|
Etninės kultūros paveldo archyvinę medžiagą kaupiančios, tvarkančios ir
tyrinėjančios institucijos vis dar negauna reikiamos valstybinės globos,
nes nėra tinkamai įtrauktos j kultūros paveldo archyvų teisinio
reguliavimo sritis. Didžiausius tokios medžiagos fondus yra sukaupusios
mokslo ir studijų įstaigos, tačiau jų veiklą reglamentuojančiuose
įstatymuose nėra įtvirtinta galimybė užtikrinti tinkamą šių fondų
išsaugojimą, panaudojimą ir plėtrą. Negaunant reikiamos valstybės paramos
sukauptos neretai itin unikalios etninės kultūros vertybės saugomos,
tvarkomos ir naudojamos visiškai netinkamomis, paprastai pačios
institucijos nuožiūra nustatytomis sąlygomis, neatitinkančiomis
tarptautinių organizacijų UNESCO ir IASA (Tarptautinės garso archyvų
asociacijos) rekomendacijų. Dėl to būtina peržiūrėti teisinę bazę ir ją
papildyti, kad įstatyminėmis priemonėmis būtų užtikrintas etninės kultūros
paveldo archyvinės medžiagos išlikimas, jai suteiktas reikiamas statusas.
Tik Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų
įstatyme apibrėžtos kai kurios su etninės kultūros paveldo archyvavimu
susijusios sąvokos ir nuostatos:
2 straipsnyje pateikti sąvoką - archyvinė etninės kultūros medžiaga ir
archyvinio originalo savininkas - apibrėžimai;
6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: Etninės kultūros vertybes kaupia,
saugo ir tiria: 1) archyvai, saugyklos, muziejai ir bibliotekos; 2) mokslo
ir studijų institucijos; 3) visuomeninės organizacijos";
6 straipsnio 4
dalyje apibrėžtas specializuoto archyvo statuso suteikimas kai kurioms
saugykloms: Pritarus Etninės kultūros globos tarybai, steigėjas gali
suteikti specializuoto etninės kultūros šakos archyvo statusą saugykloms,
sukaupusioms gausiausią tam tikros etninės kultūros šakos archyvinę
medžiagą".
Šios Etninės kultūros valstybinės globos pogrindy įstatymo nuostatos
negali būti visiškai įgyvendintos tol, kol neatsiras atitinkamos pataisos
Archyvų įstatyme, Mokslo ir studijų įstatyme, Aukštojo mokslo įstatyme.
Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas turėtų būti pagrindinis,
reglamentuojantis visų Lietuvos archyvų (tarp jų ir sukaupusių etninės
kultūros paveldo archyvinę medžiagą) sistemą. Tačiau dabar šis įstatymas
apibrėžia daugiausia tik su veiklos dokumentais susijusių Lietuvos archyvų
departamentui pavaldžių valstybinių archyvų ir kitų valstybės įstaigų
veiklą, šiek tiek užsimena apie nevalstybinių institucijų ir fizinių
asmeny archyvinės veiklos reguliavimą, įstatyme nepakankamai apibrėžtas
statusas ir veikla tų archyvų, kurie yra mokslo ir studijų institucijose
(pavaldžiose Švietimo ir mokslo ministerijai), kultūros įstaigose
(pavaldžiose Kultūros ministerijai) ir vietos savivaldos institucijose.
Šie archyvai skirti vien kultūros paveldo dokumentų (jiems priskiriamos ir
užfiksuotos etninės kultūros vertybės) bei su jais susijusių mokslinių
tyrimų duomenų (tarp jų ir lauko tyrimų arba etnografinių ekspedicijų
duomenų) kaupimui. Pagal dabartinį Archyvų įstatymą tokie archyvai tarsi
neturi teisės vadintis archyvais, nors saugo unikalią archyvinę medžiagą
ir atlieka ne tik saugyklos, bet ir archyvo funkcijas - medžiaga
inventorinama, sisteminama, tyrinėjama, naudojama įvairių visuomenės
sluoksnių poreikiams. Visiškai nereglamentuojami ir Lietuvos radijuje ir
televizijoje sukaupti milžiniški kultūros paveldo archyviniai fondai.
Teikiant pataisas Archyvų įstatymui, kultūros paveldo dokumentus ir
mokslinių tyrimų duomenis sukaupusius archyvus siūloma vadinti
specializuotais archyvais (taip juos atskiriant nuo Lietuvos archyvų
departamentui pavaldžių archyvų) ir nustatyti specifines jų veiklos
sąlygas. Siekiant užtikrinti šių archyvų valstybinę globą bei įjungimą į
bendrą Lietuvos archyvų sistemą, būtina įvesti tokias Archyvų įstatymo
pataisas:
l. Atskiru straipsniu pateikti svarbiausių sąvokų apibrėžimus, įstatymo
pataisų projekte siūlomi konkretūs apibrėžimai tokių sąvokų:
Ypač atkreiptinas dėmesys j tai, kad
sąvoka specializuota archyvinė medžiaga apima ne tik dokumentus (Lietuvių
kalbos žodyne dokumentas apibūdinamas kaip reikalų raštas ar rašytinis ko
įrodymas), bet ir kultūros vertybes (pavyzdžiui, joms priskirtini
autentiško folkloro garso bei vaizdo įrašai, notacijos ir transkripcijos,
etnografiniai aprašai ir pan.) bei moksliniu tyrimu duomenys.
2. Specializuotus archyvus būtina įtraukti į straipsnius,
kurie apibrėžia:
Lietuvos archyvų fondo sudėtį (žr. 3 straipsnio pataisas);
Lietuvos archyvų sąvadą (atitinkamai pataisius jį apibrėžiantį 15-ąjį
straipsnį, kurį siūloma įterpti tarp 4-ojo ir 5-ojo straipsniu);
Lietuvos valstybinę archyvų sistemą (žr. 6 straipsnio pataisas).
3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo 5-ajame straipsnyje teigiama, jog
Valstybinis archyvų fondas yra valstybės nuosavybė", o mokslo ir studijų
institucijose, kultūros įstaigose, vietos savivaldos institucijose,
Lietuvos radijuje ir televizijoje sukaupti etninės kultūros paveldo
specializuoti archyvai taip pat yra valstybės nuosavybė, juos taip pat
reikia įtraukti į šį straipsnį. Čia tiktu įterpti 8-ąjį straipsnį (jį
paverčiant 2-ąja 5 straipsnio dalimi), kuriame apibrėžiamos kultūros,
mokslo ir studijų įstaigų pareigos saugojant dokumentus - tarp jų paminint
ir specializuotą archyvinę medžiagą.
4. 6-ąjį straipsnį siūloma išskaidyti į dalis, suskirstant valstybinę
archyvų sistemą į pogrupius pagal skirtingą archyvų pobūdį ir
priklausomybę, čia pateikiant ir specializuotu archyvų veiklos
reglamentavimą:
-
vieną pogrupį sudarytu Lietuvos archyvu departamentas, valstybiniai
archyvai ir kitos Lietuvos archyvu departamentui pavaldžios įstaigos
(detalesnį jų veiklos apibūdinimą siūloma aptarti išskiriant 6-ojo
straipsnio l ir 2 dalis);
-
į kitą pogrupį išskiriami Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių
valstybiniu mokslo ir studijų įstaigų specializuoti archyvai (plačiau žr.
6 straipsnio 3 dalį);
-
dar kitą pogrupį sudaro Kultūros ministerijai pavaldžių kultūros įstaigų
ir vietos savivaldos institucijoms pavaldūs specializuoti archyvai
(plačiau žr. 6 straipsnio 4 dalį); dar vieną pogrupį turėtų sudaryti
Lietuvos radijo ir televizijos specializuoti archyvai;
-
6-ojo straipsnio 6 dalyje, apibrėžiant specializuotų archyvų steigimą,
pertvarkymą, pabaigą ir veiklą, pateikiama nuoroda į pavyzdinius
specializuotų archyvų įstatus, kuriuos turi patvirtinti Vyriausybė; 23
straipsnyje Baigiamosios nuostatos" Vyriausybei juos pavedama parengti ir
patvirtinti;
-
6-ojo straipsnio 7 dalyje, detalizuojant etninės kultūros archyvinę
medžiagą sukaupusių institucijų teisinį reglamentavimą, pateikiama nuoroda
į Etninės kultūros valstybinės
globos pagrindų įstatymą.
5. Esminis pakeitimas įvedamas siūlant apibrėžti skirtingą dokumentų
pobūdį: reikėtų atskirti veiklos dokumentus bei norminius dokumentus nuo
specializuotos archyvinės medžiagos. Dėl to 9-asis straipsnis,
apibrėžiantis valstybės ir vietos savivaldos institucijų dokumentus,
suskaidomas į dalis:
l -ojoje dalyje išskiriant veiklos dokumentus, 2-ojoje - specializuotą
archyvinę medžiagą, 3-iojoje - norminius dokumentus.
6. Esminis skirtumas tarp veiklos dokumentų ir specializuotos archyvinės
medžiagos pabrėžiamas ir nuostatose dėl surastų archyvinių dokumentų (l l
straipsnis), dokumentų perdavimo valstybiniam saugojimui (13 straipsnis),
Lietuvos archyvų fondo dokumentu naudojimo (16 straipsnis): dėl sąsajos su
kultūros vertybių globa specializuota archyvinė medžiaga turėtu būti
saugoma, tvarkoma ir jos panaudojimo tvarka nustatoma ne valstybiniuose
archyvuose, o kultūros, mokslo ir studijų įstaigose, kuriose yra
kvalifikuoti kultūros paveldo srities specialistai.
7. 7-ajame straipsnyje, aptariant valstybinės archyvų sistemos finansavimą
bei lėšas, būtina įterpti specializuotus archyvus, nes šiuo metu jie
archyviniams darbams negauna jokio finansavimo.
8. Siūloma pataisyti 10 straipsnio 3) padalą, nes Archyvų įstatymas gali
nustatyti tik prekybą kultūros paveldo dokumentais, bet ne kultūros
vertybėmis (tai kito įstatymo objektas).
9. Šalia dokumentu, esančiu kitose valstybėse, įvedamas ir specializuotos
archyvinės medžiagos susigrąžinimas ir įsigijimas (žr. l 9 straipsnį).
10. Kadangi kultūros paveldo dokumentai yra ir kultūros vertybė, todėl į
užsienį leidžiama išvežti tik jų kopijas (20 straispnis).
11. Kai kurios pataisos yra bendro pobūdžio: pavyzdžiui, siūloma įvesti
straipsnį apie archyvų asociacijas, vartoti naujai patvirtintus terminus
(vietoj nevalstybinės organizacijos - nevyriausybinės institucijos ir
visuomeninės organizacijos) ir pan.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekte siūloma:
1. 1-ajame straipsnyje, apibrėžiant įstatymo paskirtį, 5-ojoje padaloje
įterpti, jog įstatymas nustato ir specializuotu archyvų bei kitų mokslo ir
studijų procesui reikalingu padalinių finansavimo principus.
2. 2-ajame straipsnyje tarp pagrindiniu sąvoku 3 dalyje, apibūdinant
taikomuosius mokslinius tyrimus, į jų sąvoką reikėtų įtraukti
specializuotos archyvinės medžiagos sisteminimo darbus; 8 dalyje
apibūdinant tyrėją būtina įterpti, kad juo gali būti ir specializuotos
archyvinės medžiagos sisteminimo darbus atliekantis asmuo.
3. Esminis pakeitimas - siūloma, išvengiant
pasikartojimų, sujungti į vieną 5 ir 6 straipsnius (bendrq straipsnį
pavadinant Mokslinių tyrimų įstaigos ir jų veiklos teisiniai pagrindai"). Jame reikia įvesti įvairaus
pobūdžio specializuotų archyvų reglamentavimą - esančių valstybės mokslo
institutuose, universitetuose arba veikiančių kaip savarankiška valstybės
mokslo įstaiga. Siame straipsnyje taip pat siūloma įvesti bendro pobūdžio
pataisymus: nelogiška po valstybės mokslo institutų (6.1.1) ir
universitetų mokslo institutų (6.1.2) atskiru punktu išskirti valstybės
mokslo įstaigas (6.1.3), nes minėti institutai irgi yra valstybės mokslo
įstaigos (beje, įstatyme tiksliai apibrėžta tik sąvoka mokslinių tyrimų
įstaiga). Greičiausiai, siekiant atskirti nuo minėtų institutų, turimos
omenyje kitos valstybės mokslo įstaigos, turinčios savarankišką statusą
(naudojant tokią frazuotę analogiška pataisa siūloma 8 straipsnio 3
daliai).
4. 7-ajame straipsnyje, aptariant mokslinių tyrimų įstaigų steigimo
sąlygas, reikėtų atsižvelgti į tai, kad tarp institucijų, nustatančių
reikalavimus etninės kultūros paveldą sukaupusiems specializuotiems
archyvams, turėtų būti įtraukta Etninės kultūros globos taryba -
Vyriausybės ir Seimo ekspertas etninės kultūros valstybinės globos
klausimais.
5. Aptariant 21-ajame straipsnyje specializuotų archyvų savivaldos ir
valdymo tvarką įvedama papildoma dalis, kurioje duodama nuoroda į
Vyriausybės tvirtinamus pavyzdinius specializuoto archyvo įstatus.
6. Finansavimo klausimus aptariančiuose straipsniuose (24 ir 27) įvedami
papildymai dėl specializuotų archyvų (bei bibliotekų) veiklos finansavimo.
7. Mokslo ir studijų institucijų personalą apibūdinančiuose straipsniuose
(32 ir 34) įvedami eksperimentinės plėtros ir specializuotų archyvų
specialistai, kurie yra būtini, tačiau pagal dabartinį Mokslo ir studijų
įstatymą jų statusas yra neapibrėžtas, dėl to tokių specialistų
įdarbinimas yra komplikuotas.
Kaip rodo kitų Europos šalių praktika, perspektyviausia yra folkloro bei
kitų etninės kultūros vertybių archyvus steigti prie universitetų, tačiau
Lietuvoje jie gyvuoja vargingiausiai dėl to, kad į tokius aukštosiose
mokyklose sukauptus kultūros paveldo archyvus visai neatsižvelgia Lietuvos
Respublikos aukštojo mokslo įstatymas. Siūlomos tokios šio įstatymo
pataisos:
1. 5-ame straipsnyje, nustatant aukštųjų mokyklų veiklos pagrindus, 6
dalyje būtina numatyti, kad aukštoji mokykla gali steigti savo veiklai
reikalingus specializuotus archyvus
(ir bibliotekas).
2. 9-ame straipsnyje, aptariant aukštųjų mokyklų autonomiją, 2 dalies 4
padaloje numatyti teisę nustatyti ne tik konkretų dėstytojų ir mokslo
darbuotojų, bet ir eksperimentinės plėtros ir specializuotų archyvų
specialistų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas.
Šiuos specialistus reikėtų paminėti ir 27 straipsnyje, o detalesnį jų
apibūdinimą siūloma aptarti atskirame naujai įvedamame straipsnyje.
3. 36-ame straipsnyje, aptariant universitetų mokslinę veiklą, 4 dalyje
būtina paminėti, kad mokslinė veikla vyksta ir universitetų
specializuotuose archyvuose, o 2 dalyje - kad valstybė turi skirti
biudžeto lėšų valstybinių universitetų specializuotiems archyvams,
bibliotekoms ir muziejams kaupti ir tvarkyti, jų aptarnaujančiam bei
techniniam personalui išlaikyti.
4. Detalesnis specializuotų archyvų finansavimo reglamentavimas turėtų
būti įvestas 54 straipsnio 2 dalies 2 padaloje ir 57 straipsnyje, kuriame
aptariama Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo
valstybinėms aukštosioms mokykloms metodika".
Darbo grupė:
dr. Dalia Urbanavičienė (vadovė), Virginija Kondratienė, Vitalija
Vasiliauskaitė, Rasa Vasiliauskienė, dr. Daiva Atkočaitytė (Lietuvių
kalbos in-to mokslinė sekretorė, tarmių archyvo vadovė), dr. Nastazija
Keršytė (Vilniaus Universiteto Kultūros filosofijos ir meno in-to vyr.
mokslo darbuotoja), dr. Žilvytis Šaknys (Lietuvos istorijos in-to
Etnologijos skyriaus vedėjas)
2002-12-24 |
