Švietimas ir mokslas 

Pastabos ir siūlymai Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo naujos redakcijos projektui / Arimantas Raškinis


I. Bendrosios pastabos

 

Švietimo įstatymas nustato LR švietimo tikslus, principus, švietimo įstaigų sistemą, švietimo proceso dalyvių teises ir atsakomybes, finansavimą ir pan. Šioje recenzijoje teikiamas projektas bus aptariamas labiau tautinės kultūros ir vertybių ugdymo požiūriu, nesiplečiant į kitus klausimus. Įstatymo projektą lydinčiuose dokumentuose (nauja švietimo koncepcija, aiškinamasis raštas) daugiausia dėmesio skiriama įvedamoms naujovėms, ir nieko neaiškinama, kas bus išbraukata iš šiuo metu veikiančios sistemos. Recenzijoje bus stengiamasi lyginti projektą su dabar veikiančiu įstatymu.

1. Dabartinis švietimo įstatymas susiformavo iš Tautinės mokyklos koncepcijos idėjų. Tai lietuvių humanistinės pedagogikos geriausių atstovų kolektyvinės kūrybos vaisius, padėjęs pagrindus tolesnei visuomenės raidai tautos ir bendrųjų žmogaus vertybių aspektu. Tos idėjos aiškiai užfiksuotos įstatymo preambulėje ir švietimo sistemos uždaviniuose. Jomis iki šiol nebuvo abejota ir jos nebuvo kritikuotos. Todėl labai netikėta buvo pamatyti, kad naujajame projekte be jokio paaiškinimo ir motyvacijos humanistinės pedagogikos sąvokos išmestos ir pakeistos sąvokomis, perkeltomis iš verslo pasaulio.

a. Samprata apie mokyklą, kaip "savarankišką, demokratiškai organizuotą, humanizmo principais ir bendrosiomis žmogaus vertybėmis savo gyvenimą grindžiančią, apibrėžtų ugdymo tikslų siekiančią mokinių, jų tėvų ir mokytojų bendruomenę" užmirštama. Vietoj jos įtvirtinama mokyklos - paslaugų teikėjos samprata.

b. Dabartinio švietimo įstatymo dominantė - ugdyti visapusiškai išlavintą, harmoningą asmenybę naujajame įstatymo projekte išnyksta, ir į pirmąją vietą iškeliamas apibrėžimas: "Mokinys - švietimo paslaugų vartotojas" (o ne asmenybė).

c. Asmens augimas galimas tik konkrečių bendrųjų žmogaus vertybių - pilietiškumo, pagarbos asmens teisėms, įsipareigojimo šeimai, tautai ir valstybei, dorovės pagrindu. Tos konkrečios vertybės aiškiai užfiksuotos dabartiniame įstatyme. Tuo tarpu naujasis projektas į pirmą vietą stato asmens techninių gebėjimų svarbą: "Švietimo paslauga - kryptinga švietimo paslaugų teikėjo veikla, skirta mokinio žinioms ir kompetencijai plėtoti". Tiesa, keliuose daliniuose straipsniuose vertybės paminimos pora kartų, tačiau labai apibendrintai, daugiau deklaratyviai, nenurodant konkrečių vertybių. Apie dorovinių dalykų nuvertinimą byloja ir tai, kad iš naujojo įstatymo projekto išnyko 20 straipsnis - "Dorovinis ugdymas". 

2. XXI amžius iš tikrųjų yra pažymėtas globalizacijos žyme, ši, be teigiamos pusės - geresnių sąlygų pirkti ir parduoti perkantiems ir parduodantiems, turi ir neigiamą pusę - tautų ir kultūrų maišymasis bei niveliacija, globalios, unifikuojančios ir primityvios masinės verslo kultūros dominavimas, demokratinių piliečių galių tvarkyti savo krašto reikalus perdavimas transnacionalinėms kompanijoms ir organizacijoms. Todėl yra iškilę nauji rimti uždaviniai sistemai – ugdyti labiau sąmoningą, tautiškai susipratusį žmogų su giliai isišaknijusiu tautinės kultūros jutimu. To iš mūsų laukiama ir Europos Sąjungoje, kuri suvokia save kaip daugiakalbę ir daugiakultūrę bendriją. Tik parodydami nacionalinį savitumą mes būsime įdomūs kitoms Europos tautoms.

Naujajame švietimo įstatymo projekte ne tik nieko nenumatyta nacionalinio identiteto stiprinimui, bet aiškėja ir priešingos tendencijos - vertybių ir tautinės kultūros sąskaita ugdyti vienpusišką asmenybę, orientuotą tik sėkmingai konkuruoti globalaus verslo aplinkoje.

3. Negalima nepaminėti ir dar vieno reikšmingo kupiūravimo naujajame įstatymo projekte. Švietimo įstatymo naujosios redakcijos koncepcijoje labai detaliai (tam skiriami du puslapiai) išvardijami visi teisės aktai, reglamentuojantys švietimą Lietuvos Respublikoje, tačiau naujosios koncepcijos autoriai kažkodėl "užmiršo" paminėti Konstitucinio teismo sprendimus dėl tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigų ir tų bendrijų tėvų teisių. Iš naujojo įstatymo buvo pašalintos visos Konstitucinio teismo patvirtintos, tikinčių tėvų lygias teises ginančios normos. Taip sukurtas beprecedentis, antikonstitucinis tikinčių tėvų finansinio diskriminavimo mechanizmas.

Konstitucinio teismo nutartyje, be kitų dalykų, aptariami valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų pasaulietiškumas, tradicinių religinių bendrijų vieta ir tikinčiųjų tėvų teisės. Nurodoma, kad valstybė yra pasaulėžiūriniu atžvilgiu neutrali ir neremia jokios pasaulėžiūros, kad tradicinės religinės bendrijos dėl savo istoriškumo gali turėti ypatingus išskirtinius santykius su valstybe, o Švietimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad švietimo sistema turi "užtikrinti tradicinių religinių bendrijų nariams tokias pat teises ir sąlygas kaip ir visiems gyventojams ugdyti savo vaikus švietimo įstaigose pagal įsitikinimus", atitinka LR Konstituciją kaip vientisą teisės aktą.

Naujojo įstatymo rengėjai šią konstitucinę tikinčiųjų nediskriminavimo normą iš įstatymo išbraukė. Taip pat išmetė ir ją įgyvendinančius teisinius vienodo finansavimo mechanizmus. Tuo būdu, priešingai Konstitucinio teismo išaiškinimui, nevalstybines tradicinių religinių bendrijų mokyklas prilygino sektų mokykloms, o jų tėvai bus apmokestinti papildomu mokymo aplinkos lėšų mokesčiu.

Turint omenyje, jog tradicinės religinės bendrijos ir istoriškai, ir dabar turi didelę įtaką Lietuvos tautinio savitumo formavimui, jų eliminavimas iš švietimo proceso būtų labai nuostolingas tolesnei tautinės kultūros raidai.

 

II. Pastabos dėl konkrečių straipsnių
IV. Siūlymai

 

1. 3 straipsnis. "Švietimo tikslai", 3 dalis. Geriausiai naująjį įstatymą charakterizuoja minties posūkis į žmogų kaip žaliavą, kai gyvas žmogus pervadinamas "žmogiškuoju ištekliu" ir nė vienu žodžiu neužsimenama apie vertybes.

2. 6 straipsnis. "Ikimokyklinis ugdymas". Dingo dabartinio 3 str. nuostata: "Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose".

3. II skirsnis. "Švietimo sistemos sandara". Labai išpūstas, daug nereikalingų ir neaiškių tekstų, iš kurių nekyla jokios teisinės normos. Pvz., 12 straipsnis, minintis aukštesniąsias studijas, kur "aukštesniųjų studijų paskirtis - padėti asmeniui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą...".

4. 22 straipsnis. "Medicinos pagalba". Išmesta dabartinio 13 straipsnio aktualija apie auklėtinių apsaugą nuo "fizinę ir psichinę sveikatą žalojančio poveikio (tabako, alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų)".

5. 26 straipsnis. "Galimybė pasirinkti švietimo programas". Abejotina, ar tikslinga (3 dalis) užfiksuoti vieną pirmąją anglų kalbą. Negausios lietuvių kalbos raidai naudingiau vienoda kelių kalbų (pvz., anglų, prancūzų, vokiečių, rusų) įtaka.

6. 30 straipsnis. "Teisė mokytis lietuvių ir kita gimtąja kalba". Neaišku, kokią normą - pareigą ar teisę nustato aptaki formuluotė: "Kiekvienam...garantuojamas mokymas lietuvių kalba ir lietuvių kalbos mokymasis". Žymiai aiškesnis dabartinio įstatymo 12 str. "Dėstymo kalba", kuriame pabrėžiama lietuvių kalbos, kaip valstybinės (o ne tik gimtosios) kalbos, statusas.

7. 42 straipsnis. "Tėvai (globėjai, rūpintojai) jų teisės ir pareigos". Skaitome: "Tėvai... turi teisę... 2) dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą bei mokyklą...".

Aukštyn kojom apversta tėvų konstitucinė teisė ir pareiga "nevaržomai nuspręsti" o ne "dalyvauti": "Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (Konstitucijos 38 str.); "Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus" (Konstitucijos 26 str.).

8. 44 straipsnis. "Mokyklos steigėjas, jo teisės ir pareigos". 2 dalies 4 punkte pavojingai apribojami apskrities viršininko įgaliojimai, palyginti su dabar veikiančio įstatymo nustatytomis galiomis (taip pat žr. projekto 60 str.).

Niekur nepaaiškinta, kur kreiptis steigėjui, jei jis nemotyvuotai negauna leidimo steigti švietimo įstaigą.

9. 66 straipsnis. "Nacionalinė švietimo savivalda, jos institucijų įgaliojimai". Tikslinga straipsnį papildyti tokia 9 dalimi: "9. Etninės kultūros globos taryba prie LR Seimo ekspertuoja etnokultūrinio ugdymo klausimais, kaip tai numato Etninės kultūros valstybinės globos įstatymas".

10. 70 straipsnis. "Mokyklų finansavimas". Pritariant idėjai apie "mokinio krepšelį", labai abejotinas jo dalinimas į dvi iš skirtingų šaltinių finansuojamas dalis - mokymo ir mokymo aplinkos.

Norint išvengti antikonstitucinio tradicinių religinių bendrijų tėvų diskriminavimo ir išlaikyti šiuo metu įstatymo numatytą nevalstybinių tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigų finansavimo tvarką, 70 str. 3 dalį būtina papildyti tokiu ar panašiu sakiniu:

"Šioms nevalstybinėms tradicinių religinių bendrijų mokykloms mokymo aplinkos lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką".

 

III. Išvados

 

1.  Naujajame švietimo įstatymo projekte negalima pritarti:

a. nemotyvuotam tautinės mokyklos koncepcijos atsisakymui;

b. tam, kad mažinamas dėmesys harmoningai asmenybės raidai, ypač tautinio sąmoningumo ir tautinės kultūros ugdymui;

c. konstitucinių tėvų teisių ribojimui ir tradicinių religinių bendrijų tėvų Konstitucinio teismo pripažintų teisių pažeidimams.

2. Naujasis Švietimo įstatymo projektas teisinės technikos prasme prastesnis už dabar veikiantį įstatymą:

a. pridėta daug nereikalingų straipsnių, kurie dubliuoja kitų įstatymų nuostatas (pvz. 55, 56, 57 str.);

b. straipsniuose dažnai dominuoja abstraktūs apibrėžimai arba labai apibendrinti pageidavimai, iš kurių negalima vienareikšmiškai suformuluoti konkrečių teisinių normų;

c. normų neaiškumas gresia sujaukti dabar veikiantį švietimo valdymo mechanizmą.

 

IV. Siūlymai

 

1. Atsisakyti naujo įstatymo projekto, jį pildyti ir taisyti šiuo metu veikiančio įstatymo kontekste.

2. Blogiausiu atveju naująjį projektą labai smarkiai redaguoti, grąžinant visas tautinės mokyklos nuostatas, tautinės kultūros ugdymo prioritetus ir atstatant tradicinių religinių bendrijų tėvų konstitucines teises.

3. Straipsnių tekstuose daug konkrečiau formuluoti siūlomas teisines normas.

 

Dr. Arimantas Raškinis


Naujausi pakeitimai - 2009-12-02




© Seimo kanceliarija

http://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=2232&p_d=21386&p_k=1