|
1. Bendrosios pastabos dokumentui
Analizuodami programos projektą, be bendrųjų pastabų dokumentui,
pagrindinį dėmesį skyrėme programos projekto dalims, susijusioms su
etninės kultūros valstybine globa.
Programos kūrimui įdėta daug rimto darbo, joje yra aštrių įžvalgų,
pagirtinas pakankamai realistinis, adekvatus esamos padėties vertinimas,
tačiau programa turėtų apimti įvairias kultūros sritis, sudarydama
vieningą kultūros paveikslą bei jos raidos viziją perspektyvoje. Būtent
šio vientisumo programoje pasigendama. Programa tarsi sunarstyta iš
atskirų vienas su kitu mažai derančių elementų, nors savo turiniu
neabejotinai reikšmingų. Tai trukdo apčiuopti programoje numatomų tikslų,
uždavinių bei priemonių realų poveikį sėkmingai kultūrinei raidai
ateityje.
Parengtoje programoje apstu svetimžodžių. Minėtą programą būtina taisyti,
vadovaujantis Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo
nuostata, įpareigojančia ugdyti kalbos etninį savitumą (4 str. 8 dalis)
bei atsižvelgti į Vyriausybės l 999 m. patvirtintos Svetimžodžių keitimo
lietuviškais atitikmenimis keitimo tvarkos" nuostatas. Siūlome programoje
nevartoti svetimžodžių, turinčių lietuviškus atitikmenis, pvz.,
optimizuoti, efektyvus, industrija, situacija, transformuoti, niveliuoti
ir pan.
Nors programos projekte nemažai dėmesio skiriama regionų klausimams,
tačiau pateiktame dokumente neatsispindi Vidaus reikalų ministerijos
(atsakingos už regioninę politiką ir plėtrą) bei Etninės kultūros globos
tarybos (atsakingos už etnokultūrinių tradicijų išsaugojimą bei plėtrą
regionuose) vaidmuo sprendžiant minėtus klausimus.
Siūlytina suderinti dokumento pavadinimą su teisės akte - Lietuvos
kultūros politikos nuostatuose nurodytu pavadinimu bei sutrumpinti
pateikto dokumento bendrąją dalį.
Pateiktam programos projektui turime tokių pastabų ir pasiūlymų.
2. Lietuvos kultūros būklės analizė
Antrame skyriuje kalbama apie pasenusią kultūros infrastruktūrą. Minėtą
nuostatą būtina sukonkretinti, kadangi iš teksto nėra aišku, apie kokią
infrastruktūrą kalbama, ar turima omenyje infrastruktūros statinius ar
institucijų struktūrą, neaišku, kuo ji yra pasenusi, kas konkrečiai joje
neatitinka nūdienos poreikių ar reikalavimų.
3 pastraipos pabaigą: pablogėjo kultūros specialistų bei meno kūrėjų
socialinis statusas" siūlome taisyti taip - pakito kultūros specialistu
bei meno kūrėjų statusas bei jų socialinė padėtis".
Lietuvos kultūros būklės analizėje 5 pastraipos pabaigą siūlome papildyti
ir suredaguoti taip: Nėra kultūros mecenavimo tradicijų bei efektyvios
kultūros rėmimą skatinančios teisinės sistemos".
Negalima sutikti su programos projekto teiginiu, kad
"...yra sukurta
lanksti valstybės stipendijų skyrimo tvarka". Egzistuojanti tvarka taip
įtakojo etnokultūrininkų, gavusių stipendijas skaičių, kad jis pastoviai
mažėja ir tampa formaliu. Tuo būdu neskatinamas kūrybos procesas. Tad
būtina pereiti prie kvotų sistemos, užtikrinančios atskirų meno sričių
kūrėjų rėmimą.
3. Lietuvos kultūros plėtros strateginė (SSGG) analizė
Šiame skyriuje iš dalies dubliuojamas 2 skyrius (ypač vertinant
Silpnybes" ir Grėsmes"). Pagrindinis dėmesys skiriamas profesionalaus
meno situacijai analizuoti ir tos situacijos pagerinimo strateginiams
tikslams numatyti. Visai nepaminėti kultūrinių įgūdžių perdavimo jaunimui
ir bendruomenės kultūrinės saviraiškos ugdymo klausimai. Kadangi dokumente
mažai dėmesio skirta etninei kultūrai, susidaro įspūdis, kad etnokultūros
plėtra į strateginių tikslų akiratį nepatenka. Programoje tikslinga
nurodyti, kad etninės kultūros puoselėjimo klausimai bus aptarti atskirame
Etninės kultūros globos tarybos kartu su kitomis institucijomis rengiamame
dokumente - Valstybinėje etninės kultūros plėtros programoje.
Tarp stiprybių nepaminėtas ryškus Lietuvos kultūros reiškinys -
folklorinis judėjimas, kuris yra skaitlingas ir unikalus lyginant su
kitomis kaimyninėmis šalimis.
Trečiajame skyriuje (4 lape trečia eilutė iš viršaus) po žodžiu
"...
vaizduojamojo meno", turėtų būti įterpta - tautodailės, - nes visame
dokumente ši sąvoka apskritai nevartojama, lyg toks reiškinys
neegzistuotu, o juk tai viena gausiausių gyvosios tradicijos sričių.
Ketvirtame lape dėstant apie profesinio menininkų rengimo tradicijas"
reikėtų paminėti labai svarbią Lietuvos kultūrai tautodailės ir dailiųjų
amatų vietą švietimo sistemoje, vaidinsiančią ypatingą vaidmenį ES atviros
konkurencinės rinkos sąlygomis.
Lietuvos kultūros plėtros strateginėje analizėje prie Stiprybių" antroje
eilutėje siūlome įrašyti:
Gyvai egzistuojančios etnokultūrinės tradicijos;
Prie Silpnybių" 3 eilutėje siūlome įrašyti:
Menkas kultūros tapatumą atspindinčių reiškinių finansavimas
Prie Galimybių" eilutėje apie nevyriausybines organizacijas įterpti žodį
kultūrinių" ir ją išdėstyti taip:
Nevyriausybinių kultūrinių organizacijų sektoriaus plėtra;
Prie Grėsmių": po silpnai išreikštas Lietuvos kultūrinis tapatumas"
įterpti:
Autentiškų kultūros tradicijų palaipsnis keitimas svetimomis, kraštui
nebūdingomis tradicijomis
Ir po to įterpti:
Regioninių kultūrinių tradicijų niveliavimas;
4. Lietuvos kultūros plėtros ilgalaikės strategijos tikslas
Nors pagrindinis strategijos tikslas yra suformuluotas gerai, tačiau
tolimesniame tekste pagrindinis dėmesys skiriamas tik profesionaliam
menui, trumpai užsimenant apie regionų kultūros ir mėgėjų kūrybinės
veiklos rėmimą. Programoje neužsimenama apie kultūros ir švietimo sąveiką,
kultūros integravimą į švietimo sistemą, bendruomenės kultūrinę
saviraišką.
Dokumente tapatumo išsaugojimo tikslas tarsi prarandamas, nes nacionalinės
ir užsienio tautų istorijos, kultūros bei meno pažinimas atrodo lyg du
vienodai reikšmingi dalykai, suplakami" vienoj pastraipoj, kai tuo tarpu
kitų tautų kultūros pažinimas Lietuvoje pateikiamas atskira pastraipa.
4 skyriaus 7 puslapyje ties Valstybės ir savivaldybės strategine kryptimi
saugodamos ir puoselėdamos nacionalinės kultūros tapatumą" klaidingai
suvokiamas nacionalinis tapatumas, kuris susiaurinamas tik iki lietuvių
kalbos, etninės kultūros ir užsienio lietuvių. Skaitant dokumentą,
susidaro įspūdis, kad profesionaliojoje kultūroje identiteto puoselėti
neketinama, nes tai kosmopolitinis reiškinys.
Programos projekte būtina patikslinti žodžio regionas" reikšmę.
Regioninės plėtros įstatyme sąvoka regionas" reiškia apskritį. Vadinasi,
dokumente naudojamas terminas regionų kultūra" yra apskričių kultūros"
atitikmuo. Tačiau su tuo negalima sutikti, kadangi kultūrinė tradicija,
susiformavusi Lietuvos valstybės teritorijoje, sutampa ne su apskričių, o
su etnografinių regionų ribomis, atspindėdama regionų kultūros savitumą.
Siūlome dokumento sakinį 2 pastraipoje pakeisti taip: Lietuvos valstybė
siekia išsaugoti lietuvių kalbą, lietuvių etninę kultūrą bei kultūrines
tradicijas regionuose, istorinį Lietuvos kultūros paveldą, užsienio
lietuvių bendrijų bei Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūras".
Dokumento 7 puslapyje Valstybės ir savivaldybės institucijų strategines
kryptis po žodžių sudaro sąlygas gauti informaciją apie Lietuvą ir
pasaulį;" įterpti:
- sudaro galimybę pažinti ir puoselėti lietuvių kultūros ištakas,
autentiškas krašto kultūrines tradicijas;
5. Lietuvos kultūros plėtros 2003-2009 metais strateginiai tikslai
Skaitant dokumentą, peršasi išvada, kad regionų kultūra neturi
profesionalaus meno ir yra artimesnė mėgėjų kūrybai. Didžiausias šio
skyriaus trūkumas yra etninės kultūros dalies - folklorinės ir tautodailės
kūrybos - sutapatinimas su mėgėjų kūryba.
5.1. Optimizuoti kultūros srities administravimą ir finansavimą.
Būtina šį uždavinį patikslinti. Galima suprasti, kad ruošiamasi
sustiprinti kultūros administravimą, nors turėtų būti priešingai.
Visuomenė iš valstybės pasigenda dėmesio ir globos, finansinės paramos.
Nuolatinis valdžios kišimasis į kultūrinius procesus trikdo visuomenę,
mažina jos kūrybines galias.
5.1 .2. Dėl pirmos pastraipos antro sakinio:
Kultūros ministerija turi
atlikti kultūros politikos formavimo ir jos įgyvendinimo koordinavimo
funkciją". Kultūros ministerija, kaip vykdomosios valdžios institucija,
įgaliota įgyvendinti įstatymų leidžiamosios valdžios teisės aktuose
suformuluotas politines nuostatas, pasirinkdama efektyviausius būdus ir
priemones minėtiems tikslams pasiekti, todėl būtina atsižvelgti į
Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalinimo principą ir apibrėžtas
kompetencijos ribas. Minėtą sakinį siūlome suredaguoti taip: Kultūros
ministerija turi atlikti kultūros politikos įgyvendinimo koordinavimo
funkciją".
5.1.2. punkte po žodžių Kultūros ministerijos, nacionalinių įstaigų"
įterpti - Etninės kultūros globos tarybos, - toliau kaip tekste, kadangi
minėta įstaiga yra pagrindinė institucija, užtikrinanti ir koordinuojanti
etninės kultūros valstybinę globą. Toliau sakinyje po žodžių: "...
nubrėžtais plėtros tikslais, atsižvelgiant" siūlome įterpti: į Lietuvos
teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, geopolitines bei istorines
aplinkybes ir atnaujinamą kultūros būklės analizę".
Minėtą sakinį siūlome išdėstyti taip: Kultūros ministerijos, nacionalinių
įstaigų, Etninės kultūros globos tarybos, Meno ir kultūros tarybos,
Kultūros kongreso ir kitų Lietuvos kultūros politikos nuostatuose
nubrėžtais plėtros tikslais, atsižvelgiant į Lietuvos teisės aktuose
įtvirtintas nuostatas, geopolitines bei istorines aplinkybes ir
atnaujinamą kultūros būklės analizę."
5.1.3. įdiegti kompleksišką programinį kultūros srities finansavimą:
Punkte nurodoma remtis 3.1 ir 3.2 skyriuose aprašytu valdymo optimizavimu,
tačiau tokių punktų programos projekte iš viso nėra, valdymo optimizavimas
programoje neaprašytas.
LNKPP uždavinių ir priemonių lentelėje uždavinį Nr. 4 siūlome išdėstyti
taip:
Teisės aktų apibrėžtos kompetencijos ribose įgyvendinti nustatytą
valstybinę etninės kultūros globą.
Pirmą priemonę siūlome išdėstyti taip:
l. Prisidėti prie Etninės kultūros
globos tarybos rengiamos Valstybinės etninės kultūros plėtros programos
sudarymo.
Pirmoje ir antroje priemonėje numatomi darbai yra Etninės kultūros
valstybinės globos pagrindų įstatymu priskirti Etninės kultūros globos
tarybos kompetencijai.
Uždavinio Nr.6 priemonių l punkte - parengti istorinių etnografinių
regionų kultūros plėtros programą - yra etnografiniuose regionuose
veikiančių Etninės kultūros regioninių tarybų tiesioginis uždavinys.
Uždavinyje Nr. 7 siūlome numatyti priemonę Nr.5
Dalyvauti tarptautinėse
tautodailės programose". Terminas 2003-2009 m. Finansavimas - Valstybės
biudžeto ir kitomis legaliai įsigytomis lėšomis. Atsakinga LTS.
Uždavinio Nr. 14, 2 priemonė. Parengti buvusių dvarų išsaugojimo programą.
Jos projektas yra parengtas.
Uždavinyje Nr. 67 bei numatomose priemonėse rašoma,
kad remdamas mėgėjų kūrybinę veiklą LLKC turės plėtoti mėgėjų kūrybos
tyrimus, ją populiarinti, kaupti, skleisti informaciją apie ją; rengti ir
įgyvendinti mėgėjų kūrybos tyrimų ir populiarinimo programas. Iki šiol
LLKC užsiėmė labai reikalingu baru - valstybės masto etninės kultūros
renginių organizavimu ir koordinavimu (Dainų šventės, folkloro
festivaliai, tautodailės šventės ir parodos, seminarai-konsultacijos). Dėl
lėšų stygiaus LLKC nebepajėgus šių dalykų atlikti ankstesniu lygiu.
Ministerija šioje kultūros srityje kuria didelę spragą, griaudama
nusistovėjusias tradicijas, perorientuodama LLKC veiklą tik į paveldo ir
dabarties liaudies kultūros tyrimus bei informacijos skleidimą, pamiršdama
būtinybę teikti kūrėjams metodinę pagalbą. Nekeliant liaudies kūrėjų
kvalifikacijos Lietuvoje gana greitai gali smukti kūrėjų meninis lygis,
sumažėti šioje veikloje dalyvaujančiųjų skaičius, tai neabejotinai
atsilieps etninės kultūros tradicijų puoselėjimui bei jos plėtrai.
Kalbant apie uždavinius ir priemones, būtina pastebėti, kad programoje
dažnai priemonės neskiriamos nuo uždavinio. Priemonėje turėtų būti
padiktuotas uždavinio sprendimo būdas.
Dokumente gausu numatomų rengti programų. Nėra aišku, ar programų
parengimas yra optimaliausias būdas kultūros būklei gerinti bei kultūros
plėtrai užtikrinti.
2002 09 23 |
