papildyti taip: (Perrašyti visą pastraipą). Nepakankamas visuomenės supratimas apie kraštovaizdį kaip svarbią žmones supančios aplinkos sudedamąją dalį, gamtos ir kultūros, ypač etninės kultūros paveldo raišką, jo apsaugos reikmę, principus, būdus. Dėl šių priežasčių didelis atotrūkis tarp įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų ir realios veiklos; žemės savininkai bei naudotojai neatlieka įstatyminės priedermės ir nepakankamai supranta saugomų teritorijų steigimo bei apsaugos tikslus, nepakankamai suinteresuoti apsaugos rezultatais.

24. Dokumento 9 psl. skirsnio „Silpnybės” 1-ąją pastraipą perrašyti visą: Gavus Europos Sąjungos arba kitų tarptautinių fondų paramą, bus parengta dabartinį valstybės gamtos ir kultūros sąlygų pažinimo lygį atitinkanti kraštovaizdžio studija. Tai sudarys galimybę parengti gamtinio ir etnografinio kraštovaizdžio išsaugojimo, tvarkymo ir išsaugojimo strategiją ir veiksmų planą, atitinkantį Europos kraštovaizdžio konvencijos rekomendacijas.

25. Ten pat 2-ąją pastraipą perrašyti visą: Patvirtinus bendruosius principus, strategija ir gaires, bus suformuota Lietuvos etnografinių regionų kraštovaizdžio politika, leidžianti imtis konkrečių priemonių minėtų regionų kraštovaizdžiui išryškinti, saugoti tvarkyti ir planuoti.

26. Ten pat 3-ąją pastraipą perrašyti visą: Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, saugomų teritorijų sistema bus papildyta naujomis saugomomis teritorijomis, bus išplėtota etnografinio ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos sistema, grindžiama istorijos, kultūros ir gamtos paveldo apsaugos interesų derme. Lietuvos saugomų teritorijų ploto didėjimas iki 14-18% valstybės teritorijos taps ir efektyvia krašto ekologijos stabilumo palaikymo priemone bei atsvara didėjančiam urbanizacijos ir atsikursiančios žemės ūkio poveikiui.

27. Ten pat 5-osios pastraipos skliaustuose esantį sakinį sutikslinti taip: ...(plėtoti gamtinį karkasą, ekologinį tinklą, globoti etnografinį paveldą)...

28. Ten pat 6-ąją pastraipą perrašyti visą: Stiprėjančių tarptautinių ryšių dėka pasienio teritorijoms bus parengtos tarpvalstybinės teritorijų kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir planavimo programos, įsipareigojant užtikrinti įgyvendinimo iniciatyvas.

29. Ten pat 8-ąją pastraipą perrašyti visą: Privačios žemės nuosavybės įsivyravimas, jos neliečiamumo akcentavimas, gerėjantys ūkinės veiklos rezultatai gali slopinti savininkų įstatymines priedermes ir apsunkinti saugomų teritorijų administravimą ir plėtotę, bus sunku sukurti reprezentatyvią tradicinio etnokultūrinio kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo sistemą, gali mažėti kitų kraštovaizdžio įgyvendinimo priemonių veiksmingumas.

30. Ten pat 13-ąją pastraipą (paskutinę) perrašyti visą: Didžiausią grėsmę kraštovaizdžio apsaugai ir tvarkymui iškiltų, jeigu dėl politinės valios stokos ir dėl kompetentingų valdžios instancijų pozicijų ir nuomonių įvairovės nebūtų suformuota ir įteisinta valstybinė dermėje su Lietuvos etnografine kraštovaizdžio politika.

31. Dokumento 10 psl. 3-čiosios pastraipos iš apačios 2-4 eilutę nuo viršaus sutikslinti taip: ...Miškų įstatymo (2001) vien tik paskirtyje yra įrašyta užduotis reglamentuoti kraštovaizdžio stabilumą (1 str.), o įstatymo tekste vėliau niekaip nedetalizuojama ir todėl galima tik nujaučiamai spėti, kad tai gali būti užtikrinama laiku ir tinkamomis rūšimis apželdžius kirtavietes ir degavietes.

Išvados

1. „Valstybinės kraštovaizdžio politikos kryptis ir jų įgyvendinimo strategija” dokumentas iš esmės parengtas gerai, tačiau atskiros jo dalys stokoja išbaigtumo.

2. Dokumentui yra suteikti silpni akcentai laiko ir okupacijų nusiaubtam ir suteriotam etnografinių regionų tradiciniam Lietuvos kraštovaizdžiui, jo atkūrimo ir savitumo išryškinimo pastangoms.

3. Dokumento saugojamų teritorijų kultūrinio kraštovaizdžio padaloje įstrigęs Lietuvos etnografinių šalių kraštovaizdis yra nugramzdintas mažareikšmingume, neveiklume, net nebūtyje.

4. Dokumente mūsų pastebėti neišbaigtumai, netikslumai ir konkretūs papildymai pateikiami 31 punkto Dokumento skyrių, skirsnių ir pastraipų sakinių juodo šrifto intarpuose, į kuriuos būtina atsižvelgti.


Siūlymas

Į Valstybinės kraštovaizdžio politikos dokumentą tikslinga nuosekliai įvesti Lietuvos etnografinių regionų kraštovaizdžio sampratą dėl to, kad tuose regionuose esantis kraštovaizdis nebūtų tapatinamas su apskričių teritorijos kraštovaizdžiu.

Habil. dr. Kazys Ėringis
Vilnius, 2003-12-01


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2229&p_d=30307&p_k=1